Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarei Alinai Saročkaitei, P. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama panaikinti 2006-05-31 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 13,25 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjo Lietuvos valstybė. Ieškovė nurodė, kad 1995 m. jos teta G. paprašė prižiūrėti B. D. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Į sodybą ieškovė atsikraustė 1995 m. spalio mėnesį, o (duomenys neskelbtini) mirė sodybos savininkė B. D.. Teigė, jog ji teisėtai gyveno pastatuose (duomenys neskelbtini) nuo 1995 m. rudens iki šio laiko. 2005 m. rudenį pastatai ir žemės sklypas tapo J. G. nuosavybe pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad sodybą ji remontavo. Teigė, kad G. žadėjo tą sodybą paveldėti ir dėl sodybos 2005 m. teisme bylinėjosi G.. Ieškovė apie tai žinojo, tačiau civilinėje byloje nedalyvavo. G. civilinėje byloje 2005-12-20 buvo priimta nutartis laikyti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priėmusią B. D. palikimą pagal turto apyrašą. Antstolei 2006-01-11 sudarius B. D. turto apyrašą turtas saugojimui buvo perduotas ieškovei. Nurodė, kad šiuos pastatus ir žemės sklypą paveldėjo valstybė, tačiau ji 10 metų išgyveno tuose pastatuose ir žino, kad valstybė tuos pastatus perleidžia juose gyvenusiam žmogui.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės 87,40 Lt teismo išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepatenka į įpėdinių pagal įstatymą tarpą ir byloje nėra duomenų, kad B. D. sudarė testamentą ieškovės naudai. Todėl palikimas pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą. Teismas nurodė, kad žemės sklypas ir pastatai nuosavybės teise priklausė B. D., jie buvo registruoti jos vardu. Konstatavo, kad ieškovė nuo pat 1995 m. žinojo, kad žemės sklypas ir pastatai priklauso B. D., žinojo, kad D. mirė, žinojo, jog nėra B. D. įpėdinė. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė žinojo, kad gyvena pastatuose, kurie jai nepriklauso. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad nuosavybės teisę ji įgijo pagal įgyjamąją senatį, nurodydamas, jog ieškovės valdymas neatitiko nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį sąlygų: 1) ieškovė, apsigyvendama pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinojo, kad šie pastatai priklauso B. D., ji suvokė, kad šie pastatai jai nepriklauso, dėl pastatų pirkimo derinosi su G., ji žinojo, kad dėl šių pastatų G. veda bylą teisme, ji nevaldė jų kaip savo, suvokė, kad į tuos pastatus ir žemę turi teisę kiti asmenys; 2) pastatai ir žemės sklypas buvo registruoti B. D., po to - valstybės vardu. Kad pastatai priklausė B. D. konstatuota ir seniūnijos pažymoje apie pastatus, jog ūkinėse knygose pastatai buvo įrašyti B. D. vardu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė netapo pastatų ir žemės sklypo savininke, todėl ji nebuvo įtraukta į procesą dėl B. D. turto paveldėjimo. Pagal įstatymus ji neturėjo dalyvauti procese. Konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad B. D. kokiu nors būdu būtų perleidusi pastatus J. G. nuosavybėn. B. D. palikimo niekas nepriėmė, todėl palikimas perėjo valstybės nuosavybėn. Dėl to teismas pripažino, kad Raseinių rajono pirmojo notarų biuro notarės Alinos Saročkaitės 2006-05-31 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuo B. D., mirusios (duomenys neskelbtini), turtas atiteko valstybei yra teisėtas ir jį naikinti nėra pagrindo. Be to, teismas pažymėjo, kad 2005-12-20 priimta teismo nutartis Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją laikyti valstybės vardu priėmusia mirusiosios B. D. palikimą pagal turto apyrašą.

Apeliaciniu skundu ieškovės J. G. atstovas advokatas Dainius Žiedas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustatęs, kad ieškovė galėtų paveldėti ar valdymu būtų įgijusi B. D. priklausantį turtą. Tuo tarpu ieškinys buvo pareikštas kitu pagrindu. Todėl šie teismo motyvai yra niekiniai, nes ieškovė ieškiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo nepretendavo paveldėti B. D. turto. Ieškovės ieškinio esmė yra ta, jog Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neteisėtai pripažinta priėmusi B. D. palikimą, nes Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-12-20 nutartis priimta pažeidžiant ieškovės teises, kadangi neįtraukus jos į bylą išspręsta dėl ieškovės teisių ir pareigų, todėl yra absoliučiai negaliojanti. Tuo tarpu ieškovė, tik sužinojusi apie jos pažeistas teises, nedelsdama kreipėsi į teismą ir ginčijo paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo žemės sklypas ir pastatai atiteko valstybei. Teismas dėl šių ieškinio argumentų nepasisakė, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

Atsiliepimu į ieškovės J. G. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimą nepakeistą.

1. Apeliantės pateiktas teismo teiginių paneigimas nepagrįstas ir prieštarauja materialinėms civilinės teisės normoms. Pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą gali tik asmuo, pretenduojantis į palikimą. Todėl apeliantės teiginys, jog ji nepretendavo į B. D. palikimą, nepagrįstas. Be to, apeliantė nebūdama nei įstatymine, nei testamentine įpėdine negali ginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo.

2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji yra kurios nors eilės įstatyminė įpėdinė, o savo ieškinio reikalavimą motyvavo tik tomis teisės normomis, kurios būdingos ir reikalingos įrodinėjant nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį.

3. Kadangi nei vienas įpėdinis (įstatyminis ar testamentinis) įstatymo nustatytu laiku nesikreipė dėl B. D. palikimo priėmimo, tai, palikėjos turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei pagal sudarytą turto apyrašą, kurio teismine tvarka tvirtinti nereikia. O 2005-12-20 nutartyje teismas tik konstatavo faktą, kad palikėjos B. D. turtas perėjo valstybei, todėl apeliantės teiginys, jog nutartis absoliučiai negaliojanti – nepagrįstas.

Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į ieškovės J. G. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti skunde nurodytais pagrindais. Atsakovo atstovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir atmesdamas pareikštą ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.).

Kolegija, sutikdama su apylinkės teismo sprendime išdėstytais argumentais, jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų:

CK 5.2 straipsnyje nustatyti du paveldėjimo pagrindai – įstatymas ir testamentas. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įpėdinių nėra arba jie atsisakė ar nepriėmė palikimo, arba palikėjas testamentu nušalino įpėdinius nuo palikimo, arba įpėdiniai negali paveldėti dėl CK 5.6 straipsnyje nurodytų aplinkybių, visą mirusio fizinio asmens turtą paveldi Lietuvos valstybė. Tokiu atveju valstybė paveldi turtą pagal įstatymą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, vadovaujantis paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis CK penktosios knygos normomis (CK 5.1 - 5.76 str.), B. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimas pagal teismo antstolės Romualdos Vaišvilaitės 2006-01-06 sudarytą turto apyrašą paveldėjimo teise atiteko valstybei. Todėl 2006-05-31 Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Alina Saročkaitė išdavė Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61 - 66 t. 1; b. l. 1 - 7 t. 2). Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į paveldėtą žemę ir pastatus viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2006-06-21 (b. l. 38 - 41 t. 1).

Pagal LR CK 5.8 straipsnio nuostatas ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali tik asmuo, pretenduojantis į palikimą. Tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Apeliantė J. G. nėra mirusios B. D. įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.5 str., 5.11 str.). Ieškovė, nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, pati pripažino, jog nepretenduoja į mirusios B. D. palikimą, o norėtų įsigyti namelį iš valstybės (b. l. 23 - 24 t. 2). Tokiu būdu atsakovė pripažįsta neturinti teisės reikšti ieškinį dėl 2006-05-31 paveldėjimo teisės liudijimo (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pareikštas J. G. ieškinys skundžiamu Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu atmestas pagrįstai.

Negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-12-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1356-0476/2005 teisėtumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. lapkričio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atnaujintas procesas minėtoje byloje, o 2008-02-13 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas suinteresuoto asmens J. G. prašymas dėl pareiškėjo, Kauno apskrities VMI, prašymo sudaryti paveldimo turto aprašą atmetimo ir 2005-12-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartis palikta galioti (b. l. 1 - 7 t. 2).

Pagal LR CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Todėl atmestini apeliantės argumentai, susiję su 2005-12-20 nutartimi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (prejudiciniai faktais).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčijamo sandorio (paveldėjimo teisės liudijimo) teisėtumo.

Apeliacinio skundo motyvų, susijusių su įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės normų taikymu, ir su tuo susijusių faktinių bylos aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija neanalizuoja, nes ginčas dėl nuosavybės įgijimo valdymo senatimi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šis ginčas nagrinėjamas Raseinių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-14-0551/2008. Todėl teisėjų kolegija mano, esant tikslingu, pašalinti iš skundžiamo Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo aprašomosios dalies motyvus, kuriuose palikėjos B. D. nekilnojamojo turto valdymas po jos mirties vertinamas kaip neatitinkantis būtinų įgyjamajai senačiai konstatuoti sąlygų.

Iš ieškovės priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str., b.l. 198, t. 1).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 28,32 Lt (dvidešimt aštuonis litus 32 centus) pašto išlaidų valstybei

Pašalinti iš sprendimo aprašomosios dalies motyvus, kuriuose palikėjos B. D. nekilnojamojo turto valdymas po jos mirties vertinamas kaip neatitinkantis būtinų įgyjamajai senačiai konstatuoti sąlygų.