Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-867-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
1S-867-317/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-867-317/2020
Teisminio proceso numeris 1-20-1-00468-2009-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V.

1.1. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendis pakeistas, tačiau nuteistajam paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista.

1.2. Taip pat E. V. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiais E. V. paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 21 d., bausmės pabaiga 2021 m. rugsėjo 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis E. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis vertino formaliai, todėl priimta nutartis yra nepagrįsta, neteisėta. Anot nuteistojo, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina tik jo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Padaryto nusikaltimo pobūdis teisinės reikšmės negali turėti. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę skiriant kaltinamajam asmeniui bausmę už padarytą nusikaltimą, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo. Tuo tarpu apylinkės teismas trečią kartą suteikė išskirtinę reikšmę padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei sunkumui, tai vertinant kaip aplinkybę, sudarančią teisinį pagrindą netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Padaryto nusikaltimo tikslai, t. y. siekis finansinės naudos negali būti pripažįstamas aplinkybe, pagrindžiančia, jog jis savo tikslų po bausmės atlikimo ar taikius lygtinį paleidimą, sieks neteisėtais būdais (priemonėmis). Remiantis šia „logika“, tokias išvadas būtų galima daryti kiekvieną kartą, kuomet būtų sprendžiamas klausimas dėl asmens, nuteisto už turtinio nusikaltimo padarymą, lygtinio paleidimo, tačiau tokie teismo motyvai būtų visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys nei teisingumo ir sąžiningumo principų, nei bausmės tikslų. Nuteistasis pažymi, jog paskutinius trejus metus jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas atlyginimas yra pakankamas tam, jog, atskaičius išieškomas sumas civiliniams ieškiniams dengti, jis patenkintų savo minimalius poreikius. Be to, taikius lygtinį paleidimą, jo darbo pajamos didėtų. Taip būtų užtikrinami ne tik jo paties ir jo šeimos poreikiai, bet ir sudarytos sąlygos didesne apimtimi dengti civilinius ieškinius.

4.2. Nuteistasis taip pat teigia, jog jo galimybės dengti priteistus civilinius ieškinius yra ribotos ir siejamos tik su jo gaunamomis pajamomis (darbo užmokesčiu). Visas jam priklausantis atlyginimas yra pervedamas į Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos sąskaitą banke. Pati pataisos įstaiga atlieka atskaičiavimus iš jam priklausančio darbo užmokesčio bei paskirsto gautas lėšas pagal gautus vykdomuosius dokumentus. Iš likusios atlyginimo dalies jis privalo išlaikyti save, o taip pat ir prisidėti prie šeimos išlaikymo, kadangi turi du nepilnamečius vaikus. Todėl apylinkės teismo argumentai, kad jis turėjo didesne apimti dengti priteistus civilinius ieškinius, yra visiškai nepagrįsti. Nuteistasis tikina, kad neturi kitų pajamų ir jų negali skirti mokėjimams pagal vykdomuosius dokumentus vykdyti, todėl šis rodiklis (t. y. civilinių ieškinių padengimo dalis) negali būti laikomas vertinamuoju kriterijumi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Šalies argumentai

4.3. Taip pat skunde E. V. nurodo, kad teismas privalėjo vertinti ne jo elgesį bausmės atlikimo metu, o elgesio pažangą. Nors jis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo kelis kartus baustas drausmine tvarka, tačiau, priešingai nei teigiama nutartyje, jo elgesys kito tendencingai teigiama linkme, kas patvirtina daromą pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Tai, jog teismas visiškai nevertino šio faktoriaus, anot nuteistojo, patvirtina nutartyje nurodyta aplinkybė, jog jis nuobaudų neturi tik nuo 2018 m. sausio 31 d., nors paskutinį kartą drausmine tvarka jis buvo baustas 2016 m. kovo 21 d., t. y. prieš daugiau nei 4 metus. Panašu, kad teismas visiškai nevertino jo asmeninėje byloje esančių duomenų, nutartis yra parengta pagal kitos teismo nutarties projektą kito nuteistojo byloje, kas tik parodo, kaip atsainiai teismas vertino jį charakterizuojančius duomenis, bei tai, jog grindė nutartį ne faktinėmis aplinkybėmis, jį charakterizuojančių duomenų įvertinimu, o „šabloninėmis“ frazėmis apie bausmės tikslus ir pan. Nuteistasis pažymi, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASvs“ metodiką yra ypatingai maža - 9 balai, ir net 8 balai iš jų yra nekintantys. Teismas privalėjo vertinti, kad likusį 1 dinaminį balą jis galėtų panaikinti tik padengęs visą civilinį ieškinį, ko padaryti nėra galimybių. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliai mažėjo. Nuteistojo įsitikinimu, šiuo atveju galima konstatuoti, kad lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, jis laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.4. Anot E. V., iš nutartyje nurodytų argumentų matyti, kad būtent visuomenės požiūris, teismo įvardinamas kaip „visuomeninis interesas“, ir padarė esminę įtaką jo apsisprendimui netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu. Nuteistasis teigia, jog jis nekelia jokios grėsmės visuomenei. Tai patvirtinta ta aplinkybė, jog jam kiekvieną savaitę pataisos įstaigos sprendimu yra suteikta teisė išvykti trumpalaikių išvykų į namus. Jam buvo kelis kartus buvo suteiktos ir kasmetinės atostogos. Jis laikėsi ir laikosi tų taisyklių, kurių privalo laikytis trumpalaikių išvykų metu. Jo elgesys trumpalaikių išvykų metu buvo ne vieną kartą tikrintas (vertintas), tačiau jokių pažeidimų nebuvo nei padaryta, nei nustatyta. Jis palaiko glaudžius ryšius su savo šeima, vaikais, yra dirbantis ir save išlaikantis asmuo, todėl akivaizdu, kad yra visiškai pasirengęs integruotis į visuomenę ir tapti pilnateisiu jos nariu, gerbiančiu teisės ir moralės normas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).

6. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad E. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Net ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kas nustatyta šiuo atveju, privaloma įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę kiekį ir pobūdį, bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį, konstatavo ir apylinkės teismas.

7. Analizuodamas E. V. elgesį bausmės atlikimo metu, žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, jog išimtinai teigiamu elgesiu jis nepasižymėjo, kadangi bausmės atlikimo metu dešimt kartų pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, už ką buvo septynis kartus baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2018 m. sausio 31 d. (nuobauda panaikinta prieš terminą). Be to, drausmine tvarka jis buvo baustas ir už tai, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus, tuo tarpu viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų buvo įvykdyta būtent apsvaigus nuo alkoholio. Duomenys apie pataisos namuose E. V. padarytų nusižengimų kiekį ir pobūdį neabejotinai turėjo įtakos apylinkės teismo sprendimui atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų ir motyvų, tokio sprendimo priėmimą lėmė ir kitos aplinkybės. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri pagal OASys metodiką yra 9 balai, sudaro ne tik statiniai, bet ir 1 dinaminis balas, bei atkreipė dėmesį į E. V. socialinio tyrimo išvadoje nurodomą aplinkybę, kad nuteistasis iki šiol apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. Be to, skundžiamoje nutartyje akcentuota ir tai, kad pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus jis privalo išmokėti 53 003,81 Eur, iš jų yra padengęs tik 1 348,58 Eur.

8. Visi aukščiau nurodyti skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis - visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada - bei yra neabejotinai svarbūs vertinant galimybę E. V. taikyti lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog šio nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, o ne taikant jo atžvilgiu probaciją. Pritardamas apylinkės teismo išdėstytiems argumentams ir motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, apygardos teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.

9. Teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog, sprendžiant lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismas bei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija neturi teisės atsižvelgti į nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekį, jų sunkumą bei pobūdį. Nors ši aplinkybė iš tiesų jau buvo įvertinta E. V. atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant jam bausmę, tačiau nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Taip pat pažymėtina, jog teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, šioms aplinkybės ir nebuvo suteikiama išskirtinė reikšmė sprendžiant E. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip kad teigiama nuteistojo skunde. Apylinkės teismas atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą motyvavo ir kitomis, ne tik jo kriminogeninę praeitį apibūdinančiomis aplinkybėmis, o dėl praeityje jo padarytų baudžiamąją atsakomybę užtraukusių teisės pažeidimų pasisakė labai lakoniškai, nurodydamas tik tai, kad jis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kad padaryti nusikaltimai bei jų pobūdis rodo E. V. polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei.

10. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO bei skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, E. V. terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka net už trijų nusikalstamų veikų padarymą – neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos - metamfetamino - įgijimą, laikymą ir gabenimą (BK 260 straipsnio 3 dalis), neteisėtą disponavimą šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis) bei už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus (BK 286 straipsnio 6 dalis). Toks padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei spektras patvirtina, jog E. V. visiškai ignoravo įstatymų reikalavimus, savo neteisėtais veiksmais, be kita ko, siekė ir materialinės gerovės. Sutiktina, jog vien ta aplinkybė, kad nuteistasis įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, vedinas finansinių paskatų, savaime nereiškia, jog jis, paleistas lygtinai, neabejotinai ir toliau darys naujas nusikalstamas veikas, tokiu būdu siekdamas gauti pajamų bent jau būtiniausiems jo poreikiams patenkinti, tačiau ši faktinė aplinkybė vis tik leidžia kilti abejonėms, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir nepažeidinės įstatymų. Vien tik tokios abejonės nesudaro pagrindo netaikyti E. V. lygtinio paleidimo, tačiau jos negali būti ignoruojamos, o privalo būti įvertintos kartu su kitomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, elgesio korekciją ir kt. Nors nuteistasis skunde pažymi, jog jis šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna tokį darbo užmokestį, kurio pakaktų tiek savo poreikiams patenkinti, tiek dengti jam priteistus civilinius ieškinius, be to, toje pačioje įmonėje dirbtų ir paleistas lygtinai (yra gauta tai patvirtinanti medžiaga) ir, būdamas laisvėje, galėtų gauti didesnį darbo užmokestį, kadangi užimtų geriau apmokamas pareigas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog E. V. dirbo (netgi turėjo nuosavą verslą) ir iki jo sulaikymo, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju, galimai toliau tęs darbinę veiklą, bus pakankamu veiksniu, garantuojančiu, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybės šiuo atveju nepaneigia ir tas faktas, kad nuo 2017 m. spalio 10 d. jam yra suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus iki 2 parų, 2019 m. ir 2020 m. jam buvo leista parvykti į namus 10 dienų laikotarpiui, ir iki šiol, naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos. Ši aplinkybė neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad paleistas lygtinai, jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

12. Apygardos teismo įsitikinimu, spręsdamas E. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis yra atlyginęs santykinai nedidelę nusikaltimu, numatytu BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarytos žalos dalį. Apygardos teismo įsitikinimu, teismo nuosprendžio dalyje dėl priteistų civilinių ieškinių vykdymas rodo nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, leidžia spręsti ar jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų. Tik tuo atveju, kai nuteistasis neigiamai vertina savo praeityje buvusį neteisėtą elgesį, ką neabejotinai atspindi ir jo dedamos pastangos švelninat nusikaltimu/nusikaltimais sukeltas pasekmes, galima tikėtis, jog jis nebekartos tokių pačių klaidų ir ateityje. Be to, turimi itin dideli finansiniai įsipareigojimai gali nulemti nuteistojo finansinį nestabilumą laisvėje. Tuo tarpu sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas, ypač turtinio pobūdžio, o, kaip jau minėta, E. V. nusikalstamo elgesio istorija yra susijusi ir su nusikalstamu veikimu, nulemtu finansinio motyvo.

13. Nors nuteistasis skunde teigia, kad bausmės atlikimo metu padengti didesnės jam teismo priteistų sumų dalies jis neturėjo galimybės, kadangi iš jo gaunamo atlyginimo ir taip buvo išieškoma maksimali leistina išskaityti pajamų dalis, tačiau pastebėtina, jog nuteistajam niekas neužkirto galimybės savo iniciatyva išieškojimą pagal vykdomuosius raštus vykdančiam antstoliui pervesti ir didesnę pinigų sumą iš savo sutaupytų lėšų. Tačiau to nuteistasis nedarė. E. V. taip pat teigia, kad padengti didesnės jam priteistų civilinių ieškinių dalies jis negalėjo, kadangi iš likusios gaunamo atlyginimo dalies jis privalo išlaikyti save ir du nepilnamečius vaikus. Atsakydama į šį skundo argumentą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog būtiniausiais minimaliais nuteistųjų poreikiais, t. y. maistu, higienos, gydymo priemonėmis ir kt., pasirūpina laisvės atėmimo įstaiga, vadovaudamasi BVK numatyta tvarka. Nors socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis E. V. teikia išlaikymą vaikams, tačiau kaip galima suprasti, tam skiria ne didesnę pinigų sumą, nei ji buvo priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu, kuriuo nutraukta nuteistojo ir Ž. V. santuoka. Duomenų, kad jis savo sūnui bei dukrai teiktų ne tik priteistą (viso 300 Eur), bet ir papildomą išlaikymą, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pakankamai ilgą laiką nuteistasis pataisos namuose nedirbo. Nors bausmę jis atlieka jau nuo 2012 m., tačiau dirbti pradėjo tik po to, kai buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimo į atvirąją koloniją, t. y. 2017 m. Atitinkamai, per šį laikotarpį jis negavo jokio darbo užmokesčio, kurį būtų galėjęs nukreipti nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimui.

14. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su skundo teiginiu, jog apylinkės teismas negalėjo vertinti E. V. bausmės atlikimo laikotarpiu padarytų pažeidimų. Nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau tai savaime nereiškia, jog ankstesnis jo baustumų drausmine tvarka už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą faktas turėtų būti sumenkinamas, kadangi nuteisto asmens pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad E. V. drausminės nuobaudos buvo paskirtos ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje – 2015 m., 2016 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Šiame kontekste, atsakydama į nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad skundo autorius galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2018 m. sausio 31 d. Tokią apylinkės teismo išvadą pagrindžia pažyma apie E. V. pažeidimus ir paskatinimus, iš kurios matyti, jog nuteistajam paskutinė galiojusi nuobauda, kuri jam buvo paskirta 2015 m. rugpjūčio 18 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, buvo panaikinta tik 2018 m. sausio 31 d., taip paskatinant jį už gerą elgesį. Akivaizdu, jog nuteistasis, teigdamas, kad jis neturi drausminių nuobaudų ne nuo 2018 m. sausio 31 d., kaip teigiama skundžiamoje nutartyje, o nuo 2016 m. kovo 21 d., kuomet buvo nubaustas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, nepagrįstai tapatina drausminės nuobaudos paskyrimo datą su jos galiojimu terminu. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atitinkamai neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog apylinkės teismas visiškai nevertino E. V. asmens byloje esančių duomenų, nutartį parengė pagal kitos teismo nutarties projektą kito nuteistojo byloje.

15. Nuteistojo skunde taip pat akcentuojama, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra itin žema – pagal OASys metodiką nustatomi 9 balai, ir tik 1 iš šių balų yra dinaminis, t. y. toks, kuris dar gali būti panaikintas. Ši nuteistojo nurodoma aplinkybė atitinka socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, tačiau pažymėtina, jog tai savaime nereiškia, kad nuteistasis jau nebeturi kur dėti pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia.

16. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias E. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui. Žemesnės instancijos teismas nesureikšmino jo padarytų nusikaltimų skaičiaus ir sunkumo ar kitų aplinkybių, kurios pagal šiuo metu galiojančias teisės normas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, o buvo įvertinta visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kuri objektyviai neleido padaryti išvados, jog jis gali būti paleistas lygtinai, kadangi jo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia daryti išvadą, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymo institutą, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisValdas Vitunskas