Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.4.1.4.

2024 m. balandžio 22 d.

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – K. B. (K. B.) atstovei pagal įstatymą I. B.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – V. D. (V. D.),

išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei I. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – K. B. (K. B.) ir V. D. (V. D.), dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2024 m. kovo 4 d. teismo rūmuose priimtas S. B. ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti, kad ieškovas nėra K. B. (K. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas vykstant santuokos nutraukimo procesui sužinojo, kad nėra K. B. (K. B.) tėvas, todėl pasidarė tėvystės testą, kuris tai patvirtino. Atsakovė taip pat patvirtino, kad jis nėra K. B. (K. B.) tėvas. Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti.

2. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kurį laiką gyveno atskiri, nors santuoka nebuvo nutraukta, tuomet turėjo lytinių santykių ne tik su savo sutuoktiniu (ieškovu), bet ir su kitu vyru, tačiau manė, kad sūnaus yra jos sutuoktinio. Ieškovui nurodžius, kad tėvystės testas parodė, kad jis nėra K. B. (K. B.) tėvas, ji sutinka, kad ieškovas nėra jos sūnaus tėvas, prašo ieškinį tenkinti. Atsakovė paaiškino, kad jos gyvenime yra vyras, su kuriuo ji ketina sudaryti santuoką, V. D. (V. D.) pažįsta jos vaikus, gerai sutaria su jos vaikais, jis sutinka tapti jos vaiku tėvu, vykdyti visas tėvo pareigas, o vaikai jį pažįsta ir norėtų, kad jis jau rūpintųsi.

3. V. D. (V. D.) teismo posėdžio prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad jis ketina sudaryti santuoką su atsakove, pažįsta jos vaikus, norėtų juos įsivaikinti ir vykdyti tėvo pareigas, nes tai atitiktų geriausius vaiko interesus.

4. Išvadą teikianti institucijos atstovė nurodė, kad neprieštarauja ieškinio tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Teismas pažymi, kad vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90). Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021, 23–25 punktai).

6. Vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku ar net ir žinančiam, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu būdu įtvirtinama galimybė pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo išreikšti ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažino tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, 18 punktas).

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. B. ir S. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Šalys yra nepilnamečių O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. B. (K. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nutraukta S. B. ir I. B. santuoka, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutuoktinių sutikimu.

8. Ieškovas 2023 m. liepos mėnesį sužinojo, kad nėra K. B. (K. B.) tėvas, atliko tėvystės testą, kuris patvirtini, kad jis nėra biologinis K. B. (K. B.) tėvas. Atsakovė ieškovas nėra jos sūnaus K. B. (K. B.) tėvas, todėl kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kuria išsprendžiamas tėvystės nuginčijimo klausimas, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė tvirtinti taikos sutartį, motyvuodamas, kad tai neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų, atsižvelgiant į tai, kad vaiko motina žino, kas yra vaiko tėvas, tačiau jis nėra nurodytas pareiškime dėl taikos sutarties tvirtinimo.

9. Įvertinus proceso dalyvių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, kad ieškovas nėra jos sūnaus K. B. (K. B.) tėvas, kad V. D. (V. D.) sutinka tapti K. B. (K. B.) tėvu, juo rūpintis, ieškinys tenkintinas.

10. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl net ir nesant atskirai suformuoto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant V. D. (V. D.) aiškiai išreikštai valiai tapti K. B. (K. B.) tėvu, todėl šioje civilinėje byloje išspręstinas klausimas dėl tėvystės nustatymo.

11. Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovės priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur (2 laiškai po 6,64 Eur) sumą, nes ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149–3.153 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 6 dalimis, 178 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. B. (K. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. B. (K. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – V. D. (V. D.), gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. B. (K. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. B. (K. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – V. D. (V. D.), gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.