- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- eI2-6464-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01720-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- P. U.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „ (duomenys neskelbtini) “
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės,
trečiųjų suinteresuotų asmenų: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „ (duomenys neskelbtini) “, UAB atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. U. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. liepos 16 d. patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) 2020 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. ID_SP1E-1387;
2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-3505;
3) įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių skirti ir išmokėti pareiškėjui P. U. ilgalaikio darbo išmoką pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą už nepertraukiamą darbą „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupėje.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjas dirbo „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupėje. 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjo darbo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, UAB buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad įmonių grupėje nepertraukiamai dirbo nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d., pareiškėjas kreipėsi į VSDFV dėl ilgalaikio darbo išmokos pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą (toliau – ir Įstatymas). 2020 m. kovo 25 d. VSDFV Alytaus skyrius priėmė sprendimą Nr. ID_SP1E-1387 (toliau – ir VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas) neskirti pareiškėjui ilgalaikio darbo išmokos, nes Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis „(duomenys neskelbtini)“, UAB dirbo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d. ir pareiškėjo darbo santykiai šioje darbovietėje nepertraukiamai tęsėsi 3 metus 6 mėnesius ir 18 dienų. 2020 m. gegužės 5 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus VSDFV su prašymu jo darbo stažą UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB laikyti nepertraukiamu, kartu pateikė ir 2020 m. kovo 18 d. „(duomenys neskelbtini)“, UAB prašymą. 2020 m. birželio 1 d. gavo VSDFV sprendimą Nr. (11.1E) I-3505 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“ (toliau – ir VSDFV sprendimas), kuriame konstatuota, jog VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir jo keisti nėra teisinio pagrindo.
Nurodė, kad Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo DK 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. DK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Tokiais atvejais darbuotojai nėra atleidžiami, o pereina dirbti į kitą įmonę ir jų darbo santykiai išsaugomi.
Akcentavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“, UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“, UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) priklauso „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei ir jas valdo akcininkė „(duomenys neskelbtini)“, UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). 2008 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ grūdų ir žemės ūkio produkcijos verslo grupėje. Jo pareigos buvo ieškoti klientų grūdų, trąšų, žemės ūkio produkcijos pirkimui, pardavimui. Įmonių grupės viduje nusprendus atskirti grūdų, trąšų ir žemės ūkio produkcijos veiklas ir įsteigus „(duomenys neskelbtini)“, UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB susitarimo pagrindu 2014 m. vasario 28 d. pareiškėjas pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“, UAB vadybininko pareigose. Įsteigus „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir įmonių grupės viduje nusprendus grūdų, trąšų, žemės ūkio produkcijos pirkimų, pardavimų veiklą perkelti iš „(duomenys neskelbtini)“, UAB į „(duomenys neskelbtini)“, UAB nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas pradėjo dirbti ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB vadybininko pareigose po 1 valandą per dieną. 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjo darbo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, UAB buvo nutraukta ir nuo 2018 m. sausio 29 d. „(duomenys neskelbtini)“, UAB pareiškėjas dirbo pilnu etatu. Visą darbo „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupėje laikotarpiu dirbo tose pačiose vadybininko pareigose su tais pačiais produktais, t. y. grūdais, trąšomis, žemės ūkio produkcija, o pareiškėjo darbo stažas įmonių grupėje buvo nepertraukimas.
Pažymėjo, jog atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu pareiškėjas jau dirbo „(duomenys neskelbtini)“, UAB tose pačiose vadybininko pareigose. Dėl to nebuvo įmanomas jo perkėlimas iš vienos darbovietės į kitą. Faktinis perkėlimas įvyko pakeitus pareiškėjo darbo krūvį „(duomenys neskelbtini)“, UAB įmonėje iš karto po darbo santykių su „(duomenys neskelbtini“, UAB pasibaigimo. „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupėje vadybininko pareigose pareiškėjas nepertraukiamai dirbo beveik 12 metų. Dėl to VSDFV, priimdama skundžiamus sprendimus, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, Įstatymo nuostatas taikė formaliai, nevertino realios faktinės situacijos.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Registro duomenimis pareiškėjo darbo santykiai su darbdaviu „(duomenys neskelbtini)“, UAB nepertraukiamai tęsėsi 3 metus 6 mėnesius ir 18 dienų (nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d.), todėl VSDFV Alytaus skyrius 2020 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. ID_SP1E2-1387 neskirti pareiškėjui ilgalaikio darbo išmokos.
Vadovaujantis DK nuostatomis, į darbuotojo nepertraukiamą darbo trukmę įskaitomos atostogos numatytos DK 125 straipsnyje, DK numatyti nedraudiminiai laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę. Apdraustojo asmens nepertraukiamo darbo laikotarpis nustatomas vadovaujantis Registro duomenimis bei asmens ir buvusių darbdavių pateiktais dokumentais, įrodančiais, kad buvo užtikrintas asmens darbo santykių tęstinumas (įrašai darbo sutartyse, kolektyvinės sutartys, įsakymai, susitarimai dėl perkėlimo pas kitą darbdavį ir (ar) kiti dokumentai, įrodantys nepertraukiamą darbo trukmę (Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 7 punktas).
DK imperatyviai nurodo, kad įmonės reorganizavimas, restruktūrizavimas, verslo (jo dalies) perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Tokiais atvejais, kai darbuotojas iš vienos įmonės į kitą (dukterinę, įmonę, priklausančią įmonių grupei, ar kitą) perkeliamas darbdavių susitarimu, darbo laikotarpiai šiose įmonėse gali būti laikomi nepertraukiamu darbo laiku, kai tai įrodo dokumentai, t. y. iš jų galima nustatyti, jog buvo užtikrintas asmens darbo santykių tęstinumas (darbo santykiai vienoje darbovietėje pasibaigė, o kitoje prasidėjo darbdaviams susitarus ir laikant, kad nepertraukiamai darbo santykiai skaičiuojami nuo darbo darbovietėje, iš kurios asmuo perkeltas pradžios). Tuo tarpu pareiškėjas, nors ir dirbo tam pačiam savininkui priklausančioje „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupėje, tačiau buvo sudaręs skirtingas darbo sutartis (su UAB „(duomenys neskelbtini“, su „(duomenys neskelbtini“, UAB ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB). Iš „(duomenys neskelbtini“, UAB pareiškėjas buvo atleistas 2018 m. sausio 26 d. pagal DK 55 straipsnį (darbuotojo iniciatyva), o ne perkeltas darbdavių susitarimu į kitą darbovietę ar dėl įmonės reorganizacijos, verslo (jo dalies) perdavimo. Tuo tarpu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, UAB pareiškėjas pradėjo dirbti 2016 m. rugsėjo 1 d. Taigi, 2016 - 2018 metais pareiškėjas vienu metu dirbo dviejose bendrovėse pagal skirtingas darbo sutartis.
Pabrėžė, kad VSDFV Alytaus skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo pasielgti kitaip, nei nustatyta galiojančiuose teisės aktuose, ir į pareiškėjo nepertraukiamą darbo trukmę įskaičiuoti ir darbo laiką, kai buvo dirbama nors ir toje pačioje įmonių grupėje, tačiau pagal atskiras darbo sutartis ir vieni darbo santykiai pasibaigė paties pareiškėjo iniciatyva (su „(duomenys neskelbtini“, UAB), o ne dėl to, kad dėl jo perkėlimo ir nepertraukiamų santykių tęstinumo susitarė darbdaviai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patinslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2020 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. ID_SP1E-1387, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui ilgalaikio darbo išmokos, VSDFV 2020 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. (11.1E) I-3505, kuriuo paliktas nepakeistas VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo paskirti ir išmokėti pareiškėjui ilgalaikio darbo išmoką.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutartį Nr. 345 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini“ vadybininko pareigose. 2014 m. vasario 28 d. susitarimo dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę, sudaryto tarp UAB „(duomenys neskelbtini“ ir „(duomenys neskelbtini“, UAB pareiškėjas buvo perkeltas dirbti į „(duomenys neskelbtini“, UAB, vadybininko pareigose. Minėta darbo sutartis 2018 m. sausio 26 d. buvo nutraukta pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). 2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 8 pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“, UAB vadybininko pareigose. Minėta darbo sutartis 2020 m. kovo 18 d. buvo nutraukta pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 8 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės). Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyriui pateikė prašymą skirti jam ilgalaikio darbo išmoką. VSDFV Alytaus skyrius 2020 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. ID_SP1E-1387 neskirti pareiškėjui ilgalaikio darbo išmokos, nes jo darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su darbdaviu „(duomenys neskelbtini)“, UAB, atleidusiu iš darbo pagal DK 57 straipsnį, atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi trumpiau negu penkerius metus. Nesutikdamas su VSDFV Alytaus skyriaus sprendimu, pareiškėjas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka 2020 m. gegužės 5 d. skundu kreipėsi į VSDFV, tačiau 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-3505 jo prašymas buvo atmestas ir VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas.
Ilgalaikio darbo išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Nuostatų 7 punktas nustato, kad apdraustojo asmens nepertraukiamo darbo laikotarpis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis bei asmens ir buvusių darbdavių pateiktais dokumentais, įrodančiais, kad buvo užtikrintas asmens darbo santykių tęstinumas (įrašai darbo sutartyse, kolektyvinės sutartys, įsakymai, susitarimai dėl perkėlimo pas kitą darbdavį ir (ar) kiti dokumentai, įrodantys nepertraukiamą darbo trukmę).
Atsakovas nusprendė neskirti pareiškėjui ilgalaikio darbo išmokos dėl to, jog nustatė, kad pareiškėjos darbo santykiai su darbdaviu, atleidusiu jį iš darbo DK 57 straipsnyje nurodytu pagrindu, nepertraukiamai tęsėsi trumpiau negu penkerius metus. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais sprendimais, savo poziciją grindžia tuo, jog nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. kovo 18 d. nepertraukiamai dirbo „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupėje.
Iš paminėtos Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, matyti, jog teisės į ilgalaikio darbo išmoką įgijimas yra siejamas su darbo santykių pagal DK 57 straipsnyje nurodytu pagrindu nutraukiamą darbo sutartį trukme, t. y. tokie darbo santykiai turėjo tęstis ne trumpiau kaip 5 metus. Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių įrodymų, darbo sutartis, kuri buvo nutraukta DK 57 straipsnyje nurodytu pagrindu, buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 31 d. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. sausio 26 d. dirbo kitose tos pačios įmonių grupės įmonėse, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo darbo santykiai, pagal DK nurodytu pagrindu nutraukiamą darbo sutartį (2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 8), buvo nepertraukiami, kadangi pareiškėjas nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. sausio 26 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini“ ir „(duomenys neskelbtini“, UAB pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutartį Nr. 345 ir tik nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, UAB pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 8. Taigi, dirbo skirtingose savarankiškose įmonėse pagal skirtingas darbo sutartis.
Į administracinę bylą pateiktame 2020 m. kovo 18 d. „(duomenys neskelbtini)“, UAB rašte Nr. 2013-18102 nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. kovo 18 d. dirbo nepertraukiamai, nors dėl struktūrinių pakeitimų „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės viduje skirtingais laikotarpiais jo darbo sutartys buvo sudarytos tam pačiam savininkui priklausančiose bendrovėse, registruotose vienu adresu ir susijusiose komercinėmis veiklomis. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia aplinkybę, jog iš „(duomenys neskelbtini“, UAB į „(duomenys neskelbtini)“, UAB pareiškėjas buvo perkeltas dėl struktūrinių pertvarkymų, kadangi 2008 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutartis Nr. 8 buvo nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Jokių įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjas iš „(duomenys neskelbtini“, UAB į „(duomenys neskelbtini)“, UAB buvo perkeltas darbdavių susitarimu, kas užtikrintų darbo santykių tęstinumą, teismui nepateikta.
Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, jog atsakovas VSDFV Alytaus skyrius pagrįstai įvertino, jog pareiškėjo darbo santykiai su darbdaviu „(duomenys neskelbtini)“, UAB, su kuriuo buvo sudaryta DK 57 straipsnio pagrindu nutraukta darbo sutartis, nepertraukiamai tęsėsi tik 3 metus 6 mėnesius ir 18 dienų (nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d.) ir priėmė pagrįstą sprendimą neskirti pareiškėjui ilgalaikio darbo išmokos.
Skundžiamas VSDFV Alytaus skyriaus 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. ID_SP1E-1387 visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais.
Nustačius, kad VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo patenkinti išvestinius pareiškėjo reikalavimus dėl VSDFV 2020 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. (11.1E) I-3505, kuriuo paliktas nepakeistas VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas, panaikinimo, taip pat atsakovo įpareigojimo skirti ir išmokėti pareiškėjui ilgalaikio darbo išmoką pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą už nepertraukiamą darbą (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, jo atstovo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. U. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.