Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-05-15 · Civilinė byla Nr. 2S-494-123/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-15
Bylos Nr.
2S-494-123/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Bronius Valius, Jonas Pesliakas
Ieškovas
L. D.
Atsakovas
AB „TEO LT“, UAB „BMS“
Kategorijos
  • 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-494-123/2008

Teisėjas R. Girevičius Procesinio sprendimo kategorija106.8.8; 122.3(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. gegužės 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Jono Pesliako, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-3039-740/2008 pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovams AB „TEO LT“, UAB „BMS“ dėl vartotojų teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2008-02-19 gautas ieškovo ieškinys atsakovėms UAB „TEO LT“, UAB „BMS“ dėl vartotojų teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-02-25 nutartimi konstatavo, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškinio pirmas ir antras reikalavimas ? nekonkretūs ir nesuprantami (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), nenurodyti atsakovai, kurie turi atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą, dalyvaujančių juridinių asmenų tikslūs pavadinimai, buveinės, kodai, atsiskaitomosios sąskaitos, kredito įstaigos (CPK 111 str. 1 d. 2 p.). Ieškinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovos grindžia savo reikalavimus, išdėstytos padrikai ir nesuprantamai (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio trečias reikalavimas nepagrįstas leistinais įrodymais (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Ieškinio ketvirtas reikalavimas yra abstraktus ir neargumentuotas. Ieškovas nenurodė, kokius rašytinius įrodymus teismas turi išreikalauti, nenurodė, dėl kokių priežasčių pats negali jų gauti, nepaaiškino, kokias aplinkybes reikalaujami dokumentai pagrįs (CPK 199 str. 1 d.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-03-26 nutartimi ieškinį laikė napaduotu ir grąžino jį ieškovui, motyvuodamas tuo, kad nebuvo pašalinti teismo 2008-02-25 nutaryje nurodyti ieškinio trūkumai, ieškinio reikalavimai liko nekonkretūs ir neaiškūs, ieškovo antras turtinis reikalavimas neįvertintas konkrečia pinigų suma, nenurodyta, kokie reikalavimai reiškiami atsakovei UAB „BMS“, nepateikti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Šalies argumentai

Apeliantas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-26 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Teigia, kad ieškinyje nurodė konkretų prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas. Paaiškino, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, nes jam suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba bei proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kooperacijos principus ir kitus principus, Civilinio proceso kodekso normos griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.

Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio pareiškimui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, nustatyti CPK 111, 135 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinio pareiškimą paduodantis asmuo. Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui), ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) bei įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tinkamos teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant bent vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl jis negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo.

Ieškinys gali būti grąžintas pareiškėjui dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo tada, kai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas, ribos, dėl ko procesas teisme apskritai negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ieškinys bei patikslintas ieškinys turi tiek turinio, tiek formos trūkumų, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis, pateikdamas patikslintą ieškinį, ištaisė teismo nurodytus trūkumus. Ieškovas turėjo pateikti naują ieškinį, kuriame turėjo būti nurodyta visa teismo reikalauta informacija, tuo tarpu nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs CPK nustatytu reikalavimus atitinkantį ieškinį.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad ieškinyje turi būti nurodomi ieškovo reikalavimai. Tam, kad būtų galimas teisminis nagrinėjimas, kiekvienas ieškinyje reiškiamas reikalavimas turi būti suformuluotas tiksliai ir nekelti abejonių dėl šio reikalavimo turinio. Bylos duomenimis, ieškovo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyti keturi reikalavimai. Pirmas ieškinio reikalavimas nėra tiksliai ir aiškiai suformuluotas, nėra aišku, dėl ko jis yra pareikštas, ieškovas nenurodė, ko konkrečiai reikalauja iš atsakovų. Ieškovas reikšdamas antrą reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nenurodė konkrečios pinigų sumos, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškinyje nurodytas konkretus prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, tačiau kad teismas galėtų nustatyti ir priteisti neturtinės žalos dydį, ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą bei pateikti duomenis, patvirtinančius ieškovui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CK 6.250 str. 2 d.). Tuo tarpu ieškovas prie ieškinio nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškovui atsiradusios neturtinės žalos faktą bei jos dydį, be to nėra aišku, kada ir kokio dydžio ieškovo teigiama neturtinė žala jam atsirado (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Pareiga nurodyti ieškinio, jeigu jis turi būti įkainotas, sumą yra imperatyvaus pobūdžio reikalavimas, keliamas ieškinio turiniui, tačiau ieškovas šio trūkumo nepašalino ir tikslios ieškinio sumos nenurodė (CPK 135 str. 1 d. 1 p.).

CPK 135 sraipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad faktinis ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ir patikslintame ieškinyje ieškovo reikalavimo pagrindas nėra aiškiai suformuluotas. Pažymėtina, kad jau ieškinio pareiškime šalis turėtų pasistengti kiek galima išsamiau nurodyti tas aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, bei turi būti paaiškinama, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais įrodymais patvirtinama ieškovo nurodyta viena ar kita aplinkybė. Pabrėžtina, kad aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir įrodymų, kurie patvirtina šias aplinkybes, aiškus nurodymas nustato bylos nagrinėjimo ribas, taip pat suteikia atsakovui galimybę tinkamai atsikirsti į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir įrodymus. Iš ieškovo pateikto ieškinio bei patikslinto ieškinio turinio sudėtinga suprasti faktinį ieškinio pagrindą bei apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, išdėstytos abstrakčiai, nenuosekliai, o pareikšti reikalavimai nėra pagrįsti įrodymais, kurie patvirtintų ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 135 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Ieškovas ieškinio pareiškime buvo pareiškęs prašymą teismui išreikalauti iš atsakovės AB „TEO LT“ visus dokumentus, susijusius su ieškovu, ir pretenzijas, rašytas atsakovei AB „TEO LT“ (b. l. 3-8). Pažymėtina, kad pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius reiškiamus reikalavimus, yra ieškovo teisė ir pareiga (CPK 12, 42 str.). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog jis kreipėsi į atsakovę AB „TEO LT“ dėl šių įrodymų gavimo, tačiau ji jų nepateikė arba atsisakė pateikti. Nesant įstatymų nustatyto pagrindo bei nesant duomenų, kad ieškovas objektyviai negali gauti jam pateikti būtinų įrodymų, tokia įrodymų rinkimo pareiga neturi būti savaime perkeliama teismui. Be to, ieškovas tikslindamas ieškinį nenurodė, kokius konkrečiai dokumentus teismas turi išreikalauti ir ką jo prašomi dokumentai pagrįs (CPK 135 str. 2 d., 199 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad prie ieškinio nepridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas ieškinys (CPK 135 str. 2 d.).

Be to, atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad jei jis mano, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai pirmiausia jis turėtų pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir su skundu kreiptis į vartotojų ir pardavėjų, paslaugų tiekėjų ginčus ne teismine tvarka nagrinėjančias institucijas: dėl standartinių vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo – į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą; dėl informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimo, prekių ir paslaugų saugos ir kokybės – į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos arba į LR valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą; dėl LR reklamos įstatyme nustatytų klaidinančios ir lyginamosios reklamos pažeidimų – į LR konkurencijos tarybą, dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo ir mokesčio už telekomunikacijų paslaugas – į telekomunikacijų paslaugų teikėją arba LR ryšių reguliavimo tarnybą (LR vartotojų teisių apsaugos įstatymas, 22 str.). Ir tik nepavykus kilusio tarp šalių ginčo išspręsti ne teismine tvarka, vartotojas (ieškovas) galėtų kreiptis į teismą dėl jo pažeistų vartotojo teisių gynimo (LR vartotojų teisių apsaugos įstatymas, 29 str.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas pirmiausia kreipėsi ir bandė savo, kaip vartotojo, teises ginti ne teismine tvarka.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo motyvai nepatvirtina skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje pagrįstai nustatė ieškinio pareiškimo trūkumus, o nurodytų trūkumų nepašalinus ? turėjo teisinį pagrindą ieškinio pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad ieškinio grąžinimas, nepašalinus trūkumų, neatima iš pareiškėjo teisės pakartotinai pareikšti teisme ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėTeisėjai Jonas PesliakasBronius Valius