- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- N1-2674-926/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Nukentėjusysis
- O. L.
- Civilinis ieškovas
- I. L.
- Civilinis atsakovas
- S. K.
- Kaltinamasis
- L. K.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajai O. L., nukentėjusiajai – civilinei ieškovei I. L., kaltinamojo atstovui pagal įstatymą – civiliniam atsakovui S. K., kaltinamajam L. K., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, 10 kl. išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) 3G klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis L. K. laikotarpiu nuo 2014-02-15 23.55 val. iki 2014-02-16 1 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą I. L. priklausantį 1809 litų turtą – ant stalo gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S III“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) 1789 litų vertės, su jame buvusia 20 litų vertės SIM kortele „Omnitel“.
K. L. K. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino pilnai ir nurodė, kad 2014-02-15 šventė A. gimtadienį, adresu (duomenys neskelbtini). Žmonių buvo apie 40. Apie 23-24 valandą jis užlipo į antrą aukštą, į A. kambarį, kuriame miegojo mergaitė. Kambaryje ant stalo pamatė padėtą telefoną, jį paėmė ir nusinešė į pirmą aukštą, įsidėjo į savo striukės kišenę. Po poros savaičių telefoną nunešė į požeminę perėją ir pardavė už 300 litų. Apie tai, kad paėmė telefoną, jis pasakė V. B.. Nukentėjusioji su savo draugais ieškojo telefono, bet jis nieko nesakė. Kad jis paėmė telefoną nukentėjusiajai prisipažino tik tada, kai jam paskambino iš policijos. Pokylio metu jie visi vaikščiojo laisvai po visus namus, tik į vieną kambarį nebuvo galima įeiti. Tėtis tarėsi dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiosios mama, bet jis tame pokalbyje nedalyvavo. Jis nukentėjusiajai rašė į Facebook‘ą, prisipažino ir atsiprašė. Jis pats nedirba, jį išlaiko tėtis. Mama gyvena atskirai.
Motyvuojamoji dalis
N. O. L. parodymais. Ji nurodė, kad įvykis buvo 2014 vasario 15-16 dienomis. Ji atvyko į A. Č. gimtadienį, ten buvo apie 40 žmonių. Šventė iki vidurnakčio. Apie 0.30 val. ji išsiuntė mamai žinutę ir išėjo į lauką pasivaikščioti. Grįžusi nerado savo telefono, kuris buvo rankinės šoninėje kišenėje. Rankinukas buvo A. kambaryje, antrame aukšte, ant stalo, padėtas matomoje vietoje. Visi galėjo prieiti prie rankinės, raustis joje. Yra galimybė, kad kažkas kitas galėjo išimti telefoną iš rankinės ir padėti ant stalo. Kai telefono neberado, visi pradėjo telefono ieškoti. L. jai po 1,5 mėnesio parašė į facebook‘ą, kad telefoną rado griovyje prie namo, o dar vėliau, po poros savaičių, parašė, kad jis paėmė telefoną. Telefonu naudojosi tik ji. Jame buvo apie 2000 nuotraukų, mokslo projektai, PDF dokumentai. Tų duomenų atkurti nepavyko. Moralinę žalą įvertina 4000 litų. Telefonu naudojosi apie metus laiko, ekrano kamputyje buvo įskilimas, dangtelis buvo subraižytas, bet telefonas veikė gerai.
Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės I. L. parodymais. Ji nurodė, kad vasario 15 dieną išleido dukrą į gimtadienį. Jos susitarė, kad dukra jai kas valandą parašys žinutę, jog viskas vyksta sklandžiai. Paskutinį kartą žinutę dukra parašė apie 23.30 val.. Apie 1 val. ji sulaukė skambučio. S. O. iš draugės telefono, buvo apsiverkusi, pasakė, kad pavogtas jos telefonas. Su kaltinamojo tėvu bendravo tik policijoje, kaltinamasis bendravo su jos dukra, facebook‘e dukrai prisipažino, kad pavogė telefoną. Buvo susitikusi su kaltinamojo mama, kuri atsiprašė už savo sūnų. Telefoną ji dukrai padovanojo, už jį moka dar ir dabar.
Kaltinamojo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo S. K. parodymais. Jis nurodė, kad sužinojo apie šitą įvykį tik tada, kai paskambino iš policijos. Sūnus jam papasakojo iš kur gavo telefoną, kur pardavė. Jis gyvena kartu su dviem sūnumis, jo pajamos apie 3000 litų per mėnesį. Luko mama neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Jos pajamos apie 700 litų. Mano, kad telefonas buvo jau panaudotas, jo vertė negali būti tokia, kokia buvo jį įsigyjant. Moralinė žala galėtų siekti iki 500 litų.
L. V. B. parodymais. Ji nurodė, kad kaltinamasis yra jos draugas. Kai rytą ėjo į namus iš A. Č. gimtadienio, L. jai parodė telefoną, sakė, kad jį paėmė iš O.. Ji suprato, kad L. telefoną pavogė. Po mėnesio L. jai pasakė, kad telefoną pardavė lombarde.
L. N. T. parodymais. Jis nurodė, kad vakarėlio pas A. Č. metu apie 24 valandą O. pasakė, kad dingo jos telefonas, kurį ji laikė rankinėje, o rankinė buvo ant stalo. Jie visi ieškojo telefono, bet nerado.
Liudytojo J. A. parodymais. Jis nurodė, kad atvyko su draugais į vakarėlį, susirinko daug nepažįstamų žmonių. Jie visi bendravo. Apie 24 valandą paaiškėjo, kad dingo O. telefonas, visi pradėjo jo ieškoti. Ieškojo už sofos, striukėse, bet nerado.
Protokolu-pareiškimu, kuriame I. L. nurodo, kad 2014-02-15 jos dukra O. L., turėdama telefoną Samsung Galaxy S III, išvyko pas draugą į vakarėlį, 2014-02-16 apie 1 val. dukra jai paskambino ir pranešė, kad telefonas buvo pavogtas iš jos rankinės (b. l. 19).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad I. L. pateikė dokumentus, susijusius su telefono aparato įsigijimu (b. l. 24-29).
Telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartimi, kurioje nurodoma, kad I. L. įsigijo telefono modelį Samsung Galaxy S III, kurio kaina su PVM 1789 Lt, ji su Omnitel pasirašė 24 mėn. sutartį, pagal kurią I. L. bus taikomas 79 Lt mėnesinis įrangos mokestis. Sutartis pasirašyta 2013-01-12 (b. l.26).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
L. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą iš nepilnametės O. L. rankinės ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. Prokurorė baigiamojoje kalboje kaltinimą patikslino, nurodydama, kad turtas, t. y. mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele buvo pagrobtas ne iš rankinės, o nuo stalo ir L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
Kišenvagystės esmė yra ta, kad ji pavojingesnė už paprastą vagystę, nes tokiam nusikaltimui padaryti reikia patirties ir įgūdžių, kad viešoje vietoje pavyktų pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Kita svarbi aplinkybė, susijusi su pirmiau nurodyta yra ta, kad išvardyti daiktai turi būti fiziškai kartu su asmeniu (jo turimi su savimi, esantys tiesiogiai pas jį) (Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 52).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusiosios O. L. rankinė buvo ne kartu su ja, o atskirame kambaryje, į kurį galėjo laisvai įeiti visi vakarėlyje dalyvaujantys asmenys, be to, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pati nukentėjusioji, bet kuris asmuo galėjo telefoną iš jos rankinės paimti ir padėti šalia ant stalo. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad telefonas buvo padėtas šalia rankinės. Atsižvelgiant į tai, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis L. K. pagrobė svetimą I. L. priklausantį 1809 litų turtą – ant stalo padėtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S III“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) 1789 litų vertės, su jame buvusia 20 litų vertės SIM kortele „Omnitel“, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. sudėtį.
L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės
Kadangi kaltinamasis L. K. yra nepilnametis, teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).
K. L. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jis teisiamas pirmą kartą, praeityje yra neteistas (b. l. 85), administracine tvarka nebaustas (b. l. 109), į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę neįrašytas (b. l. 87), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 91), mokslo įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai: dažnai vėluoja į pamokas, 2013-2014 m. II mokslų metų pusmetį praleido 60 pamokų, jų nepateisino, dažnai konfliktuoja su mokomųjų dalykų mokytojais, savo elgesiu trikdo ugdymo procesą, jam stinga valios, pareigingumo, 2013 m. gruodžio mėn. buvo svarstytas vaiko gerovės komisijos posėdyje, už netinkamą elgesį jam buvo pareikštas mokyklos direktorės papeikimas. L. turi muzikinių gabumų, lanko chorą, tėvas skiria didelį dėmesį sūnaus auklėjimui, palaiko ryšį su mokykla, bendradarbiaudamas stengiasi padėti spręsti problemas (b. l. 93).
Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis L. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, jį prižiūri ir auklėja tėtis, stengiasi jam padėti spręsti problemas, kad jis elgtųsi tinkamai, lankytų mokyklą. Be to, apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. K. teismui paaiškino, kad savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi, padarė išvadas, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog L. K. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamajam L. K. skirtinos dvi auklėjamojo poveikio priemonės: nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimas, taikant įpareigojimus ir draudimą (BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str. 1 d., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p.). Teismo nuomone jam skirtos aukščiau paminėtos auklėjamojo poveikio priemonės turėtų padėti pakeisti L. K. gyvenimo būdą bei padėti pašalinti jo neteisėto elgesio priežastis.
Dėl civilinio ieškinio.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.
Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. L. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo teismo priteisti jai nusikaltimu padarytą 1809 litų turtinę ir 4000 Lt moralinę žalą (b. l. 53). Apklausta teisiamojo posėdžio metu I. L. civilinį ieškinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti, teismui paaiškino, kad 1809 Lt prašo priteisti jai, kadangi ji už savo lėšas įgijo mobilaus ryšio telefoną, už kurį moka dar ir dabar, o 4000 Lt prašė priteisti dukrai O. L., kadangi dukra patyrė dvasinius išgyvenimus – buvo sukrėsta, išsigandusi. Baigiamojoje kalboje I. L. nurodė, kad sutinka, jog priteistina suma dėl moralinės žalos atlyginimo būtų mažintina. O. L. posėdžio metu nurodė, kad telefone buvo apie 2000 jos asmeninių nuotraukų, mokslo projektai, PDF dokumentai, turėtų duomenų atkurti nepavyko, dėl vagystės patyrė stiprų stresą, išgyvenimus, nepatogumus dėl dingusių duomenų, sutriko skrandžio veikla. Civilinis atsakovas S. K. posėdžio metu nurodė, kad telefonas vagystės metu buvo padėvėtas, jo rinkos kaina dabar yra apie 700 Lt, sutinka, kad buvo padaryta moralinė žala, ją vertina iki 500 Lt.
Civilinės ieškovės I. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> . Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Šioje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo L. K. neteisėtų veiksmų iš nukentėjusiosios O. L. buvo pagrobtas turtas – mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S III“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia SIM kortele „Omnitel“, priklausęs nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą I. L., kuri vagystės metu buvo sumokėjusi tik pusę telefono vertės, o likusią vertės dalį turės sumokėti iki 2015-01-12, realiai dėl L. K. nusikalstamų veiksmų negalėdama naudotis jai priklausančiu daiktu. Civilinė ieškovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius turto vertę (b. l. 25-29). Civilinis atsakovas S. K. priešingų įrodymų, paneigiančių šio daikto vertę, teismui nepateikė (CK 6.248 str. 1 d.), todėl, įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus, iš kaltinamojo L. K. priteistina nukentėjusiajai civilinei ieškovei 1809 litų padarytai turtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą tai pat atsižvelgti į pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji O. L. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas atsižvelgia į tai jog, kaltinamasis yra jauno amžiaus, kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, yra moksleivis, jį pilnai išlaiko tėtis. Teismo metu nenustatyta, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiosios sveikata pablogėjo ar gali pablogėti ateityje, pagrobto turto vertė nėra didelė, todėl, atsižvelgiant į tai kas paminėta, o taip pat į valstybėje esamą pragyvenimo lygį, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios I. L. pareikštas 4000 litų reikalavimas atlyginti neturtinei žalai yra mažintinas iki 300 litų, šią sumą iš kaltinamojo priteisiant tiesiogiai nuo nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiam asmeniui – O. L. (LAT 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios O. L. pilnametystės nustatant jos atstovę pagal įstatymą I. L. (CK 3.185 str.).
CK 6.276 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis L. K. yra nepilnametis, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, aukščiau paminėta suma subsidiariai priteistina iš jo mamos – civilinės atsakovės V. M. ir jo tėvo – civilinio atsakovo S. K., nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų sūnus – kaltinamasis L. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. K., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str. 1 d., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., skirti auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti.
Civilinės ieškovės I. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo L. K. 1809 (tūkstantį aštuonis šimtus devynis) litus (523,92 EUR) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. K. L. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, civilinei ieškovei I. L. priteisti iš kaltinamojo L. K. atstovų pagal įstatymą – civilinių atsakovų V. M. ir S. K. subsidiariai 1809 (tūkstantį aštuonis šimtus devynis) litus (523,92 EUR) turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši civilinių atsakovų pareiga pasibaigia, kai jų sūnus L. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
N. O. L. priteisti iš kaltinamojo L. K. 300 (tris šimtus) litų (86,89 EUR) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. K. L. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajai O. L. priteisti iš kaltinamojo L. K. atstovų pagal įstatymą – civilinių atsakovų V. M. ir S. K. subsidiariai 300 (tris šimtus) litų (86,89 EUR) neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši civilinių atsakovų pareiga pasibaigia, kai jų sūnus L. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios O. L. pilnametystės nustatyti jos atstovę pagal įstatymą I. L.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinį ieškinį įpareigoti atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.