Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įtariamojo V. M. (V. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria tenkintas prokurorės prašymas ir pratęstas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20951-16 terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau-Kauno AVPK KP NNTV) 2-ajame skyriuje nuo 2016 m. gegužės 4 d. atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20951-16 dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2018 m. lapkričio 28 d. atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl didelio kiekio suklastotų antspaudų laikymo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 301 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20951-16 metu nustatyta, kad patrulių rinktinės pareigūnai 2016 m. gegužės 4 d. apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdė automobilį „VW Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyti du automobiliu važiavę asmenys: R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir automobilio vairuotojas Š. T., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, jo salone daiktadėžėje rastas plastikinis maišelis, kuriame buvo sudėti 10 400 eurų grynais pinigais ir keturi į plastikinius maišelius sudėti laikrodžiai. Nustatyta, jog šie laikrodžiai yra 2016 m. balandžio 22 d. pavogti (duomenys neskelbtini), įsibraunant į gyvenamąsias patalpas. Ikiteisminio tyrimo eigoje nustatyta, kad aukščiau nurodytą plastikinį maišelį su pinigais ir laikrodžiais R. B. ir Š. T. sulaikymo dieną, t. y. 2016 m. gegužės 4 d. įgijo (duomenys neskelbtini) mieste iš V. M.. Kratų jo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje metu buvo rasti ir paimti 29 įvairių gamintojų laikrodžiai, kurie galimai buvo įgyti nusikalstamu būdu. 2018 m. lapkričio 15 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl aukščiau nurodytų R. B. ir Š. T. nusikalstamų veikų nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais. V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. 2018 m. gruodžio 4 d. prokuroro nutarimu tyrimas dėl šios V. M. nusikalstamos veikos nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 2018 m. lapkričio 28 d. V. M. pareikštas įtarimas dėl BK 301 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. V. M. įtariamas tuo, kad tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), šešis suklastotus spaudus, tai yra (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ spaudą, kurio atspausti spaudai nėra tapatūs su (duomenys neskelbtini) atsiųstais parduotuvės spaudo „(duomenys neskelbtini)“ lyginamaisiais pavyzdžiais; (duomenys neskelbtini) esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ spaudą, kurio atspausti atspaudai nėra tapatūs su (duomenys neskelbtini) atsiųstais įmonės spaudo „(duomenys neskelbtini)“ lyginamaisiais pavyzdžiais; (duomenys neskelbtini) esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ spaudą, kurio atspausti atspaudai nėra tapatūs su (duomenys neskelbtini) atsiųstais įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lyginamaisiais spaudo kliše atspaustais atspaudais; 2 vnt. (duomenys neskelbtini) esančios juvelyrinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ spaudų, kurių atspausti atspaudai nėra tapatūs su (duomenys neskelbtini) atsiųstais juvelyrinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ lyginamaisiais spaudo kliše atspaustais atspaudais, iki kol 2017 m. gegužės 4 d., laikotarpiu nuo 12.33 val. iki 17.40 val., kratos metu juos surado ir paėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo teisėja savo procesinį sprendimą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą grindė ir tuo argumentu, kad dar nėra gauti šiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingi atsakymai į teisinės pagalbos prašymus. Tačiau nepasaint to, kad minėtam ikiteisminiam tyrimui dalis duomenų yra renkami užsienio valstybėse, teismas šios aplinkybės negalėjo suabsoliutinti, bet privalėjo ją vertinti sąryšyje su vykdomo ikiteisminio tyrimo trukme bei valdžios institucijų veiksmais organizuojant įtariamojo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą.

Motyvuojamoji dalis

4. Įtariamojo V. M. skundas atmetamas.

6. Sutinkant su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, vis tik pažymėtina, kad proceso greitumo principas – vienas iš baudžiamojo proceso principų, garantuojančių žmogaus teisės į teisingą teismą (procesą) užtikrinimą, bet būtent šis principas besąlygiškai yra susijęs ir su reikalavimu, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos išsamiai. Proceso greitumo principas suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas nebūtų vilkinamas. Pagal BPK 176 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Jei per 6 mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, pagal BPK 215 straipsnį įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas tęsiamas ilgiau nei 6 mėnesius nuo pirmosios įtariamojo apklausos, priešingai nei savo skunde teigia įtariamasis, negali būti besąlyginis pagrindas jį nutraukti. Ikiteisminio tyrimo trukmės klausimas konkrečioje byloje vertintinas tais aspektais, kurie formuojami Europos Žmogaus Teisių Teismo ir taikomi Lietuvos teismų praktikoje, ir tai turi būti daroma remiantis ne tik atskirais vienos proceso šalies pozicijai naudingais kriterijais, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje egzistuojančių aplinkybių visumą, t. y. į konkrečios bylos sudėtingumą, jos specifiką, tyrimo institucijų bei pačių įtariamųjų elgesį proceso metu, jų interesus, taip pat į kitas tyrimui reikšmingas bylos aplinkybes (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Tokiu būdu neabejotina, jog išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013). Proceso vilkinimu, remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai, arba tam tikri veiksmai atliekami nepagrįstai ilgai, tai yra, kai ikiteisminis tyrimas užsitęsia dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo. Tuo tarpu daryti tokią išvadą nagrinėjamu atveju, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors V. M. ikiteisminio tyrimo trukmės klausimą siūlo spręsti iš esmės vadovaujantis vien tik formaliais pagrindais, t. y. atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, atliktų procesinių veiksmų skaičių bei jų intensyvumą, tačiau, įvertinus tiek aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, tiek ir vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neabejotina, kad toks ikiteisminio tyrimo trukmės vertinimas, atitinkantis vien tik įtariamojo gynybos taktiką, negali būti laikomas išsamiu ir visapusišku, nes lieka neįvertintos kitos objektyvios ikiteisminio tyrimo neužbaigimo priežastys.

7. Pažymėtina, jog šiuo metu ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl vieno asmens galimai padarytos vienos nusikalstamos veikos (BK 301 straipsnio 2 dalyje), kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau ikiteisminio tyrimo sudėtingumą ir pakankamai ilgą jo trukmę nagrinėjamu atveju apsprendžia būtinos išaiškinti informacijos kiekis bei būtinybė teisėsaugos institucijoms bendradarbiauti net su keliomis užsienio valstybėmis. Siekiant patikrinti pas įtariamąjį rastų laikrodžių įsigijimo teisėtumą bei antspaudų autentiškumą, buvo siunčiami paklausimai Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai, siunčiami raštai (duomenys neskelbtini) institucijoms, paruošti tyrimo orderiai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms. Gavus atsakymus pagal kai kuriuos tyrimo orderius, buvo atlikta eilė kitų veiksmų: padaryti vertimai, išanalizuoti atsakymai, gautos specialistų išvados. Negavus tyrimui reikšmingų atsakymų iš (duomenys neskelbtini) pagal tyrimo orderį, 2018 m. lapkričio 6 d. buvo surašytas teisinės pagalbos pavedimas. 2018 m. gruodžio 7 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo gauti dokumentai, surinkti vykdant ankstesnį 2018 m. sausio 29 d. teisinės pagalbos prašymą. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai, vykdydami ankstesnį teisinės pagalbos prašymą, atliko tik dalį veiksmų, kuriuos buvo prašoma atlikti minėtame teisinės pagalbos prašyme. Todėl siekiant, kad kuo greičiau būtų įvykdytas 2018 m. lapkričio 6 d. teisinės pagalbos prašymas, 2019 m. sausio 18 d. raštu buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą nurodant, kad yra tikslinga pranešti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms, kad 2018 m. lapkričio 6 d. teisinės pagalbos prašymas būtų vykdomas tik tam tikroje dalyje. Taip pat dar nėra gautas atsakymas į 2018 m. birželio 28 d. išsiųstą teisinės pagalbos prašymą iš (duomenys neskelbtini), nors 2019 m. vasario 4 d., 2019 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) generalinei prokuratūrai buvo išsiųsti prašymai informuoti apie teisinės pagalbos prašymo vykdymą bei pagreitinti teisinės pagalbos prašymo vykdymą. Kadangi asmuo įtariamas disponavimu dideliu kiekiu suklastotų spaudų, šių pavedimų pagrindu gauta informacija turės esminės reikšmės ikiteisminio tyrimo eigai bei procesinio sprendimo V. M. atžvilgiu priėmimui. Svarbu atsižvelgti ir įvertinti taip pat ir tai, jog tarptautinis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas baudžiamojoje srityje yra galimas tik pagal griežtas nacionalinių ir tarptautinių teisės normų įtvirtintas taisykles, pagal kurias paklausimai turi būti ne tik įforminami atitinkamu būdu, tačiau ir išversti į atitinkamą kalbą, kas taip pat reikalauja laiko sąnaudų. Be to, Lietuvos teisėsaugos institucijos negali kontroliuoti ir įtakoti užsienio valstybių teisėsaugos institucijų darbo ir tarptautinių pavedimų, paklausimų vykdymas užtrunka ne dėl Lietuvos teisėsaugos institucijų kaltės ar neveiklumo.

8. Nors skunde įtariamasis nurodo, jog šiuo atveju vilkinimą rodo tai, kad tyrimo orderiai paruošti praėjus 8 mėnesiams po kratų, o teisinės pagalbos (duomenys neskelbtini) pavedimas dar po 10 mėnesių, tačiau vien šie faktai nerodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ar netinkami organizuojamas. Kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas pradžioje buvo vykdomas trijų asmenų atžvilgiu, dėl dviejų asmenų procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2018 m. lapkričio 15 d. Be to, tarpe tarp skunde akcentuojamų procesinių veiksmų buvo atliekami ir kiti tyrimo veiksmai, susiję tiek su skundo autoriaus, tiek ir su kitų įtariamųjų veikomis, buvo analizuojama, tiriama iš užsienio valstybių gautoji informacija, pateiktos užduotys specialistams, atliekami kiti procesiniai veiksmai.

9. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam dažniausiai taikomi įvairaus pobūdžio teisių ir laisvių apribojimai pateisinami baudžiamojo proceso tikslais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas esmingai kliudytų įtariamajam tęsti įprastinį gyvenimą, užsidirbti lėšų pragyvenimui.

10. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė, pati savaime nereiškia, jog procesas yra vilkinamas, o tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Šiuo aspektu asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 2004 m. rugsėjo 21 d. byloje Kuśmierek v. Poland). Kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti, ar ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios priežastys, ar pareigūnų neveiklumas. Šiuo atveju pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas V. M. atžvilgiu yra vilkinamas, nėra, nes ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios priežastys, išsamiai aptartos šioje nutartyje.

11. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog ikiteisminio tyrimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o įtariamojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

įtariamojo V. M. (V. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. balandžio 26 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.