Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2019-06-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-849-927/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
A8.-849-927/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00321-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pažeidėjas
N. V.
Advokatai
Egidijus Vosylis
Kategorijos
Administracinio nusižengimobyla Nr. A8.-849-927/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00321-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 9.35. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 27 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Irenai Adamovič,dalyvaujant N. V. (N. V.), atstovui advokatui Egidijui Vosyliui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Gretai Prontkelevič,

vertėjaujant Viktorijai Mikelevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. V. (N. V.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, vedusio, aukštojo išsilavinimo, bausto administracine tvarka, teisto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. 2019 m. balandžio 23 d. 23:40 val. (duomenys neskelbtini), vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką krovininiu automobiliu Volvo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei bei paslėpęs gabeno 2000 pakelių cigarečių „LM Red“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 6660 Eur. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje.

N. V. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Vairavo krovininį automobilį, tačiau kontrabanda cigarečių nevežė. Negali pasakyti, ar rasti maišai su cigaretėmis buvo toje vietoje, kur stovėjo jo automobilis, laukdamas patikrinimo. Nežino ar iki jo atvykimo aikštelė buvo tuščia, nepastebėjo, nes lauke buvo tamsu. Muitinės pareigūnas pasakė jam sunešti jo maišus į patalpą, kai jis jau buvo angare. Mano, kad jeigu jis būtų metęs dėžes su cigaretėmis iš automobilio, kažkas tai pastebėtų (b.l. 23-24).

Liudytojas D. L. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbant Vilniaus teritorinėje muitinėje, apie 23:30 val. atvažiavo krovininis automobilis, jis tuo metu buvo rentgeno skanavimo patalpose prie lango. Vairuotojas, atėjo susipažinti su rentgeno praėjimo kontrolės tvarka. Paklausė vairuotojo, kodėl šis taip toli sustojo, nes dažniausiai atvažiuojama prie pat lango, kur yra „stop“ ženklas. N. V. grįžo į automobilį ir pradėjo važiuoti į angarą. Tuo metu pastebėjo, kad jo automobilio stovėjimo vietoje guli juodi maišai. Šis asmuo skenuojamas jau ne pirmą kartą, buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, šią informaciją turi duomenų bazėje. Įvažiavus į angarą, jo paklausė, ką jis paliko lauke. Matė juodus maišus ir lentas. Turi filmuotą medžiagą telefone. Nuėjus apžiūrėti, pamatė juodą maišą, su cigaretėmis. Aikštelė tikrai buvo švari, nes pats sėdėjo prie lango ir ją stebėjo. N. V. prašė nieko nerašyti, pripažino, kad čia jo cigaretės, klausė, kokia bauda gresia. Jis (liudytojas) paaiškino, kad čia nebus baudžiamosios atsakomybės. Iš pradžių jis (N. V.) pripažino, vėliau bandė sakyti, kad tie daiktai ne jo. Ryte jau neprisipažino, sakė, kad maišus kažkas prieš jį išmetė. Nors 30-40 minučių prieš jį niekas nebuvo skenuotas. Aikštelės perimetras filmuojamas. Turi vaizdo įrašą po to, kai jis įvažiavo, nufilmavo dėžes. Vaizdo įraše yra dėžės bei jų patalpos. Lentos ir maišai yra toje vietoje, kur jis stovėjo su krovininiu automobiliu. Buvo ir toliau nuvilktų dėžių, tikriausiai jis išmetė jas iš po priekabos. Iš viso buvo 4 maišai. Nuo pirmos iki antros dėžės buvo 5 metrai. Dėžės buvo skirtingose vietose. Iš praktikos žino, kad ant puspriekabės rėmų dedasi lentos, o ant lentų dedamos dėžės. Viskas buvo išmesta su lentomis. Tokios pačios lentos liko ant N. V. vairuotos transporto priemonės puspriekabės skenuojant automobilį. Maišai buvo apiplėšyti, dėžės pabraižytos. Pašalinių žmonių tuo metu aikštelėje nebuvo. Į šią aikštelę įvažiuoja tik automobiliai, kurie nukreipti į rentgeno kontrolę. Į aikštelę atvažiuoja automobiliai su muitinės žinia. Automobilis buvo sustojęs 5 minutėms, o kai jis pajudėjo, liko dėžės. Nuo angaro iki automobilio buvo apie 15 metrų. Dėžės rastos ten, kur stovėjo krovininis automobilis, t. y. apie 15 metrų nuo angaro. Aikštelė yra gerai apšviesta. Praėjimas į palaukimo vietą yra būtent pro tą vietą, kur buvo išmesti maišai. Ten buvo tuščia, ten dažnai vaikštoma. Žiūrėjo pro langą prieš atvažiuojant automobiliui, matė tą vietą, iki krovininio automobilio jokių dėžių nematė, jos liko tik šiam nuvažiavus (b.l. 40-41).

Liudytojas A. M. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje, N. V. nepažįsta. Minėtas pilietis įvažiavo į jų kontroliuojamą zoną ir ten išmetė cigarečių dėžes. Įvykio metu buvo poste, kai atėjo į patalpą, kolega D. L. jau buvo tas dėžes sunešęs. Apie tai, kad tas dėžes paliko N. V. pasakė kolega D. L. Žino, tai iš jo žodžių. Tas plotas, kuriame stovėjo automobilis, stebimas. Įvykio metu daugiau automobilių aikštelėje nebuvo, buvo nakties metas. Tiki D. L. žodžiais, nes jei važiuotų kitas automobilis, jis pastebėtų tas dėžes ir nevažiuotų tiesiai, o sustotų ir kažką sakytų. Nuolat vaikšto toje zonoje. Neįmanoma, kad dėžės ten būtų gulėję seniai, jie turi pareigą stebėti daiktus toje zonoje (b.l. 52-53).

Liudytoja G. M. apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje, N. V. nepažįsta. Nieko negali pasakyti, įvykio nematė. D. L. pasakė, kad jis buvo patalpoje, kai atvažiavo transporto priemonė, stabtelėjo, o praėjus kažkokiam laiko tarpui pamatė cigaretes. Nagrinėjamu atveju, kiek žino, tik įvažiavus į rentgeno aikštelę automobilis stabtelėjo. Ne ten, kur visi sustoja, kažkiek luktelėjus privažiavo prie ženklo. Nuo lango, kur sėdi pareigūnas iki tos vietos, kur automobilis stabtelėjo yra apie 15 metrų (b.l.53-54).

Liudytojas G. B. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje, N. V. nepažįsta. Tą naktį dirbo prie krovininių automobilių. Prie jo langelio nebuvo nei vieno vairuotojo. Išėjo į lauką ir pakvietė laukiančius vairuotojus. N. V. buvo greitesnis, atsistojo prie jo langelio. Paklausė, ką veža, kur veža ir pradėjo forminti. Forminimo metu buvo gautas nurodymas patikrinimui. Buvo dideli maišai sulankstyti nuo viršaus iki apačios. Nutarė nusiųsti į rentgeną, o po rentgeno - ant svarstyklių. Nematė, kur tiksliai jis nuvažiavo. Tuo metu jau formino kitą transporto priemonę. Daugmaž po pusvalandžio išgirdo, kad rastos 4 dėžės, kurios buvo išmestos. Kai nuėjo pažiūrėti, tos dėžės jau buvo suneštos į patalpą, kur šviečiamos transporto priemonės. Patalpoje buvo D. L. Paklausė, ar jis patikrino kabiną, šis atsakė, kad ne, tai dar pats patikrino kabiną. Ten buvo betvarkė, bet cigarečių nerado. Kolega D. L. sakė, kad tuo metu aikštelėje nebuvo jokių kitų automobilių. D. L. ir jis bendravo su N. V.. Asmuo sakė: „ką daryti, toks gyvenimas“. Paklausė: „kas man dabar bus?“ Paklausėme, kam taip daro, o jis atsakė, kad jo nespaustume, nors spaudimo nebuvo. Po kažkiek laiko vėl paklausė: „kas man bus“? Iš jo žodžių suprato, kad žmogus vežė ir įkliuvo. Nuo jo veiksmų prasideda automobilių forminimas, ten yra stogas ir 5 eilės, yra pirminiai „šlagbaumai“, ir sekantys. Jei automobilis nukreipiamas į rentgeną jis važiuoja prie kito „šlagbaumo“. Automobilis tuo metu stovi po stogu, iki rentgeno „šlagbaumo“ (b.l. 54-55).

Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyresniojo inspektoriaus D. L. tarnybiniu pranešimu, kad dirbant Medininkų kelio poste kartu su inspektoriumi A. M. ir inspektore G. M. stacionare rentgeno kontrolės sistema (SRKS) buvo patikrinimui nukreiptas krovininis automobilis Volvo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris prieš registraciją SRKS stovėjo neįprastai toli nuo angaro. Vairuotojui užpildžius susipažinimo su skenavimo tvarka žurnalą buvo leista įvažiuoti į SRKS angarą. Pastebėta, jog ten, kur ką tik stovėjo šio vairuojama transporto priemonė, yra paliktos į maišus sudėtos dėžės. Nuėjus patikrinti, paaiškėjo, kad tai 4 dėžės cigarečių „L&M Red Label“.

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, iš kurio matyti, kad buvo paimta 2000 pakelių cigarečių „LM RED“ (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo

N. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojų - muitinės pareigūnų parodymus, ištyrus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas daryti neabejotiną išvadą, jog N. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. V. tiek pasiaiškinime nusižengimo tyrimo metu (b. l. 14), tiek bylą nagrinėjant teisme, neigė savo kaltę, nurodė, kad cigaretės rastos muitinės teritorijos stovėjimo aikštelė, tik ką stovėjus jo transporto priemonei, yra ne jo. Teismas šią versiją laiko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija ir laiko, kad ji visiškai paneigta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais. Pažymėtina, kad liudytojas D. L. tiesiogiai matęs automobilių stovėjimo aikštelę tuščią iki N. V. atvykimo tikrintis (sustojo laukti patikrinimo neįprastai toli aikštelėje), vienareikšmiškai patvirtino, kad maišus pamatė tik kai N. V. automobilis pajudėjo iš aikštelės į patikrinimo angarą. Jis matė juodus maišus, kuriuose buvo supakuotos cigaretės bei lentas, kuriuos buvo pritvirtintos prie automobilio, tokios pat lentos rentgeno metu rastos ir po N. V. automobiliu („Tokios pačios lentos liko ant jo puspriekabės skenuojant automobilį“). Šias aplinkybes patvirtino ir kartu muitinėje dirbę pareigūnai, o liudytojas G. B. paaiškino, kad jis pirmas tikrino N. V. dokumentus, tikrinimo metu buvo gautas pranešimas, jog reikės automobilį patikrinti detaliau (nes jau buvo gabenta kontrabanda), todėl šis jį nusiuntė į rentgeną, kai jau buvo rastos cigaretės bendraujant su N. V., iš jo žodžių suprato, kad jis sutinka jog tai jo cigaretės, tačiau vėliau persigalvojo bei pradėjo tai neigti. Netikėti liudytojų D. L. ir G. B. parodymais teismui nėra pagrindo, nes jų parodymai nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis (tarnybiniais pranešimais, jų parodymais tiriant įvykį ir teisme), be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti N. V., nes jo iki tiriamo įvykio nepažinojo. Vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, o būtent jog jis nematė ar aikštelėje iki tol buvo dėžės, nes buvo vėlyvas metas ir tamsu, tačiau mano jog prieš jį važiavęs automobilis galėjo išmesti cigaretes yra nelogiški, neatitinkantys bylos duomenų. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 8) matyti, jog aikštelėje yra apšvietimas, dėžės didelės, todėl jų nepastebėti negalėjo. Be to, muitinės pareigūnai nurodė dažnai vaikštantys pro tą teritoriją, todėl nepastebėti patys tokių dėžių negalėjo, po prieš tai buvusio patikrinimo buvo praėjęs nemažas laiko tarpas apie 30 min., teritorija buvo švari, todėl tokie N. V. parodymai dėl esminių aplinkybių yra prieštaringi ir atmestini, nes prieštarauja teisme apklaustų liudytojų D. L., G. B., G. M. ir A. M. parodymams, kad N. V. automobilis buvo sustojęs toliau nuo langelio, o tai yra neįprasta, pro tą vietą dažnai vaikšto pareigūnai, kurių pareiga stebėti teritoriją, todėl nepastebėti kurį laiką neįmanoma. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog N. V. vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką krovininiu automobiliu su puspriekabe, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei bei paslėpęs gabeno 2000 pakelių cigarečių „LM Red“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 6660 Eur, kas atitinka 133,2 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Teismas neturi pagrindo netikėti apklaustų liudytojų pareigūnų parodymais, kurie vieni kitus papildo ir paneigia atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad cigaretes paliko kažkas kitas, todėl N. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį.

Dėl nuobaudos individualizavimo

N. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, didelį pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų didelį prekių kiekį (2000 pakelių cigarečių) ir vertę (6660 Eur), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir turtinę padėtį, vedęs, dirbantis, į tai, kad Lietuvoje teistas (b. l. 35), todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina straipsnio sankcijos vidurkyje numatyta piniginė nuobauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti ar jiems slėpti, konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai reiškia, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1695/2006, N575-47/2008, N502-34/2010). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad siekiant išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamos cigaretės buvo paslėptos krovininiame automobilyje Volvo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), be transporto priemonės tokio didelio cigarečių kiekio – 2000 pakelių cigarečių, paslėpus nebūtų galima gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl automobilis pripažintinas administracinio nusižengimo padarymo įrankiu.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už ANK 208 straipsnyje numatytus pažeidimus gali būti konfiskuojamas ir kitiems asmenims priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad krovininis automobilis Volvo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso atsakomybėn traukiamo asmens darbdaviui - RAB „Pariket“. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės savininkas (atsakomybėn traukiamo asmens darbdavys) žinojo, kad atsakomybėn traukiamas asmuo su jam (darbdaviui) priklausančia transporto priemone gabens kontrabandą. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkui galėjo būti žinoma apie cigarečių gabenimą negauta. Teismas pažymi, kad kitų, ANK 29 straipsnio 4 dalyje, įtvirtintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausantį turtą, bylą nagrinėjant teisme nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. V. (N. V.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje ir skirti 4750 (keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) Eur baudą su kontrabandos daiktų - 2000 pakelių cigarečių „LM RED“ konfiskavimu.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 19100276625.

Išaiškinti N. V., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Jolanta Bagdonienė