- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- 2YT-11459-237/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00826-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. Š., I. L.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Z. Š., I. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo, paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Š., mirusi (duomenys neskelbtini)., po tėvo A. D., mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, o po Z. Š., mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnus A. Š..
Pareiškėjas pareiškime bei teismo posėdžio metu jo atstovė advokatė Lionė Užubalienė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motinos Z. Š. tėvas A. D., (duomenys neskelbtini) mirė ir jo motina Z. Š.. Po motinos tėvo A. D. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas, 2/9 jų dalys registrų centre registruoti jo asmenine nuosavybe, esantys (duomenys neskelbtini). Po tėvo A. D. mirties pareiškėjo motina Z. Š. tėvo palikimą priėmė tuoj pradėdama jį valdyti - ji toliau iki pat savo mirties gyveno pastatuose, kurie nuosavybės teise registruoti jos tėvo vardu. Po motinos Z. Š. mirties, pareiškėjas jos palikimą priėmė pradėdamas valdyti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 5 d. jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 7/9 dalį minėtų pastatų pagal testamentą, kurie priklausė jo tėvams A. Š. ir motinai Z. Š., kuris buvo nurodytas jų testamente, sudarytame 2005 m. rugsėjo 19 d. Be pareiškėjo, A. D. priklausantį turtą turėjo teisę paveldėti brolis Z. Š. ir A. D. anūkė (A. D. sūnaus A. D. duktė), kuriuos šioje byloje patraukė suinteresuotais asmenimis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Z. Š. faktų nustatymui neprieštaravo, paaiškino, kad po A. D. irties močiutė Z. Š. toliau gyveno tuose pat pastatuose ir viską valdė, jai mirus viską valdo ir tvarko A. Š..
Suinteresuotas asmuo I. L. faktų nustatymui neprieštaravo, paaiškino tas pat aplinkybes kaip ir Z. Š..
Liudytoja K. G. parodė, kad ji yra pareiškėjo duktė ir žino, kad po A. D. mirties turtą valdė Z. Š., o po jos mirties valdo ir tvarko jos tėvas A. Š..
Pareiškimas tenkintinas. Iš mirties įrašo (b. l. 7) matyti, kad A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo (b. l. 8, 11) matyti, kad Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo (b. l. 9) matyti, kad A. Š. yra Z. Š. ir A. Š. sūnus. Iš archyvo pažymos (b. l. 10) matyti, kad Z. yra A. ir K. D. duktė. Iš VĮ Registrų centro pažymos (b. l. 12-13) matyti, kad gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), sandėlio, kurio UN (duomenys neskelbtini), daržinės, kurios UN (duomenys neskelbtini), tvarto, kurio UN (duomenys neskelbtini), viralinės, kurios UN (duomenys neskelbtini), malkinės, kurios UN (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), 7/9 dalys pastatų registruoti A. Š. vardu pagal 2018 m. birželio 5 d. Paveldėjimo pagal testamentą liudijimą (b. l. 14-18), 2/9 dalys pastatų registruoti A. D. vardu.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojos parodymų, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Z. Š. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti po savo tėvo A. D., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. Z. Š. gyveno tuose pačiuose pastatuose, valdė ir tvarkė likusį turtą, rūpinosi likusiu turtu kaip savu, tai yra, ji priėmė mirusio tėvo palikimą, pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti. Po Z. Š., mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai visą jos turėtą turtą valdė, disponavo ir prižiūrėjo pareiškėjas A. Š., jo veiksmai tvarkant palikėjos turėtą nekilnojamąjį turtą, patvirtina, kad jais buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad po A. D., mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo duktė Z. Š., o po Z. Š., mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnus A. Š. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti. Paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., po A. D., gim. (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, nes jį valdė ir tvarkė, o po Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir valdo pareiškėjas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.