Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, vertėjaujant L. J., dalyvaujant ieškovui Č. S., ieškovo atstovui adv. Aurimui Mieželaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovei G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė

Atsakovė G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. s

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas Č. S. ir atsakovė G. S. 1982-02-24 Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 131 (b.l. 7, 17), kurią ieškovas prašė nutraukti dėl atsakovės kaltės.

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovo paaiškinimus bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės G. S. kaltės, kadangi ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė nuo atsakovės priklausančios priežastys bei veiksniai: atsakovė iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovui lojalia, jį gerbti, rūpintis, remti ir palaikyti, kadangi prieš dešimt metų faktiškai paliko šeimą, t.y. ieškovą ir tuo metu dar nepilnamečius du jų vaikus, nuo to laiko visiškai nesirūpino šeima, nesidomėjo ja ir, kaip paaiškino ieškovas, pradėjo piktnaudžiauti ir iki šiol piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais kartu su kitais asocialų gyvenimo būdą vedančiais asmenimis, yra ieškovui neištikima ir gyvena su kita vyru, valkatauja. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, apibūdinančių atsakovės asmenybę, ji daug kartų buvo bausta už įvairius administracinės teisės pažeidimus, padarytus būnant neblaiviai (melagintą policijos pareigūnų iškvietimą, visuomenės dorovės ir žmogaus orumo įžeidimą ir kt.), taip pat buvo teista, nors teistumas šiuo metu ir išnykęs (b.l. 11, 13, 22-23, 25). Atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo netiesiogiai patvirtina faktas, kad šioje byloje dėl santuokos nutraukimo atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, jokių prieštaravimų ir įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodomas šeimos iširimą lėmusias priežastis nepateikė. Atsakovė nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad šeimos palikimas ir daugiau negu metus nesirūpinimas ja suponuoja kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie galimą ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo (CK 3.60 str.).

Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro ir VĮ ‚Regitra“ duomenų, ieškovė ir atsakovas santuokoje jokio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe galinčio būti nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo (b.l. 8-10). Ieškovas nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, jokių kreditorių neturi, jam taip pat nėra žinoma apie kokius nors atsakovės kreditorius, kadangi nurodė, kad jai 2014 m. skirtas administracines nuobaudas – baudas, ieškovas pats apmokėjo.

LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškiniu ieškovas prašė jam po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, o atsakovei palikti jos pageidaujamą pavardę, tačiau kadangi atsakovė nenurodė pageidaujamos pavardės, jai paliktina dabartinė S. pavardė, ir dėl to ieškovas neprieštaravo.

Kadangi ieškovas neprašė priteisti iš atsakovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o valstybės patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos neviršija 3 €, jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais

nusprendė:

Ieškovo Č. S. ieškinį atsakovei G. S. tenkinti.

Santuoką tarp ieškovo Č. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1982-04-24 Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 131, nutraukti dėl atsakovės G. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui Č. S. palikti santuokinę pavardę „S.“, o atsakovei G. S. santuokinę pavardę – „S.“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.