- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- I-3647-171/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06464-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Narkotikų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui R. J., atsakovo atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2013-10-03 nutarimą Nr. ATK2-161/13 paskirti 10 000 Lt baudą.
Skunde paaiškina, kad Departamentas 2013-10-03 nutarimu skyrė (duomenys neskelbtini) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Lt baudą už Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., 4 p. pažeidimus, kadangi bendrovei priklausančiame alaus bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), 2013-09-05 apie 11 val., šiukšlių dėžėje rado ir paėmė 2 pakelius cigarečių „Premjer“ nepaženklintus Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis. Barmenė B. I. prisipažino, kad šie tabako gaminiai priklauso jai ir, kad ji šiuos gaminius nusipirko sau, asmeniniam naudojimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Departamento argumentu, kad pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p. ir 4 p. reikalavimus, mano, kad nubaustas nepagrįstai.
Atkreipia dėmesį, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-09-27 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.-2626-749/2013 nors ir pripažino barmenę B. I. kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 1 d., tačiau konstatavo, kad iš kaltinimo šalinama aplinkybė „su tikslu parduoti“, nes tokia veika nėra nustatyta. Be to teismas pripažino, kad 2 cigarečių pakeliai nuosavybės teise priklausė barmenei B. I..
Pareiškėjas remiasi Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p. ir 4 p. nuostatomis ir teigia, kad draudimas parduoti, laikyti, gabenti cigaretes nepaženklintas Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nustatytas juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams. Fiziniams asmenis draudimas nėra nustatytas.
Mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui, konstatavus, kad įmonėje rastos cigaretės priklausė barmenei, įmonei ekonominė sankcija taikyta nepagrįstai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad barmenė B. I., priimta į darbą parašė pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo niekada nepirkti ir bare nelaikyti neakcizinių, kontrabandinių cigarečių, todėl įmonė, kaip juridinis asmuo nėra atsakinga už fizinio asmens padarytus teisės pažeidimus.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė sumažinti paskirtą baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 14–18) nurodo, kad priimtas 2013-10-03 nutarimas Nr. ATK2-161/13 yra teisėtas, atitinka materialinės teisės normas, reglamentuojančias tabako gaminių pardavimą, laikymą, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymi, kad teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta pareiškėjo ginčijamame 2013-10-03 nutarime Nr. ATK2-161/13, kuriame nuosekliai aprašyta ir įvardinta, kokiu pagrindu pareiškėjui taikyta atsakomybė už Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., 4 p. reikalavimu nesilaikymą.
Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui priklausančiame bare, (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai laikomi tabako gaminiai, kurie nepaženklinti Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Tačiau pareiškėja ginčija faktą, ar ji yra tinkamas atsakomybės subjektas dėl Tabako kontrolės įstatymo pažeidimų už jos darbuotojos atliktus neteisėtus veikimus. Teigia, kad ši pareiškėjo pozicija nelaikytina pagrįsta konstatuoti atsakovo priimto nutarimo neteisėtumą ir panaikinimą, nes pateikti vadovaujantis subjektyviu teisės aktų aiškinimu ir taikymu, nukrypstančiu nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tabako kontrolės įstatymas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka (Tabako kontrolės įstatymo 26 str.), bei fizinių asmenų atsakomybę ATPK nustatyta tvarka (Tabako kontrolės įstatymo 25 str.). Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad prekybą vykdantys pareiškėjo darbuotojai veikia pareiškėjo bendrovės vardu. Todėl pareiškėjo atsakomybei už Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., 4 p. reikalavimų pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, nustatyto šių įstatymo normų dispozicijoje faktą. Į šio įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė. Pareiškėjo pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi atitinkamų taisyklių. Taigi, pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatyme nustatytą draudimą.
Pažymi, kad pareiškėjui taikomos ekonominės sankcijos už tai, kad nepakankamai kontroliuoja ir apmoko savo darbuotojus. Juridinio asmens kaltė nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo darbuotojus. Pareiškėjas kaip licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtoja yra atsakinga, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tabako gaminių ar alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietos) Alkoholio kontrolės įstatymo ar Tabako kontrolės įstatymo taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl konkrečiu atveju nebūtina nustatyti prekių pardavimo faktą (2007 m. gruodžio 18 d nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007). Toks Tabako kontrolės įstatymo aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas atsakomybės neišvengiamumo principu, poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.
Atsakovas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) ir dėl šio įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5, 7, 14 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas ir konstatuoja, kad pareiškėjo prekybos vietoje buvo neteisėtai laikomi tabako gaminiai, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų, tokiu būdu padarant Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., 4 p. pažeidimus.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimas nepanaikina pareiškėjo atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, kadangi administracinė atsakomybė fiziniam asmeniui spręsta ne dėl Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., 4 p. reikalavimų nesilaikymo, o dėl ATPK reikalavimų nesilaikymo, ir šioje byloje juo vadovautis negalima.
Atsakovas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. nuostata, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, ir paaiškina, kad prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinais faktais pripažįstamos tik tos aplinkybės (faktai), kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu, t. y. res judicata galią įgijusiu, teismo sprendimu. Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Minėtoje administracinės teisės pažeidimo ir šioje administracinėje byloje skiriasi dalyvaujantys asmenys, vienoje byloje buvo sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas ATPK požiūriu, tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas kaip juridinis asmuo tinkamai vykdė Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., 4 p įtvirtintas pareigas. Nagrinėjamoje administracinio ginčo byloje pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas - Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, o skundžiamame sprendime nurodomoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens administracinės atsakomybės, todėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.8-2626-749/2013 šioje byloje prejudicinės galios neturi.
Pažymi, kad priimant 2013-10-03 nutarimą Nr. ATK2-161/13 nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti. Prašymą dėl baudos paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK) Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjai V. K. ir D. P. 2013-09-05 tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2013-09-05 apie 11.00 val., siekdami nustatyti neteisėtos prekybos akcizais apmokestinamomis prekėmis faktą, nuvyko į barą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir atliko prekių patikrinimą. Patikrinimo metu įmonės baro patalpoje už prekystalio, kur barmene dirbo B. I., šiukšlių dėžėje buvo rasti du pakeliai cigarečių ,,Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Bare barmene dirbusi B. I. pripažino, kad minėtus du pakelius cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ji įsigijo bei ir baro patalpoje esančioje šiukšlių dėžėje laikė savo reikmėms (b. l. 30, 31).
Panevėžio apsk. VPK Panevėžio miesto policijos komisariatas 2013-09-09 su raštu Nr. 50-47-S-6463 Departamentui atsiuntė medžiagą dėl ekonominės sankcijos taikymo (duomenys neskelbtini)individualiajai įmonei (b. l. 29).
Departamentas, vadovaudamasis gauta informacija, 2013-09-17 surašė protokolą Nr. ATK2-223 (b. l. 28), kuriame konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) IĮ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 5 d. apie 11 val. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK pareigūnai, minėtame bare dirbant barmenei B. I., už prekystalio, šiukšlių dėžėje rado 2 pakelius cigarečių „Premjer“, nepaženklintus Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis. Taip pat minėtoms cigaretėms nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai (bendra rastu cigarečių vertė - 14, 56 Lt).
Departamentas, vadovaudamasis iš Panevėžio apskrities VPK gauta medžiaga, 2013-10-03 nutarime Nr. ATK2-161/13 konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ padarė sudėtinį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, t. y. pažeidė 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktus, todėl, įvertinęs lengvinančias aplinkybes, kad tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė skyrė 10 000 Lt baudą (b. l. 21-24).
Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2013-10-03 nutarimo Nr. ATK2-161/13 teisėtumo ir pagrįstumo.
Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktai nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ir be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos.
Tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai turi būti visose tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietose. Atsižvelgiant į minėtą teisės normų formuluotę, darytina išvada, kad juridinę galią turinčių tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturėjimas prekybos vietoje tabako gaminių pardavimo ar laikymo šioje vietoje metu (tokių dokumentų nepateikimas tikrinančiai institucijai) laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, kad šioje teisės normoje nustatytas draudimas yra pažeistas.
Išanalizuoti rašytiniai įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo sudėtis yra įrodyta, o ir pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam nuosavybės teise priklausiančiame bare buvo rasti tabako gaminiai, kurie nepaženklinti Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Ginčas iš esmės keliamas dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėto atsakomybės juridiniam asmeniui perkėlimo už jo darbuotojo padarytus Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jam priklausančiame bare, (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai laikomi tabako gaminiai be banderolių.
Pareiškėjo argumentas, paneigiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kur laikomasi nuostatos, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami fiziniai asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011).
Todėl nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad nors minėtus tabako gaminius įsigijo pareiškėjo darbuotoja, šiuo atveju pareiškėjo atsakomybei pagal Tabako kontrolės įstatymą neturi reikšmės.
Teismas pažymi, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinti imperatyvai, turint galvoje tabako gaminių, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai ir kt.) priemonių, kad tokie įstatyme įtvirtinti reikalavimai būtų veiksmingai užtikrinti. Todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja įsigijo bei laikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius tabako gaminius, neturinčius įsigijimo arba gabenimo dokumentus, ir pripažino savo kaltę, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-09-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012, konstatavo, kad teisės pažeidimo, kuriuo ūkio subjektas nesilaiko įstatyme nustatyto draudimo parduoti ar laikyti atitinkamų reikalavimų neatitinkančias akcizines prekes, sudėtis yra formali, t. y. užtenka vien konstatuoti faktą, kad atitinkamos prekės buvo laikomos ūkio subjekto patalpose.
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimas nepanaikina pareiškėjo atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, kadangi administracinė atsakomybė fiziniam asmeniui spręsta ne dėl Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., 4 p. reikalavimų nesilaikymo, o dėl ATPK reikalavimų nesilaikymo, todėl šioje byloje juo vadovautis negalima.
Dėl pareiškėjo argumentų apie prejudicinę galią turintį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimą, pažymėtina, kad būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Minėtoje administracinės teisės pažeidimo ir šioje administracinėje byloje skiriasi dalyvaujantys asmenys, vienoje byloje buvo sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas ATPK požiūriu, tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas kaip juridinis asmuo tinkamai vykdė Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., 4 p. įtvirtintas pareigas. Nagrinėjamoje administracinio ginčo byloje pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas - Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, o nurodomoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens administracinės atsakomybės, todėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.8-2626-749/2013 šioje byloje prejudicinės galios neturi.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teismas vertina, kad Departamentas nustatęs, kad juridinis asmuo netinkamai vykdė Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., 4 p. nuostatas, pagrįstai jam, kaip juridiniam asmeniui, skyrė sankciją.
Pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 str. 14 d. institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą, nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos.
Tabako kontrolės įstatymo 26 str. 5 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį, pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas.
Pareiškėjui, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimą padaro pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, skirta bauda lengvesniojo pažeidimo ribose, t. y. baudos dydį mažinant nuo baudos vidurkio 20 000 Lt link minimumo.
Tabako kontrolės įstatymo 26 str. 15 d. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
Teismas, įvertinęs nutarimo turinį, daro išvadą, kad Departamentas nepažeidė Tabako kontrolės įstatyme nustatytos ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos – iš nutarimo turinio matyti, kad minimali sankcijoje nustatyta bauda pareiškėjui skirta nustačius lengvinančias atsakomybę aplinkybes, nesant sunkinančių.
Tačiau, kaip minėta, skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, gali skirti mažesnę piniginę baudą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams, o skiriama bausmė arba nuobauda turi būti teisinga. Teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę, negu įstatymo nustatyta sankcija, bausmę arba nuobaudą. Mažesnės, negu įstatymo nustatytos, nuobaudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga (žr., pvz., 2005-11-10 nutarimą).
Taigi ekonominės sankcijos komercinės-ūkinės veiklos subjektams už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus turi derėti su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, būti adekvačios teisės pažeidimams, atitikti siekiamus teisėtus, visuotinai svarbius tikslus, taikomos poveikio priemonės turi būti teisingos, nežlugdančios ūkio subjektų veiklos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į nedidelį padaryto nusižengimo mastą (rasti 2 pakeliai cigarečių, kurių vertė 14,56 Lt), įvertinęs tai, kad įmonė yra užbaigusi veiklą ir licencija panaikinta, pareiškėjas yra 70 metų (pensininkas), o bauda yra skiriama, kad atgrasyti nuo pažeidimų darymo ateityje taip pat įvertinęs, Departamento nustatytas lengvinančias atsakomybę aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, teismas pripažįsta, kad 10 000 litų dydžio bauda, esant tokioms aplinkybėms, yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam nusižengimui.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes(mastą, asmenybę, pobūdį), teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas keistinas – pareiškėjui paskirta 10 000 litų bauda mažintina iki 150 litų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013-10-03 nutarimą Nr. ATK2-161/13 ir paskirtą 10 000 Lt baudą sumažinti iki 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt lt).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.