Kauno apygardos teismo sprendimas

2025-08-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-263-919/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2025-08-05
Bylos Nr.
AN2-263-919/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00436-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pažeidėjas
I. J.
Advokatai
Saulius Dambrauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-263-919/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00436-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko skundas buvo tenkintas iš dalies ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucijos 2025 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), I. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta 600 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodyta, kad individualiai tvarkanti nuotekas I. J., 2025 m. kovo 18 d. 14.16 val. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. kovo 18 d. nepateikė viešosios sutarties su nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų transportavimo į geriamojo vandens teikėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius bei neužtikrino, kad vykdomas individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų teisės aktuose nustatytus nuotekų tvarkymo reikalavimus. Tai yra, už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. kovo 18 d. buvo pateiktas nuotekų priėmimo kvitas iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta tik 90,00 Eur suma, nors sunaudota 96 m³ geriamojo vandens, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo X-764 (su vėlesniais pakeitimais) 35 straipsnio 8 punkto nuostatomis, priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiektojo geriamojo vandens kiekiui. Šiais aptartai veiksmais I. J. pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107 redakcija) patvirtintų „Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 17.2., 17.3. punktus.

2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, I. J. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kurį išanalizavęs apylinkės teismas Institucijos priimtą Nutarimą ir juo paskirtą nuobaudą 2025 m. birželio 16 d. nutarimu nusprendė pakeisti – pakeitė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir sumažino I. J. paskirtą administracinę nuobaudą iki 140 Eur bei pakeitė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl I. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pašalinant jos atžvilgiu nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų (ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 punktas) ir tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) nurodant, kad nenustatyta I. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. K. I. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį apylinkės teismas paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovas advokatas Saulius Dambrauskas pateikė aukštesniajam teismui skundą, kuriame prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje toje dalyje, kurioje apylinkės teismas atmetė I. J. skundą, pripažinti I. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe, skirti I. J. švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 366 straipsnio 2 dalyje – įspėjimą arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutarime nepagrįstai sprendė, kad nėra I. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodydamas, jog nors pareiškėja nurodė esmines nusižengimo padarymo aplinkybes, prisipažino, tačiau savo elgesiui ieško pasiteisinimų, todėl jos prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir savanorišku. Tuo tarpu nuo pat administracinio akto surašymo bei paaiškinimų pateikimo momento matyti, kad I. J. pripažino padarytą pažeidimą bei dėjo maksimalias pastangas esamą padėtį pataisyti. Šias aplinkybes patvirtina faktas, kad I. J. nedelsiant ėmėsi veiksmų siekdama pašalinti pažeidimą: kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)”, dėl nuotekų pajungimo prie centralizuotų tinklų; kreipėsi į projektuotoją, baigė rengti bei su UAB „(duomenys neskelbtini)” suderino nuotekų pajungimo prie centralizuotų tinklų projektą ir šiuo metu laukia galutinių leidimų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, kad galėtų įvykdyti statybos darbus. Tuo tarpu I. J. nesutikimas su Institucijos nutarimu (į kurį atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas) yra susijęs su paskirtos nuobaudos maksimaliu dydžiu, jai taikant piktybiškumo bei chuliganiškų paskatų motyvus. Vertinant atsakomybę lengvinančių faktorių visumą bei Institucijos pareigūno ir apylinkės teismo teisę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, yra labai svarbus būtent teisės pažeidimo kontekstas. Pažymėtina, kad privačių asmenų nuotekų tinklų pajungimas prie centralizuotų magistralinių tinklų yra visuotinė problema, skatinama Europos Sąjungos struktūrinių fondų paskatomis, ir yra susijusi su reikšmingomis gyventojų investicijomis. Iki 2025 m. vasario 17 d. prisijungti prie magistralinių nuotekų tinklų buvo kviečiami gyventojai Vilniuje. Taip pat Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbė kvietimą nuo 2025 m. vasario 25 d. teikti projektų įgyvendinimo planus gamybinių ir paviršinių nuotekų valymo technologijoms diegti, tačiau ir šiuo atveju pretenduoti į paramą buvo kviečiami tik juridiniai asmenys, kurių veikloje susidaro gamybinės ir paviršinės nuotekos. Kaune tokia galimybė gauti finansinę paramą šiems finansiškai brangiems darbams atsirado praėjus trims dienoms po Nutarimo priėmimo. 2024 m. balandžio 14 d. buvo paskelbtas kvietimas gyventojams teikti paraiškas Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų ir (arba) sodo namų prijungimui prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Tokio kvietimo paskelbimas patvirtina, kad: netinkamo nuotekų tvarkymo problema yra plačiai paplitusi visame Kaune ir jos šalinimas yra susijęs su objektyviomis sąlygomis – visuomenės baiminimusi dėl šių darbų tvarkymo biurokratinių sunkumų (apie ką ne kartą rašyta spaudoje) bei darbų brangumu (dėl ko darbų finansavimo naštą prisiėmė savivaldybė, kuri šias lėšas taip pat naudoja iš centralizuotų fondų). Paraiškos teikimo galimybė atsirado tik po to, kai buvo surašytas nutarimas, todėl I. J. iki kvietimo paskelbimo (2024 m. balandžio 14 d.) negalėjo šių darbų vykdyti be didelio finansinio nuostolio sau, tai yra privalėdama pati finansuoti darbus, kurie bendruoju atveju pagal visoje Lietuvoje vykdomą kelių metų praktiką yra finansuojami per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) bei savivaldybių administruojamus projektus. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad I. J., remdamasi racionaliu požiūriu, objektyviai turėjo pagrindą laukti kvietimo nuotekų pajungimo darbus atlikti pasinaudojant centralizuoto finansavimo algoritmais. Tuo tarpu I. J. pastangos ir veiksmai, net ir nesulaukus kvietimo įvykdyti nuotekų pajungimo prie centralizuotų tinklų, patvirtina jos nuoširdų rūpestį pašalinti pažeidimą net ir nuostolingomis sau sąlygomis. Apylinkės teismo motyvas, kad I. J. savo elgesiui ieško pateisinimų yra nepagrįstas, kadangi I. J. nesiekė pateisinti savo pažeidimo, o siekė pateikti suprantamą, protingumo bei racionalumo kriterijais pagrįstą, paaiškinimą dėl privalomai vykdytinų darbų atlikimo laiko.

3.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino ir žalos atlyginimo aplinkybę, ją vertindamas tik pagal formalias mokėjimo datas, o ne pagal jų esmę ir tas datas, kurios buvo nurodytos pareikalaujant žalos apmokėjimo. Pareigūno nutarime buvo nurodyta, jog 2025 m. balandžio 11 dienai padaryta 274,12 Eur turtinė žala, ir ši žala neatlyginta, o apylinkės teismas šią aplinkybę taip pat įvertino formaliai nurodydamas, kad iki nutarimo žala nebuvo atlyginta, todėl Institucija pagrįstai nutarime nurodė susidariusios žalos dydį. Sąskaita, kurioje nurodytas žalos pagrindimas, I. J. buvo išrašyta jau po pareigūno nutarimo priėmimo 2025 m. balandžio 11 d. Tai matyti iš to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2025 m. balandžio 10 d. sąskaitoje nurodyta, kad 2025 m. balandžio 14 d. jau sumokėta 176,30 Eur suma, ir likusi apmokėti suma yra 97,82 Eur. Be to, išrašytoje sąskaitoje buvo aiškiai nurodyta: sąskaitą apmokėti iki 2025 m. gegužės 10 d., o galutinai ji buvo apmokėta 2025 m. gegužės 1 d., tai yra anksčiau, negu pagal šią sąskaitą buvo siūloma ją apmokėti. Apylinkės teismas, nagrinėdamas I. J. skundą, skundžiamo teismo nutarimo metu jau turėjo galimybę įvertinti realų žalos atlyginimo faktą, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Nagrinėjamu atveju aukščiau pateiktų motyvų visuma leidžia teigti, kad vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais apylinkės teismas turi pagrindą paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba administracinės nuobaudos neskirti. Pažymėtina, kad objektyvūs įrodymai patvirtina, jog administracinės atsakomybės tikslai realiai gali būti pasiekti pačia minimaliausia administracinės atsakomybės priemone – įspėjimu arba ir visai netaikant administracinės atsakomybės.

Atsiliepimas

2. Institucija aukštesnės instancijos teismui pateiktame atsiliepime prašo 2025 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-582-1220/2025 palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Apylinkės teismas teisingai taikė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo apeliantės atžvilgiu taikyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir neskyrė jai švelnesnės administracinės nuobaudos, negu numatyta ANK 366 straipsnio 2 dalyje, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo aplinkybių, kurios švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant I. J. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinis skundas netenkinamas

3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde padaryto nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovas prašo taikyti jos atžvilgiu lengvinančias aplinkybes bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti I. J. švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta straipsnio sankcijoje arba administracinės nuobaudos neskirti.

4. Nagrinėjamu atveju I. J. administracinė bauda skirta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tai yra už pakartotinį savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

5. ANK 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

6. I. J. atstovo prašomoje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

7. Nagrinėjamu atveju I. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji prisipažino ir ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti (kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, inicijavo projektavimo darbus ir kita), nesiekė pateisinti savo pažeidimo, siekė pateikti suprantamą protingumo bei racionalumo kriterijais pagrįstą, paaiškinimą dėl privalomai vykdytinų darbų atlikimo laiko, be to, pašalino padarytą žalą, todėl, jos vertinimu, tai turėtų būti laikoma nuoširdžiu prisipažinimu, aukštesnysis teismas, kaip ir apylinkės teismas, su šiomis I. J. nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Pažymėtina, kad I. J. už tą patį pažeidimą jau buvo bausta 2024 m. balandžio mėnesį, jai buvo skirtas įspėjimas, tačiau ji dėl minėtos nuobaudos paskyrimo jokių išvadų nepadarė ir toliau tęsė neteisėtą veiklą, taip sąmoningai ignoruodama teisės aktų reikalavimus. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jos elgesys buvo nenuoširdus, neatskleidė gailėjimosi ar sąžiningo siekio užkirsti kelią pažeidimams. Tuo tarpu I. J. apeliaciniame skunde paminėti veiksmai, kurių ji neva ėmėsi siekdama kuo greičiau pašalinti pakartotinai įvykdytą pažeidimą, laikytini tik apeliantės reakcija į administracinės atsakomybės jai taikymą, o ne savanorišku ir laiku atliktu pažeidimo šalinimu. 2025 m. savo Institucijai teiktuose paaiškinimuose apeliantė taip pat nenurodo jokių gailėjimosi ar nuoširdaus prisipažinimo motyvų, o tiesiog, kad nuotekas tvarkosi individualiai. Tokie paaiškinimai nelaikytini nuoširdžiu gailėjimusi ar atsakomybės pripažinimu, o veikiau rodo bandymą pagrįsti ar pateisinti padarytą pažeidimą, nesikoncentruojant į jo esmę. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad I. J. prisipažinimas buvo nuoširdus, o gailėjimasis – tikras.

8. Aplinkybė, jog apeliantė pašalino administraciniu nusižengimu padarytą žalą, nagrinėjamu atveju taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad ši aplinkybė gali būti pripažinta lengvinančia apeliantės atsakomybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, žalos atlyginimas gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai padaręs administracinį nusižengimą asmuo atlygina žalą arba pašalina padarytos žalos padarinius iki nutarimo priėmimo. Taigi, nesutiktina su I. J. apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundžiamo nutarimo priėmimo metu, turėdamas galimybę įvertinti realų žalos atlyginimo faktą kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, to nepadarė. Juolab, net ir pati I. J. apeliaciniame skunde pripažino, jog likusi dalis žalos, tai yra 97,82 Eur, buvo apmokėta tik 2025 m. gegužės 1 d., kai tuo tarpu skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2025 m. balandžio 11 d., todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad Institucijos nutarimo priėmimo dieną žala dar nebuvo atlyginta.

9. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama tai, jog pretenduoti į paramą gamybinių paviršinių nuotekų valymo technologijoms diegti I. J. galimybė atsirado tik praėjus trims dienoms po Nutarimo priėmimo, 2024 m. balandžio 14 d. paskelbus kvietimą gyventojams teikti paraiškas Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų ir (arba) sodo namų prijungimui prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, o iki minėto kvietimo paskelbimo, apeliantei pačiai įsirengti minėtoms technologijoms buvo finansiškai per brangu. Vis dėl to, šie apeliantės argumentai nepaneigia administracinio nusižengimo fakto. Pažymėtina, kad yra ir kitų būtų kaip teisėtai tvarkyti nuotekas, pavyzdžiui, kreiptis į individualiųjų nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdantį asmenį, turintį galiojančią sutartį su nuotekų tvarkytoju dėl perteklinio dumblo priėmimo, kurie būtų buvę teisėti ir proporcingi, nes nereikalautų laukti finansavimo ir būtų nedelsiant pašalinę pažeidimą.

10. Vertinant galimybę apeliantės atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažymėtina, kad kaip jau paminėta aukščiau, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jai švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui per pastaruosius penkerius metus registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad I. J. net 10 (dešimt) kartų bausta administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, įskaitant ir du nusižengimus pagal ANK 366 straipsnį. Be to, šį skundžiamą administracinį nusižengimą I. J. įvykdė turėdama galiojančių administracinių nuobaudų. Aptarti duomenys I. J. charakterizuoja kaip linkusį pažeidinėti įstatymus asmenį, nevengiantį veikti savo interesais teisės normų sąskaita, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, I. J. apylinkės teismo skirta 140 Eur administracinė nuobauda nėra per griežta, o dar labiau ją švelninti nei tai padarė apylinkės teismas, nėra teisinio pagrindo, priešingu atveju bausmės tikslai apeliantės atžvilgiu nebus pasiekti.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo pakeistas Institucijos nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui reikšmingas aplinkybes ir šias nuostatas aiškinančią teismų praktiką, todėl paliktinas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Aurelijus Rauckis