Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-10-31 · Civilinė byla Nr. 2-1896/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
2-1896/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01478-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
UAB „Trys banginiai“
Ieškovas
VSDFV Vilniaus skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1869/2014Proceso Nr. 2-55-3-01478-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.;122.4.; (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Trys banginiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria UAB „Trys banginiai“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-5101-781/2014 pagal ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovui UAB „Trys banginiai“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Trys banginiai“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas yra 41 160,76 Lt.

Trečiasis asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo palaikė. Nurodė, kad atsakovo UAB „Trys banginiai“ įsiskolinimas yra 54 362,79 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Trys banginiai“, administratoriumi paskyrė UAB „Audata“.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus bei viešai prieinamus duomenis, sprendė, kad atsakovo UAB „Trys banginiai“ turimo turto vertė yra 699 351 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 662 466 Lt, t. y. viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto.

Teismas konstatavo įmonės nemokumą pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. nuostatas ir sprendė, kad yra pagrindas kelti bankroto bylą (ĮBĮ 4 str., 9 str. 7 d. 1p., 10 str. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 str. 4d. 1p., bankroto administratoriumi skyrė UAB „Audata“.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas UAB „Trys banginiai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas neįvertino visų aplinkybių dėl įsiskolinimų, t. y. fakto, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu atsakovui buvo priteista 407 143,87 Lt suma žalos atlyginimui, kas sudaro daugiau nei pusę visų kreditorinių įsipareigojimų sumos, todėl tokio dydžio kreditorių įsipareigojimų suma negali būti laikoma pradelsta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Trys banginiai“ palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas nuo 2009 metų sausio mėn. pažeidinėja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. nustatytą privalomųjų VSD įmokų mokėjimą, apie įsiskolinimus buvo ne kartą informuotas ir ragintas susimokėti geruoju. Įmonės įsiskolinimas 2013 m. spalio 1 d. buvo 19 705 Lt nesumokėtos įmokos ir 1 334,91 Lt delspinigiai, 2014 m. liepos 1 d. – 44 199,03 Lt nesumokėtos įmokos ir 2 424,48 Lt delspinigiai, pagal 2012 metų balansą įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija puse į balansą įrašyto turto vertės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo neteisingai (nevisapusiškai) nustatė aplinkybes dėl atsakovo įsiskolinimų kreditoriams.

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, todėl teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3 d. 3 p.).

Įmonės nemokumą (mokumą) pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį teismas nustato, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. (CPK 179 str., 183 str., 185 str.). Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo nemokumą, t. y. sunkią finansinė padėtį, nustatė pagal atsakovo pateiktą 2014 m. birželio 30 dienai sudarytą balansą, pagal kurį atsakovo turto vertė – 699 651 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 662 466 Lt. Atskirajame skunde atsakovas akcentuoja, kad sprendžiant klausimą dėl nemokumo nebuvo įvertinta aplinkybė, kad atsakovui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu buvo priteistas 407 143,87 Lt žalos atlyginimas, todėl tokio dydžio kreditorinių įsipareigojimų suma negali būti laikoma pradelsta.

Įmonės nemokumas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal įstatymo formuluotę sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo esminę reikšmę turi į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

Kaip matyti iš įmonės balansų duomenų 2012 metais atsakovo turimas turtas sudarė 883 662 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 748 179 Lt, 2013 metais sudarė 944 380 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 857 360 Lt. Pagal atsakovo vadovo pateiktus finansinius dokumentus įmonės skolos kreditoriams sudaro – 622 290,92 Lt, debitoriniai mokėjimai – 681 071,23 Lt, šiuo metu iš įmonės vykdomi išieškojimai 187 726,08 Lt sumai. Tuo tarpu, teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas įmonės nemokomo klausimą, nurodė, kad pagal 2014 m. birželio 30 dienai sudarytą metų balansą, atsakovo turto vertė – 699 651 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 662 466 Lt. Nors nustatytos aplinkybės formaliai atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau pažymėtina, kad apeliacinio teismo bylos duomenimis nustatytos ir skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl įmonės finansinių rodiklių visiškai nesutampa. Tai leidžia apeliaciniam teismui daryti pagrįstą prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai tyrė ir vertino įmonės finansinę padėtį, neišsiaiškino tikrosios įmonės finansinės padėties, todėl galimai neteisingai sprendė klausimą dėl įmonės mokumo ar nemokumo.

Pažymėtina, kad byloje esančiuose finansinės atskaitomybės dokumentuose neatsispindi ilgalaikėje įmonės veiklos perspektyvoje gautina debitorinė 407 143,87 Lt dydžio skola, t. y. pagal 2007 m. liepos 30 d. nuosprendį iš D. G. priteistas žalos atlyginimas. Nors aplinkybė apie šios žalos priteisimą buvo žinoma pirmosios instancijos teismui (atsakovo vadovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir pateikė pirmosios instancijos teismui patvirtinančius dokumentus), tačiau teismas nesiaiškino ir netyrė šios aplinkybės, be to neprašė pateikti duomenų apie išieškojimo procesą.

Kaip jau minėta, įmonės tikroji finansinė padėtis gali būti nustatyta tik išanalizavus ir įvertinus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai), todėl tik kompleksiškai įvertinus minėtus įrodymus teismas gali spręsti dėl įmonės mokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d., CPK 185 str.).

Įvertinus nurodytas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė, neišsiaiškino ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių teisingai nustatyti įmonės (ne)mokumą, neįvertino visumoje įrodymų, be to, papildomai nereikalavo įrodymų pašalinti galimas abejones ar neatitikimus, todėl yra pagrindas teigti, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal pateiktus įrodymus nėra galimybės išnagrinėti bylos esmės – teisingai nustatyti atsakovo turimo turto ir pradelstų finansinių įsipareigojimų santykį, todėl skundžiama nutartis naikintina (CPK 185 str., 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.), byla grąžintina pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Spręsdamas iš naujo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas dėl turinčių bylai reikšmės aplinkybių nustatymo turėtų pareikalauti, kad atsakovo vadovas pateiktų duomenis apie 407 143,87 Lt žalos išieškojimo vykdymą, naujausius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis (balansą, pelno nuostolių ataskaitą, aiškinamąjį raštą ir kitus).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Trys banginiai“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjasKazys Kailiūnas