Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

nutarimą, administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui, E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) , dirb. (duomenys neskelbtini) , turinčio (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedusio, bausto administracine tvarką, skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK 2015 m. sausio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės postinė A. M., 2015-01-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad S. Ž. 2015-01-17, apie 01.45 val., ties (duomenys neskelbtini) . chuliganiškai vairuodamas ir manevruodamas automobilį, kėlė pavojų eismo, savo ar kitų žmonių saugumui. Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vadas M. V. 2015-01-22 priėmė nutarimą Nr. 84N-24705600-15, administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame konstatavo, kad S. Ž. 2015-01-17, apie 01,45 val., ties (duomenys neskelbtini) m. chuliganiškai vairuodamas ir manevruodamas automobilį, kėlė pavojų eismo, savo ar kitų žmonių saugumui. Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. Už pažeidimą skirta nuobauda – bauda 289 Eur, specialiosios teisės atėmimas 12 mėn.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas nesutiko su pateiktu skundu ir 2015-02-19 perdavė jį nagrinėti teismui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, teigia, kad 2015-01-17, apie 01.00 val. su drauge M. V., važiavo tėvo mašina VW Golf iš Šačių kaimo į Skuodą, kelyje jiems iš paskos važiavo Audi markė automobilis, kuris nesilaikė saugaus atstumo, važiavo įsijungęs ilgąsias šviesas, jis manė kad tai chuliganiškai nusiteikę asmenys iš to paties kaimo, kad gali juos sumušti, jis norėjo nuo jų atitrūkti, tačiau teigia neviršijęs greičio. Įvažiavus į Skuodo m., iš paskos važiavęs automobilis nusuko prie prekybos centro „IKI“, o jis nuvažiavo link senamiesčio. Pravažiavo dar dvi sankryžas kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Teigia važiavęs leistinu greičiu, apie 50 km/h. Sankryžoje pasukus į dešinę, netoliese už sankryžos, pamatė jog jį stabdo policijos pareigūnai, staigiai stabdė, automobilis slydo kelis metrus, tačiau sustojo netoli. Priėjo policijos pareigūnė paprašė dokumentų, kažką klausė, kodėl greitai stabdė ar panašiai, paprašė sėsti į tarnybinį automobilį. Įsėdus į tarnybinį automobilį, pareigūnai gavo kitą iškvietimą, todėl paprašė vykti į policijos komisariatą. Ten pareigūnė surašė teisės pažeidimo protokolą. Jis sutiko su pažeidimu, nes buvo sutrikęs, išsigandęs, be to policijos pareigūnai sakė, kad bus nedidlė nuobauda jei jis sutiks su pažeidimu. Paaiškinimą rašė savo ranka, tačiau taip kaip patarė pareigūnai. Teigia, kad teisė jam reikalinga darbe. Neigia chuliganiškai vairavęs.

Liudytoja M. V. parodė, kad važiuojant su draugu S. Ž. jiems iš paskos pavojingai važiavo kitas automobilis, akino šviesomis iš galo, svarstė su draugu kas tai galėtų būti. Įvažiavus į Skuodą šis automobilis nusuko prie prekybos centro aikštelės, o jie važiavo toliau link senamiesčio. Teigia greitis nebuvo didelis, gal truputį daugiau nei 50 km/h. Už kelių sankryžų juos stabdė policijos pareigūnai, stabdomas automobilis kelis metrus slydo. Paaiškinime teigia rašiusi, kad jie važiavo didesniu nei leistina greičiu, nes taip patarė rašyti policijos pareigūnai.

Liudytoja, policijos pareigūnė, surašiusi teisės pažeidimo protokolą A. M., parodė, kad 2015-01-17, apie 01.00 val. dirbant, kartu su M. V. ir R. M., Gedimino g., Skuode buvo sustabdę automobilį. Tuo metu pamatė iš sankryžos pavojingai įsukantį automobilį, automobilis sankryžoje nepataikė į savo eismo juostą, važiavo dideliu greičiu, vairuotojas nepastebėjo, priešpriešinėje eismo juostoje, jų stovinčio tarnybinio automobilio, neprilėtinęs prie pėsčiųjų perėjos, važiuojant per ją šoktelėjo per kelio pakylą, ji ir jos kolega puolė stabdyti automobilį. Automobilis staigia stabdė, slydo. Kadangi gavo kitą iškvietimą, todėl teisės pažeidimo protokolą surašė policijos komisariate. S. Ž. ten pripažino pažeidimą. Paaiškinimus jis ir jo draugė rašė patys. Jos manymu vairuotojas vairavo pavojingai ir chuliganiškai. Kuo skiriasi pavojingas vairavimas nuo chuliganiškų aiškiai negalėjo atriboti. Mano, kad vairavimas buvo chuliganiškas nes padaryti keli iš eilės pavojingi pažeidimai. Tarnybiniame pranešime teigia nenurodžiusi kuo pasireiškė chuliganiškas vairavimas nes nebuvo ginčo.

Liudytojas patrulis M. V., davė analogiškus parodymus, kaip A. M.. Teigia tikrinant sustabdytą automobilį pamatė, link jų važiuojantį automobilį, kuris aiškiai viršijo greitį, puolė jį stabdyti. R. M. automobilyje įjungė šviesos signalus. Automobilis važiuodamas per pėsčiųjų perėjos pakylą net akivaizdžiai pašoko, nors nuo žemės ratai nepakilo. Automobilis staigiai stabdė slydo, sustojo gal už 15 m. Prie sustabdyto automobilio priėjo A. M.. Vėliau jis vyko į kitą įvykį, pažeidimo neformino. Pažeidimą laiko chuliganišku, nes pavojingai vairavo keldamas grėsmę. Kuo skiriasi pavojingas vairavimas nuo chuliganiško negalėjo pasakyti. Kokie buvo chuliganiško vairavimo požymiai šiuo atveju negalėjo aiškiai įvardinti. Teigia, kad vairuotojas pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p. nes pavojingai vairavo.

Liudytojas postinis R. M., teigė pažeidėjo nepamenantis, žino tik, kad dirbant kartu su A. M. ir M. V. jis sedėjo tarnybiniame automobilyje už vairo, kolegos tuo metu dirbo lauke buvo sustabdę kitą automobilį, pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį, kuris aiškiai viršijo greitį, likus maždaug 15-20 m. iki tarnybinio automobilio jis įjungė spec. šviesos signalus, stabdė jo kolegos, jis iš automobilio nelipo, įforminant teisės pažeidimą nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas iš dalies.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas (toliau KET) dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dviejų metų.

Pagal šį straipsnį chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už pavojingą ar chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1242/2010, Nr. II-418-162/2010, Nr. N444-1527/2010).

Šio pažeidimo, konstatavimui itin svarbu nustatyti valinį elementą – t. y. subjektyviąją pažeidimo pusę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal LR ATPK 1242 straipsnio 2 dalį gali būti patrauktas tik tada, kai yra nustatoma: 1) chuliganiškos paskatos, kurios pasireiškia vairavimo metu; 2) tai, kad vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis pažeidimas gali būti padarytas tik tyčine kaltės forma.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo objektyvieji požymiai, kurie pasireiškia išorėje, t. y. - Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktas yra nustatytas ir įrodytas pirmiausia Policijos pareigūnų parodymais. Net trys policijos pareigūnai vienu metu, nesitarę ėmė stabdyti anot jų pavojingai manevruojantį ir akivaizdžiai per greit važiuojantį automobilį. Pažymėtina, kad tuo metu policijos pareigūnai buvo sustabdę kitą automobilį. Tuo metu nebuvo vykdomas reidas, todėl pareigūnai be pagrindo nebūtų stabdę kito automobilio. Šiuo atveju leistino greičio viršijimo faktas nors ir nėra nustatytas techninėmis priemonėmis, tačiau saugaus greičio viršijimas yra pagrįstas trijų pareigūnų parodymais. Liudytoja A. M. patikslino, kad dėl per didelio greičio sankryžoje sukdamas automobilis išlindo į priešpriešinę eismo juostą, kas laikytina pavojingu manevravimu. Pavojingą vairavimą ir nesaugaus greičio faktą patvirtina ir kiti pareigūnų parodymai, kad asmuo artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kuri įrengta ant saugos kalnelio neprilėtino greičio, dėl ko automobilis pastebimai šoktelėjo į viršų. Anot liudytojų, nors automobilio ratai iš nebuvo atitrūkę nuo kelio dangos, tačiau tokia situacija kelia realų pavojų, prarasti automobilio kontrolę. Ir galiausiai visi liudytojai ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad policijos pareigūnams stabdant automobilį šis slydo, ką patvirtino ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris tą aplinkybę sieja su slidžia kelio danga. Ši aplinkybė patvirtina, kad vairuotojas važiavo ne saugiu greičiu, neįvertino kelio dangos būklės. Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą patvirtina ir pirminiai atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojos M. V. paaiškinimai bei policijos pareigūnės A. M. tarnybinis pranešimas.

Teismas sprendžia, kad S. Ž., vairuodamas automobilį pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių: 9 p., kuris numato, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.“ Taip pat 133 p. „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“ 140.4 p. „vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui“.

Šie S. Ž. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai neabejotinai kėlė grėsmę eismo saugumui, nes KET pažeidimus padarė miesto teritorijoje, nepriklausomai nuo to, kad tai buvo makšties metas ir eismas buvo nedidelis. Pažymėtina kad pažeidimo numatyto LR ATPK 124² straipsnyje sudėtis yra formali. Todėl pavojaus sukėlimas eismo, savo ar žmonių saugumui neprilyginamas kilusioms pasekmėms.

ATPK 124² straipsnyje numatyta atsakomybė tiek už pavojingą vairavimą tiek už chuliganišką vairavimą, esminis požymis atribojantis šiuos pažeidimus yra chuliganiškos paskatos. Sprendžiant ar pavojingas vairavimas buvo dėl chuliganiškų paskatų, pažymėtina šis subjektyvūs teisės pažeidimo sudėties požymis plika akimi nematomas, tačiau gali būti nustatinėjamas ne tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bet ir atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, veiksmų intensyvumą, adekvatumą esamai situacijai ir pan. Nagrinėjamu atveju tiek atsakomybėn traukiams asmuo tiek ir jo keleivė, liudytoja M. V. nuo pat pirminių paaiškinimų teigė, kad jų automobilį, nuo Šačių k., Skuodo r. iki Skuodo persekiojo kitas automobilis, akino važiuodamas iš paskos, nesilaikė saugaus atstumo, bijojo, kad gali sumušti juos. Tačiau net jei taip ir buvo pažeidimo nustatymo metu S. Ž. automobilio niekas jau nepersekiojo. Paties S. Ž. teigimu Skuodo mieste jo niekas nepersekiojo, iš paskos važiavęs automobilis nusuko į šoną miesto pradžioje, pažeidimas užfiksuotas miesto centrinėje dalyje, todėl nėra jokių prielaidų manyti, kad pažeidimas padarytas dėl būtinojo reikalingumo, ar būtinosios ginties. Tačiau neatmestina prielaida, kad vairuotojas pavojingai vairavo dėl savo vidinės, psichologinės būsenos, susigaudinimo, dėl nepagristų baimių. Policijos pareigūnė kvalifikuodama pažeidimą neatsižvelgė į vairuotojo subjektyviąją pusę, pažeidimo motyvus. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nustatę pažeidimą negalėjo aiškiai atriboti pavojingo ir chuliganiško vairavimo, negalėjo pasakyti kokios aplinkybės leidžia teikti, kad vairavimas buvo ne tik pavojingas bet ir iš chuliganiškų paskatų. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių chuliganiškas paskatas, kurios pasireikštų nepagarbos visuomenei demonstravimu bei siekimu atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. Ž. padaryti KET pažeidimai nekelia abejonių, pažeidimai keliantys grėsmę eismo saugumui, vairavimas laikytinas pavojingu, tačiau nenustatytos chuliganiškos paskatos, todėl buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Policijos priimtas nutarimas naikintinas paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, t.y. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį.

S. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. Ž. atsakomybę sunkiančia aplinkybe laikytina tai, kad jis du kartu metų bėgyje baustas už KET pažeidimus numatytus ATPK 124¹ str. 7 d. (vairuotojo pažymėjimo nepateikimas) (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.)

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, ir atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti paskiriant didesnę nei vidutinę sankcijoje numatytą nuobaudą (ATPK 124² straipsnio 1 dalį).

Nors teismas ir nutarė perkvalifikuoti S. Ž. pažeidimą, tačiau jo kaltė dėl KET pažeidimų buvo konstatuota, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Be to pažymėtina, kad ATPK nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos, tokie klausimai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka, todėl netenkintinas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

S. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2015-01-22 nutarimą Nr. 84N-24705600-15 ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

S. Ž. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 180 Eur (šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu - penkiems mėnesiams.

S. Ž. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią įsiteisėjimo dienos.

Netenkinti S. Ž. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

INFORMACIJA: Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos atitinkamas są­skaitas (įmokos kodas 6030) ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.