Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. liepos 11 d. nutarimu S. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – 300 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2018 m. liepos 10 d. kelio (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,19 prom. girtumo laipsnis, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.Nesutikdamas su šiuo nutarimu jam paskirta administracinio poveikio priemone, S. V. kreipėsi su skundu į apylinkės teismą, prašydamas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jo terminą sumažinti, arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, arba paskirti mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei minėtą įpareigojimą. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas paliko Institucijos 2018 m. liepos 11 d. nutarimą nepakeistą ir S. V. skundo netenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad S. V. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, lygus minimaliam įstatyme numatytam jo dydžiui. Tokia S. V. paskirta administracinio poveikio priemonė atitinka administracinio nusižengimo pavojingumą bei jo asmenybę. S. V. skunde dėstomi argumentai, susiję su jo darbine veikla, turimais įsipareigojimais kredito įstaigoms, šeimos poreikiais ir pan., nesudaro pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba išvis jo neskirti. Apeliaciniu skundu S. V. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir tenkinti vieną iš ankstesniame jo skunde apylinkės teismui išdėstytų reikalavimų. Cituodamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad šios teisės normos taikymas yra susijęs tik su išimtinių aplinkybių nustatymu. Jo teigimu, teismas tokių aplinkybių neturi nustatyti, o turi vertinti byloje esančių duomenų, apibūdinančių administracinio nusižengimo pavojingumą ir jį padariusį asmenį, visumą. Teigia, kad šiuo atveju to nepadaręs apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos.Pažymi, kad apylinkės teismas vertino pavienius byloje esančius duomenis ir pernelyg sureikšmino jam nustatytą girtumo laipsnį. Atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino to, kad jis prieš tai buvo baustas administracine tvarka tik vieną kartą bei už smulkaus pobūdžio KET pažeidimą ir dėl to jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis. Taip pat teismas neįvertino to, jog jis paskirtą baudą sumokėjo, nepagrįstai sumenkino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kurios apibūdina nusižengimo pobūdį. Todėl apeliantas teigia, kad apylinkės teismas išvis neįvertino jo asmenybės, o tai turi įtakos sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių motyvų dėl kitų jo prašymų, kaip antai, sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Pažymi, kad teismas nevertino, ar ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus galima pasiekti švelnesnio pobūdžio priemonėmis. Apelianto teigimu, sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamas jo ankstesnis baustumas, kuris rodo, ar ankstesnės taikytos priemonės darė jam poveikį. Pažymi, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Teigia, kad po Institucijos nutarimo jis padarė teigiamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio. Teismui vertinant priešingai, mano, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta taikant jam įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas Darius Indrišiūnas nurodo, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas įvykio aplinkybes, S. V. asmenybę, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės laipsnį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Prašo S. V. apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas netenkinamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. kelia jam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams, sutrumpinimo klausimą. Jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir minimos teisės atėmimo terminą sutrumpinti arba visai jos neskirti arba, šio jo prašymo netenkinus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti kita administracinio poveikio priemone – įpareigojimu dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose (kursuose). Todėl apygardos teismas patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šiose apeliacinio skundo ribose. Aptariant apelianto prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės jam neskirti, atkreiptinas dėmesys, kad jis apeliaciniame skunde iš esmės pateikia analogiškus argumentus, kuriuos jis dėstė ir apylinkės teismui skunde dėl Institucijos nutarimo. Šie jo argumentai iš esmės yra susiję su būtinybe jam turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, galimybės rūpintis šeima, patiriamų nepatogumų buityje, tai, kad savo veiksmais realaus pavojaus niekam nesukėlė, iš savo teisei priešingo elgesio išvadas padarė ir daugiau taip nebesielgs. Apygardos teismas pritaria motyvams, kurie nurodyti skundžiamoje nutartyje, kad šioje byloje nėra jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos S. V. atsakomybei pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir sudarančių pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojams baudą nuo 300 iki 450 Eur. Taip pat to paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaip matyti, šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonė. Teismų praktikoje nustatyta, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies, įtvirtinančios teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) teisę paskirti mažesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyto šio kodekso straipsnio sankcijoje arba išvis jų neskirti, taikymas gali būti pagrįstas tik tais atvejais, kai yra nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Institucija nutarimu S. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskyrė minimalias 300 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Skirdama nuobaudą, Institucija tinkamai įvertino S. V. asmenybę, jo padaryto nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertindamas byloje esančių faktinių aplinkybių visumą, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas S. V. dar labiau sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra. Jų nenustato ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Kaip jau minėta, teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. S. V. skunde nurodytais motyvais, į kuriuos apylinkės teismas pakankamai išsamiai atsakė skundžiamoje nutartyje, iš esmės galima būtų daugelyje bylų sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. tokios pat ar labai panašios aplinkybės yra būdingos daugelyje bylų, tačiau tai jau galėtų tapti taisykle ir tokiu būdu neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų pačios taisyklės esmę. Apylinkės teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžto reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti ir apelianto kartojami argumentai šios nutarties išvadų nepaneigia. Apygardos teismas tų pačių aplinkybių neturi jokio pagrindo vertinti kitaip. Pritartina apylinkės teismui, kad S. V. padarė pavojingą ir pakankamai šiurkštų KET pažeidimą. Jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nors realios žalos nesukėlė, tačiau tokiu savo elgesiu kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, nes išgėręs žmogus sunkiau orientuojasi aplinkoje, jo reakcija būna sutrikusi. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad jei S. V. būtų sukėlęs pasekmes, jis atsakytų dėl kito, sunkesnio teisės pažeidimo. Galima sutikti su apeliantu, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo jam galimybės, skundžiamoje nutartyje nepažymėjo, kad jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka vieną kartą už smulkaus pobūdžio KET pažeidimą, tačiau tai dar nereiškia, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors šios minimos aplinkybės leidžia S. V. charakterizuoti iš esmės labiau teigiamai, kita vertus, pažymėtina, kad teisės pažeidimų nedarymas yra kiekvieno piliečio pareiga ir šios pareigos tinkamas vykdymas iki administracinio nusižengimo padarymo savaime dar nesudaro pagrindo švelninti S. V. administracinės atsakomybės, tokiu atveju ją individualizuoti galima ir ANK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijos ribose. Be to, nagrinėjamu atveju S. V. buvo nustatytas 1,19 prom. girtumo laipsnis, beveik tris kartus viršijantis leidžiamą vairuoti automobilį ribą. Būdamas tokio girtumo, S. V. turėjo suprasti ir suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio, tačiau elgėsi lengvabūdiškai – sėdo prie automobilio vairo nesant tam jokios objektyvios bei pateisinamos priežasties, kas rodo, jog jo veikos negalima laikyti atsitiktine bei tokiais savo veiksmais jis prisiėmė savo elgesio riziką. Kitos S. V. akcentuojamos aplinkybės, kad iš jo atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jam bus sunku vykdyti užduotis darbe ir dėl to jis gali prarasti darbą, pasunkės šeimos materialinė padėtis, bus sunku vykdyti įsipareigojimus kredito įstaigoms, jam taip pat būtina teisė vairuoti transporto priemones šeimos poreikių tenkinimui, buityje, kaip skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, irgi negali būti laikomos pakankamu pagrindu, kad jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina, kad bet kuria valstybės prievartos priemone siekiama paveikti asmenį, kad jis nedarytų naujų teisės pažeidimų. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo ir toliau patogiai gyventų bei nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos S. V. taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai bei atlikti darbo funkcijas, tačiau tokios aplinkybės jam jau buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo ir jas jis pats pasirinko ignoruoti. Apygardos teismas pastebi ir tai, kad aptariami nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, t. y. kad patyręs nepatogumus S. V. ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad Institucija S. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį parinko minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pritartina skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apelianto argumentais, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl jo prašymo teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į kitą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose (kursuose) (ANK 30 straipsnis). Nagrinėdamas S. V. skundą dėl Institucijos nutarimo, apylinkės teismas privalėjo atsakyti į visus esminius šio skundo argumentus. Kita vertus, toks skundžiamos apylinkės teismo nutarties trūkumas nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti, kadangi S. V. taikyti ANK 30 straipsnį šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; turto konfiskavimas; įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose. Pažymėtina, kad šios priemonės turi būti skiriamos laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Pažeidėjo prašomos administracinio poveikio priemonės rūšies taikymas reglamentuotas bendrosiose ANK normose, kur ANK 30 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad ši priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę. Vadovaujantis aptartomis ANK normomis, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas ir svarstant administracinių nuobaudų skyrimo klausimą, teismas yra saistomas įstatymo, todėl net ir esant pažeidėjo prašymui, negali taikyti administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), jei ji nėra numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje. Dėl šių priežasčių S. V. skundo reikalavimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į minimą administracinio poveikio priemonę atmetamas kaip nepagrįstas. Tokiu būdu, skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.