Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, paskutinį kartą 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2024 m. liepos 24 d., apie 1 val., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 prom. girtumas, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, žodinio konflikto su sugyventine A. S. metu, smurtavo jos atžvilgiu, tai yra parvertęs pastarąją ant lovos ją prispaudė ir rankos kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių jai į veidą ir kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad A. S. yra jo sugyventinė su ja kartu jau gyvena apie 1,5 metų. Veda bendrą ūkį, butas, kuriame gyvena, yra nuomojamas, bendrų vaikų su A. S. neturi. 2024 m. liepos 23 d. jie su A. S. nuo pat ryto gėrė alų. Buvo miške, gėrė alų ir rinko uogas. Kai uogas pardavė, nusipirko dar alaus. Susitiko su kažkokiu pažįstamu, kokiu neprisimena ir su juo kažkur sėdėjo, gėrė alų. Per visą dieną išgėrė maždaug 10 litrų alaus. Kai baigėsi alus, grįžo namo su A.. Kelintą valandą namo grįžo nurodyti negali, nes neprisimena. Kadangi buvo labai neblaivus, todėl ne visas įvykio aplinkybes tiksliai prisimena. Grįžus namo tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas, dėl ko nurodyti negali, nes neprisimena. Žodinio konflikto metu jis nusirenginėjo ir ruošėsi eiti miegoti, ir kai buvo nusirengęs iki apatinių prie jo priėjo A., priėjusi griebė jam už apatinių ir juos suplėšė. Tada griebė jam už lytinio organo ir smarkiai tampė, jam labai skaudėjo, jis A. sakė, kad paleistų, o jinai vis tiek nepaleido, jis neištvėręs trenkė jai, jam atrodo, į pilvą. Po jo smūgio jinai jo lytinį organą paleido ir tada įkando jam į antakį. Kadangi A. jam įkando labai skaudžiai, jis pervertė ją ant lovos ir kai ji gulėjo ant lovos, jis jai trenkė kelis kartus į pilvo sritį ir kelis kartus į veido sritį. Kas toliau buvo, neprisimena. Pamena, kad jį pažadino pareigūnai. Dėl to, kad sudavė A., labai gailisi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens pas savo mamą A. G., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. b. l. 5-7).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. S. parodė, kad 2024 m. liepos 23 d. apie 23 val. ji kartu su savo sugyventiniu A. G. grįžo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš draugų, pas kuriuos buvo svečiuose ir gėrė alkoholinius gėrimus. 2024 m. liepos 24 d. apie 00 val. ji su A. G. nuėjo rūkyti į balkoną, balkonas yra bendro naudojimo. Jiems būnant balkone tarp jos ir A. G. prasidėjo žodinis konfliktas, dėl kokių priežasčių kilo konfliktas ji neprisimena. A. G. pradėjo šaukti ant jos, ji jam pasakė nešaukti ant jos, kadangi kitaip kaimynai iškvies policijos pareigūnus. Jie baigė rūkyti ir grįžo atgal į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžus į butą, žodinis konfliktas tęsėsi toliau, A. G. toliau šaukė ant jos, ji pabandė jį nuraminti, tačiau jai to padaryti nepavyko. Maždaug apie 00.30 val. prie jos priėjo A. G., staiga sugriebė jai dešinę ranką (tarp delno ir alkūnės) su kokia ranka jis ją sugriebė ji neprisimena, A. G. pastūmė ją, ji nukrito ant lovos, gulėjo ant nugaros. Jai gulint ant lovos A. G. užlipo ant jos, atsisėdo ant jos (ant kojų), laikė jos dešinę ranką su savo kaire ranka, o dešine ranka jis pradėjo ją mušti į veido sritį, kiek smūgių sudavė, ji nepamena, bet tai buvo tikrai ne vienas, ar jis ją mušė su kumščiu ar plaštaka ji neprisimena. Ji su kaire ranka bandė uždengti veidą, taip pat bandė ištrūkti ir pabėgti, tačiau jai to padaryti nepavyko. Kažkuriuo metu, tiksliai negali pasakyti kada, A. G. pataikė jai į kairę akį ir į nosį, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. A. G. pamatęs tai, kad jai iš nosies bėga kraujas, paleido ją, ji išbėgo iš buto, nubėgo į bendro naudojimo vonią. Vonioje ji nusiprausė veidą, po to nuėjo atgal į butą. Jai priėjus prie buto durų, pabandė atidaryti duris, tačiau jos buvo uždarytos, pradėjo belstis į duris, tačiau A. G. durų neatidarė, tada ji apie 01.22 val. nuėjo į minėtą balkoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Kiek kartų A. G. jai sudavė į veido sritį, ji negali pasakyti, kadangi tikrai neskaičiavo, o bandė uždengti savo veidą, ar jis mušė ją su delnu ar kumščiu ji irgi negali pasakyti, gali pasakyti tik tai, kad jis su savo kaire ranka buvo prispaudęs jos dešinę ranką. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų į medicinines įstaigas ji nesikreipė. Taip pat norėtų pridėti, kad tai yra ne pirmas atvejis, kai A. G. prieš ją naudojo fizinį smurtą, praeityje jis irgi yra prieš ją naudojęs fizinį smurtą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šiuo metu vyksta teismo procesas (el. b. l. 1-4).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas, pateiktas iš bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC). Į bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini).

BPC: - 112.

Pranešėja: - Labas vakaras dar kartą, na aš nežinau, pas mane buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini).

BPC: - Ponia, nebuvo jokio iškvietimo todėl, kad aš Jums pasakiau, kad niekas durų nelauš.

BPC: - Ponia aš nežinau, gerai kvieskite tada policiją, tegu atidaro duris, todėl, kad jis, pas mus buvo konfliktas ir jis mane sumušė, ir dabar jis nenori, jis užsidarė iš tos pusės, aš sumušta.

BPC: - Kodėl Jūs dabar viską prisigalvojat, aš nesuprantu, praeitą kartą taip nesakėt.

Pranešėja: - Aš taip nenorėjau sakyti.

Pranešėja: - Aš nenorėjau sakyt.

BPC: - Ar prisigalvojai šį kartą.

Pranešėja: - ne, aš nenorėjau sakyti, nes aš nemažvaikė, aš 79 metų ir tai, kad aš nenoriu jo pasodinti, jam ir šviečia, dėl to, kad jis mane sumušė mane. Dabar aš veidą nuprausiau. Ir vėl nuėjau į balkoną parūkyti, tai ką man balkone miegoti?

BPC: - Gerai, aš informuoju policiją, jeigu taip norite, jeigu jis tikrai Jus sumušė.

Pranešėja: - taip ant veido matyti.

BPC: - Gerai adresą sakykit.

Pranešėja: - (duomenys neskelbtini), jį tikrai išveš, nes jis turi rugsėjo 4, dėl mūsų.

BPC: - (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: - Taip.

BPC: - (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: - Da.

Pranešėja: - (duomenys neskelbtini), jeigu uždaryta.

Pranešėja: - A. S..

Pranešėja: - Ne, nereikia. Ten kraujo yra kambaryje.

BPC: - Laukit policijos.

Pranešėja: - Ačiū labai (el. b. l. 92-94).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra vieno kambario butas, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas yra bendrabučio tipo, penkių aukštų mūriniame name. Butas yra trečiame aukšte. Įėjimas į namo laiptinę yra vienas, namo kairėje pusėje, įėjimo durys yra metalinės, rakinamos kodine spyna. Užėjus pro duris yra koridorius, kurio gale yra laiptai, kuriais pakylame į trečią aukštą. Trečiame aukšte yra durys, kurios yra rakinamos. Įėjus pro duris yra bendro naudojimo koridorius, kurio dešinės pusės gale yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjimo durys į butą yra medinės, spyna yra pažeista. Užėjus pro duris yra prieškambaris, kurio kairėje pusėje ant grindų stovi šiukšlių kibiras, šalia ant grindų guli popieriaus skiautė su sudžiūvusiu raudonos spalvos skysčiu. Popieriaus skiautė yra supakuojama į voką ir išimama. Už kibiro stovi kėdė, už jos yra durys į kambarį. Prieškambario dešinėje pusėje stovi šaldytuvas, už jo spintelė, ant kurios yra sudėti indai. Užėjus į kambarį, kairėje pusėje stovi kušetė, ant kurios yra sudėta patalynė bei įvairūs daiktai. Už jos stovi stalas. Prie stalo, ant grindų, yra numestas chalatas, prie kurio yra raudonos spalvos sudžiūvusio skysčio dėmės, primenančios kraują. Ant vatos tamponėlio yra paimamas skysčio mėginys ir supakuojamas į voką. Už stalo yra rūbų džiovykla, už jos yra langas. Palei langą stovi sofa-lova, ant kurios yra sumesta patalynė. Prie sofos stovi spintelė, prie jos guli krepšys už jo stovi komoda. Apžiūros metu kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (el. b. l. 69-71).

Atliktoje A. G. apžiūroje nurodyta, kad A. G. yra apsirengęs juodos spalvos medžiaginiais marškinėliais, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis bei avi sportinius batus. Ant asmens veido, o tiksliau dešinės pusės akies voko, matoma kraujosruva bei raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Dešinės akies vokas yra patinęs. Tarp dešinės pusės akies ir nosies matomas nubrozdinimas. Ant asmens rankų sužalojimų nesimato, krumpliai sužalojimų taip pat neturi. Asmens delnai ir pirštai yra purvini, matomos juodos dėmės, bei ant dešinės rankos delno matosi rudos spalvos dėmė, panaši į sudžiūvusį kraują. Ant asmens kairės rankos dilbio vidinės dalies matoma žalios spalvos tatuiruotė (el. b. l. 83-86).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis neištvėręs trenkė A. S., jam atrodo, į pilvą. Po jo smūgio jinai įkando jam į antakį. Kadangi A. jam įkando labai skaudžiai, jis pervertė ją ant lovos ir kai ji gulėjo ant lovos, jis jai trenkė kelis kartus į pilvo sritį ir kelis kartus į veido sritį. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios A. S. duoti parodymai. Nukentėjusioji A. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug apie 00.30 val. prie jos priėjo A. G., staiga sugriebė jai dešinę ranką (tarp delno ir alkūnės) su kokia ranka jis ją sugriebė ji neprisimena, A. G. pastūmė ją, ji nukrito ant lovos, gulėjo ant nugaros. Jai gulint ant lovos A. G. užlipo ant jos, atsisėdo ant jos (ant kojų), laikė jos dešinę ranką su savo kaire ranka, o dešine ranka jis pradėjo ją mušti į veido sritį, kiek smūgių sudavė, ji nepamena, bet tai buvo tikrai ne vienas, ar jis ją mušė su kumščiu ar plaštaka ji neprisimena. Ji su kaire ranka bandė uždengti veidą, taip pat bandė ištrūkti ir pabėgti, tačiau jai to padaryti nepavyko. Kažkurio metu, tiksliai negali pasakyti kada, A. G. pataikė jai į kairę akį ir į nosį, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. A. G. pamatęs tai, kad jai iš nosies bėga kraujas, paleido ją, ji išbėgo iš buto, nubėgo į bendro naudojimo vonią. Pirmiau minėtas kaltinamojo, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. liepos 24 d., apie 1 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, A. G. nukentėjusiosios A. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo A. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena kartu apie 1,5 metų, veda bendrą ūkį. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2024 m. liepos 24 d., apie 1 val., smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – nukentėjusiąją A. S..

Iš byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat matyti, kad kaltinamasis A. G., jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę apklausos metu patvirtino pats kaltinamasis, pūtimo kvitas. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. G. jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 2023 m. lapkričio 11 d., apie 11.25 val., padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,43 prom. girtumas.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2024 m. liepos 25 d. nukentėjusiajai A. S. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. G. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. G.. Kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. G. yra teistas, be kita ko, ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre byloje nėra, kaltinamasis baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, A. G. kriminalinė praeitis rodo tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – areštą. Prokurorės pasiūlyta 45 parų arešto bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu, ir skiriant – 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaltinamasis A. G. nuo 2024 m. liepos 24 d. 02.25 val. iki 2024 m. liepos 25 d. 16.25 val. buvo laikinai sulaikytas. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į A. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, jog A. G. skirtina 28 parų arešto bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. S.. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – popieriaus skiautė ir vatos tamponėlis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. liepos 24 d. 02.25 val. iki 2024 m. liepos 25 d. 16.25 val. (2 dienos) išbūtą laikotarpį – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir A. G. paskirti galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos (paieškos atveju).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – popieriaus skiautę ir vatos tamponėlį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) A. G. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 37 452 371 arba telefonu 8 663 60132;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.