Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1726-258/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
e2S-1726-258/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02384-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
J. A., K. G., Č. M., V. A. S., D. V.
Atsakovas
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1726-258/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02384-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. A., K. G., Č. M., V. A. S. ir D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. A., K. G., Č. M., V. A. S., D. V. ieškinio atsakovei Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijai dėl visuotinio narių susirinkimo sušaukimo neteisėtu ir 2020 m. rugpjūčio 2 d. visuotinio narių susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (ab initio).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme gautas ieškovų J. A., K. G., Č. M., V. A. S., D. V. ieškinio atsakovei Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijai (toliau – LGHD), kuriuo ieškovai teismo prašė: 1) pripažinti 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinio narių susirinkimo sušaukimą neteisėtu; 2) pripažinti 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinio narių susirinkimo metu priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (ab initio): 2.1. LGHD pirmininko 2019 m. veiklos ataskaitos patvirtinimą; 2.2. LGHD dokumentų priėmimo, patikros ir heraldikos komisijos pirmininko 2019 m. ataskaitos patvirtinimą; 2.3. LGHD revizijos komisijos metinės 2019 m. ataskaitos patvirtinimą; 2.4. LGHD įstatų pakeitimą ir tvirtinimą; 2.5. LGHD valdybos (senojoje įstatų redakcijoje - Tarybos) narių išrinkimą ir įregistravimą Juridinių asmenų registre.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui vykdyti ir vadovautis 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinio narių susirinkime priimtais sprendimais: LGHD pirmininko 2019 m. veiklos ataskaitos patvirtinimu; LGHD dokumentų priėmimo, patikros ir heraldikos komisijos pirmininko 2019 m. ataskaitos patvirtinimu; LGHD revizijos komisijos metinės 2019 m. ataskaitos patvirtinimu; LGHD įstatų pakeitimu ir tvirtinimu bei įregistravimu Juridinių asmenų registre; LGHD valdybos (senojoje įstatų redakcijoje - Tarybos) narių išrinkimu ir įregistravimu Juridinių asmenų registre.

Šalies argumentai

3. Prašyme nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. Susirinkimo sušaukimo ir jo vedimo tvarka akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams bei Įstatams, ieškovų teisės bei teisėti interesai buvo grubiai pažeisti. Taip pat pažymėjo, kad ieškovai tinkamai pagrindė atsakovo padarytus teisės pažeidimus, tuo tarpu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Susirinkime priimtų sprendimų vykdymo bus pažeisti LGHD narių – ieškovų interesai, o būsimas teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovų J. A., K. G., Č. M., V. A. S., D. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas sprendė, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti vykdyti LGHD visuotinio narių susirinkimo sprendimus (ataskaitų tvirtinimai, įstatų pakeitimas ir įregistravimas JAR, valdybos narių išrinkimas ir įregistravimas) sutampa su nagrinėjamos bylos materialiuoju reikalavimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš esmės tik prevencinio ieškinio pareiškimo atveju galima situacija, kuomet tiek ieškinio dalykas, tiek taikytinos laikinosios apsaugos priemonės sutampa, ir tai tuo atveju nėra laikoma, jog laikinųjų apsaugos priemonių pagalba išsprendžiamas ginčas iš esmės, nes paliekama galioti tik esama padėtis iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovai iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių pagalba nori išspręsti ginčą iš esmės, bet nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kas apsunkintų ar sutrukdytų įvykdyti teismo sprendimą, jei net jis ir būtų palankus ieškovams.

6. Teismas pažymėjo, kad šios bylos kontekste sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Teismas vertino, konstatuoti, kad tik uždraudus vykdyti skundžiamus 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD susirinkime priimtus sprendimus, bus užtikrinta reali galimybė šalis atstatyti į pradinę padėtį, realiai įvykdyti palankų ieškovams sprendimą, pagrįstų prielaidų nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

7.1. Prašyme ieškovai išsamiai ir argumentuotai nurodė, kad LGHD 2020-08-02 visuotinio narių susirinkimo sušaukimo ir jo vedimo tvarka akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams bei LGHD įstatams, ieškovų teisės bei teisėti interesai buvo grubiai pažeisti. Taip pat pažymėjo, kad ieškovai tinkamai pagrindė LGHD padarytus teisės pažeidimus, tuo tarpu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jau yra aktyviai veikiama siekiant iš esmės pažeisti LGHD narių – ieškovų interesus, o būsimas teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų.

7.2. Po neteisėtai sušaukto susirinkimo neteisėtai išrinkta valdyba jau realiai vykdo destruktyvią LGHD atžvilgiu veiklą, neatitinkančią jos įstatuose numatytos misijos ir tikslų, menkindama LGHD reputaciją ir griaudama esamas organizacijos struktūras bei ryšius.

7.3. Vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiu atveju galimas palankus ieškovui teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamų padarinių, t. y. neužkirtus kelio atsakovo trukdymams, iš esmės būtų buvusi paneigta ieškovo teisė naudotis patalpomis ir plėtoti savo veiklą, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1627-467/2010).

7.4. Ieškovai pateikė objektyvius įrodymus, kad naujai išrinkta valdyba kenkia LGHD, kaip asociacijos interesams bei veikia priešingai LGHD veiklos tikslams. Ieškovai pateikė įrodymus apie naujai išrinktos valdybos atliktus, prieštaraujančius juridinio asmens dalyvių interesams, veiksmus. Todėl laikinųjų priemonių taikymas šiuo atveju niekaip netrikdytų LGHD veiklos, o leistų išlaikyti status quo ir neapsunkintų galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-278-330/2019).

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinio narių susirinkimo sušaukimą neteisėtu ir pripažinti šio susirinkimo metu priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi, ieškovai pasirinko leistiną ir įmanomą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio metu buvo priimti ginčijami sprendimai, sušaukimo neteisėtumas, prie ieškinio pateikti įrodymai, kuriais ieškovai grindžia ieškinyje dėstomas aplinkybes. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

14. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra neįrodytas antros būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygos egzistavimas, t. y. jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

15. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Šiuo atveju ieškovai pareiškė ieškinį, kurio prašo pripažinti negaliojančiais visuotinio narių susirinkimo sušaukimą neteisėtu, kuriais buvo patvirtinta LGHD pirmininko 2019 m. veiklos ataskaita; LGHD dokumentų priėmimo, patikros ir heraldikos komisijos pirmininko 2019 m. ataskaitos patvirtinimą; LGHD revizijos komisijos metinės 2019 m. ataskaitos patvirtinimas; LGHD įstatų pakeitimą ir tvirtinimas; LGHD valdybos (senojoje įstatų redakcijoje - Tarybos) narių išrinkimas ir įregistravimas Juridinių asmenų registre. Tokio pobūdžio reikalavimai pagal savo esmę priskirtini prie reikalavimų dėl pripažinimo ir ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Ieškovų prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui vykdyti ir vadovautis 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinio narių susirinkime priimtais sprendimais niekaip neprisidėtų prie teismo sprendimo įvykdymo. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas.

16. Ieškovai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad po neteisėtai sušaukto susirinkimo neteisėtai išrinkta valdyba jau realiai vykdo destruktyvią LGHD atžvilgiu veiklą, neatitinkančią jos įstatuose numatytos misijos ir tikslų, menkindama LGHD reputaciją ir griaudama esamas organizacijos struktūras bei ryšius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad, nors civilinio proceso normos leidžia taikyti ir prevencines laikinąsias apsaugos priemones, užkertančias kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai), tačiau, kaip minėta, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui ar pačiai bendrovei gali kilti neigiamų padarinių.

17. Ieškovai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad susirinkimo neteisėtai išrinkta valdyba jau ėmėsi veiksmų ir priiminėja sprendimus, kurie akivaizdžiai pažeidžia ieškovų teises bei teisėtus interesus, nes yra nukreipti prieš ieškovus, taikomi tiesiogiai ieškovams, jų oficialiam statusui bei teisėms ir pareigoms LGHD. Visų pirma pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, negali įvertinti, ar susirinkime priimti sprendimas ir pats susirinkimas yra neteisėtas, nes tai yra bylos iš esmės nagrinėjimo objektas. Antra, ieškovai nepateikė duomenų, kad po ginčo visuotino susirinkimo naujai išrinktos valdybos nariai galėtų imtis veiksmų, kenkiančių LGHD interesams ir bloginančių bendrovės būklę. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad valdyba tikslingai siekia atlikti neteisėtus veiksmus prieš ieškovus ir tai yra susiję su ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei jų teisinį ryšį su ieškinyje iškeltais reikalavimais. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė