Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-09 · Administracinė byla Nr. eI-5602-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
eI-5602-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05193-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
D. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5602-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-05193-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui D. Š., pareiškėjo atstovei advokatei E. T., atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. M., atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjo D. Š. skundas, kuriame prašo: 1) panaikinti 2014 m. lapkričio 10 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-465(AG-398/02-2014); 2) panaikinti 2014 m. gegužės 23 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus sprendimą Nr. SKP-73 „Dėl išmokėtos D. Š. paramos dalies susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“; 3) panaikinti 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 3IN-S-1433-1094 „Dėl skundo“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) ginčijamu sprendimu taikė jam sankciją dėl paramos dalies susigrąžinimo, t. y. susigrąžinti 0,1 proc. paramos dydį (690,56 Lt) už laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. sausio 27 d. ir nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. neapdraustą paramos lėšomis įsigytą turtą pagal paramos sutartį.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA sprendimu, jį apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir ŽŪM), kuri jo skundą atmetė.

Pareiškėjas NMA ir ŽŪM sprendimus apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK), ši bylos dalį dėl NMA sprendimo nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė ir konstatavo, kad pareiškėjui sankcija dėl paramos dalies susigrąžinimo buvo skirta teisėtai ir pagrįstai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su atsakovių priimtais sprendimais nesutinka.

Nurodo, kad, vadovaudamasis NMA sprendime nurodyta apskundimo tvarka, pasinaudojo vienu iš ikiteisminio ginčo nagrinėjimo būdų ir pateikė skundą ŽŪM dėl 2014 m. gegužės 23 d. NMA sprendimo. Iš 2014 m. gegužės 23 d. NMA sprendimo suprato, kad turi tris alternatyvias galimybes NMA sprendimo apskundimui: 1) pateikti skundą ŽŪM; 2) pateikti skundą VAGK; 3) pateikti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Mano, kad pasinaudojo vienu iš ikiteisminio ginčo nagrinėjimo būdų, pateikdamas skundą dėl NMA sprendimo ŽŪM, ir šis skundas neeliminuoja teisės vėliau pateikti skundą VAGK tiek dėl NMA sprendimo, tiek dėl ŽŪM sprendimo. Dėl šių priežasčių VAGK ginčijamu sprendimu bylos dalį nutraukė nepagrįstai.

Dėl NMA ir ŽŪM sprendimų pagrįstumo pareiškėjas paaiškino, kad dėl žmogiškojo faktoriaus ir galimos draudimo bendrovės klaidos 2012 metais anksčiau, nei turėjo baigtis draudimo laikotarpis, jam buvo išduotas naujas draudimo liudijimas (polisas), todėl jis du kartus apmokėjo tą patį 3 mėnesių draudimo laikotarpį ir dėl to atitinkamai pasikeitė draudimo pradžios ir pabaigos datos. Taigi draudimas turėjo galioti ir NMA nurodytu laikotarpiu. Nurodytu laikotarpiu nevyko jokie darbai, todėl technikai draudimo rizikos nebuvo. Teisės aktuose nenustatyta, kad 5 metų draudimo laikotarpis turi būti nepertraukiamas.

Pažymi, kad nė viename teisės akte nėra nustatyta, jog NMA turi teisę taikyti piniginio pobūdžio sankcijas būtent dėl laikino draudimo apsaugos paramos lėšomis įgyto turto atžvilgiu pagal draudimo sutartį nebuvimo, taip pat nenustatyta, kokiais atvejais ir kokias kriterijais remiantis taikoma konkretaus dydžio (procentine išraiška) piniginė sankcija (konkrečios paramos dalies susigrąžinimas). Nurodo, kad viešojo administravimo subjektas negali veikti dispozityviai (savo nuožiūra) bei priimti galimai teisės aktais nepagrįstų sprendimų dėl teisinio pagrindo neturinčios konkrečios piniginės sankcijos taikymo.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti remdamiesi skunde išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti ŽŪM 2014 m. rugsėjo 23 d. raštą atmesti kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti NMA 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą nutraukti.

Paaiškino, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 255 punktą NMA, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriuje trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas.

Pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija, nustatyta Administravimo taisyklių VIII skyriaus III skirsnio 197.3 ir 197.3.14 papunkčiuose, kuriuose, be kita ko, imperatyviai nurodoma, kad kai paramos gavėjas pažeidžia paramos sutarties sąlygas, taikomas paramos dalies susigrąžinimas.

NMA, priimdama byloje ginčijamą sprendimą susigrąžinti dalį išmokėtos paramos sumos, be kita ko, įvertino ir pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad turtas didžiąją įsipareigojimų laiko dalį buvo apdraustas. Pritaikyta 0,1 proc. paramos susigrąžinimo sankcija yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo į skundą motyvus.

Atsiliepimas

Atsakovė Žemės ūkio ministerija atsiliepime skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad vėliau apdraudus turtą pažeidimas negali būti pašalintas, nes, kaip pagrįstai yra nurodžiusi VAGK, draudimo apsauga atgal negalioja. Taip pat nurodo, kad turtas buvo apdraustas tik NMA atlikus patikrą. 0,1 proc. paramos susigrąžinimo sankcija yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui. NMA yra nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga taikyti sankcijas, jei ji nustato, kad pareiškėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Sutiko su VAGK išvada, jog tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas konkretus sankcijų dydis, niekaip nepaneigia NMA pareigos sankcijas taikyti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo į skundą motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta: 2009 m. liepos 24 d. NMA ir pareiškėjas sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities paramos sutartį Nr. 1VM-KP-08-3-001915-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pagal Paramos sutarties 1.1 papunktį pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Augalininkystės ūkio modernizavimas“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų bei su Projekto įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Paramos sutarties 17.12 papunktis nustatė reikalavimą „apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo panaudota Parama, ne trumpesniam kaip 5 (penkerių) metų laikotarpiui nuo Sutarties pasirašymo“.

NMA Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyrius 2014 m. kovo 27–31 d. atliko patikrą, kurios metu, be kita ko, pareiškėjo paprašė pateikti už paramos lėšas įsigytos žemės ūkio technikos (toliau – ir pareiškėjo žemės ūkio technika) draudimo dokumentus. Iš patikros metu pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. sausio 27 d. ir nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2014 m. liepos 24 d. pareiškėjo žemės ūkio technika nebuvo apdrausta. 2014 m. balandžio 7 d. pareiškėjas pateikė laikotarpio nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. turto draudimo dokumentus.

NMA buvo pradėtas įtariamo teisės aktų nuostatų pažeidimo tyrimas. 2014 m. balandžio 8 d. tyrimo išvadoje Nr. PTI-35 konstatuota, kad laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. sausio 27 d. bei nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2014 m. kovo 24 d. buvo padarytas Paramos sutarties 17.12 papunktyje bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-480 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 28.11 papunktyje įtvirtinto reikalavimo pažeidimas. 2014 m. balandžio 16 d. įvyko Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti (toliau – ir Pažeidimų administravimo komisija), patvirtintos NMA direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. BR1-599, posėdis, kurio metu Pažeidimų administravimo komisija nutarė inicijuoti sprendimą dėl paramos dalies (0,1 proc.) susigrąžinimo. Pažeidimų administravimo komisijos posėdyje dalyvavęs pareiškėjas pateikė 2014 m. balandžio 16 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame prašė susiklosčiusią situaciją įvertinti vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais ir jam netaikyti jokių sankcijų.

Atsižvelgdama į minėtą Pažeidimų administravimo komisijos nutarimą, 2014 m. gegužės 23 d. NMA priėmė sprendimą Nr. SKP-73 „Dėl išmokėtos D. Š. paramos dalies susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.

Nesutikdamas su NMA sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją. Ši 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 3IN-Š-1433-1094 pareiškėjo skundo netenkino.

Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštu ir NMA sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Ši 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 3R-465 (AG-398/05-2014) bylos dalį dėl NMA sprendimo nutraukė, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčas byloje kilo dėl 2014 m. lapkričio 10 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-465(AG-398/02-2014), 2014 m. gegužės 23 d. NMA sprendimo Nr. SKP-73 „Dėl išmokėtos D. Š. paramos dalies susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3IN-S-1433-1094 „Dėl skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, iš esmės sutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ginčo teisinių santykių vertinimu, todėl tų pačių motyvų nekartoja. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pagal Paramos sutarties 17.12 papunktį turėjo pareigą apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 (penkerių) metų laikotarpiui nuo sutarties pasirašymo.

Pareiškėjo teiginiai, kad niekur nenustatyta, kad 5 metų draudimo laikotarpis turi būti nepertraukiamas, atmestini kaip nepagrįsti remiantis lingvistiniu Paramos sutarties 17.12 papunkčio aiškinimu. Paramos sutarties teiginys, kad turtas nuo sutarties pasirašymo ne mažiau kaip 5 metus turi būti apdraustas, aiškiai apibrėžia pareigos drausti turtą pradžią (nuo paramos sutarties pasirašymo) ir pabaigą (5 metai po sutarties pasirašymo).

Dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad jis faktiškai ne tik du kartus apmokėjo daugiau nei 3 mėn. draudimo laikotarpį, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turto draudimo egzistavimas pareiškėjo žemės ūkio technikai yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas sankcijos taikymas ar netaikymas. Paramos sutartyje nustatyta turto draudimo sąlyga užtikrina ne tik pareiškėjo turtinius interesus nuo galimų neigiamų pasekmių, tačiau ir paramos davėjo interesus. Pareiškėjui buvo skirtos tikslinės išmokos Europos Sąjungos remiamam projektui vykdyti. NMA, jas išmokėjusi, kontroliuoja jų panaudojimą ir projekto įgyvendinimo eigą ir po lėšų išmokėjimo, lėšų panaudojimas ir jų grąžinimas priklauso nuo paramos panaudojimo tikslų, paramos gavėjas negali laisvai disponuoti už ES lėšas įgytu turtu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad NMA nustatytais laikotarpiais jo žemės ūkio technika turėjo galiojantį draudimą. Vadinasi, NMA nustatytais laikotarpiais pareiškėjo žemės ūkio technika nebuvo apsaugota nuo draudimo įvykių.

Dėl pareiškėjo motyvų, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo sankcijai skirti, teismas pažymi, kad teisinį pagrindą išsamiai išdėstė Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Naujų aplinkybių, kodėl pareiškėjas nesutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos vertinimu, nepateikta. Ginčijamame NMA sprendime išdėstyta, kad tokią teisę nustato Administravimo taisyklių 255 punktas („Agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriuje trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas“). Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, minėtuose papunkčiuose, o konkrečiai 197.3.14 papunktyje, nustatyta, kad kai paramos gavėjas pažeidžia paramos sutarties sąlygas, taikomas paramos dalies susigrąžinimas.

Pareiškėjas Paramos sutarties sąlygas dėl turto draudimo ne mažiau 5 metams pažeidė, todėl NMA privalėjo skirti Administravimo taisyklių 197.3.14 papunktyje nustatytą sankciją. Kai sankcijos ribos teisės aktuose nėra nustatytos, jos dydis nustatomas remiantis bendrais pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių 17 punkte, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Pabrėžtina, kad sankcijos, kaip poveikio priemonės, paskirtis yra ne tik nubausti už įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją, kad pažeidimai nepasikartotų ateityje.

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, skirtos sankcijos negalima pripažinti neproporcinga. 2014 metais pareiškėjui turto draudimas metams kainavo 9 759,74 Lt (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-398/05-2014, b. l. 25), vadinasi, vieno mėnesio turto draudimo kaina 2014 metais buvo 813,31 Lt (9 759,74 / 12). Nėra ginčo dėl to, kad nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2014 m. balandžio 7 d., t. y. 2 mėnesius ir 10 dienų, pareiškėjas neturėjo galiojančio turto draudimo.

Atsižvelgiant į tai, paskirta sankcija, kuri yra 0,1 procento dydžio (690,56 Lt) nuo 690 560 Lt paramos sumos, yra daug mažesnė nei išlaidos, kurias pareiškėjas būtų patyręs laikydamasis Paramos sutartyje nustatytų įsipareigojimų apdrausti turtą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji yra neadekvati padarytam pažeidimui.

Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo bylos dalį nutraukti

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, matyti, kad NMA priimtas sprendimas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo skundžiamas Žemės ūkio ministerijai, kurią pagal kompetenciją nagrinėti skundus, susijusius su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėmis, įgalioja Administravimo taisyklių 4.6.2 punktas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-261-10-14).

Administravimo taisyklių 216–218 punktai nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su NMA ir (arba) ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą. Analogiška ginčo sprendimo apskundimo tvarka nurodyta ir ginčijamame NMA sprendime.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl Vyriausioji administracinių ginčų komisija neturėjo pagrindo bylos dalį dėl NMA sprendimo nutraukti. Taigi ši Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo dalis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014 m. lapkričio 10 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-465(AG-398/02-2014) dalį, kuria nuspręsta bylos dalį dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. SKP-73 nutraukti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiBronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė