Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-07 · Byla Nr. 2SA-75-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
2SA-75-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
K., K. J., B. L., D. Š., D. K.
Atsakovas
Utenos apskrities viršininko administracijai, J. G., D. G., A. B., A. K., VĮ Registrų centrui
Trečiasis asmuo
Utenos rajono 1 notarų biuro
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-75-345/2011Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2.,124.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskiokolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Tatjanos Žukauskienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. J., B. L., D. Š. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. J., B. L., D. Š. ir D. K. ieškinį atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, J. G., D. G., A. B., A. K., VĮ Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo, termino atnaujinimo, įsakymo ir sprendimo dalies panaikinimo, sandorių ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, tretysis asmuo – Utenos rajono 1 notarų biuro notarė D. K..

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai K. J., B. L., D. Š., D. K. 2004-06-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinę, prašė: atnaujinti praleistą terminą dėl Utenos apskrities valdytojo administracijos 1996-09-30 įsakymo Nr.10-4-189 „Dėl asmeninio ūkio žemės privatizavimo Molėtų rajone“ 1,2,4 punktų, Utenos apskrities valdytojos 1996-09-30 sprendimo Nr.62-3852 3.1.2 punktų apskundimo teismui; atstatyti ieškininę senatį dėl 1996-12-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P 62/96 0526, sudarytos tarp Utenos apskrities valdytojo administracijos ir J. G. pripažinimo negaliojančia; panaikinti Utenos apskrities valdytojo administracijos 1996-09-30 įsakymą Nr.10-4-189 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų privatizavimo Molėtų rajone" 1,2,4 punktus J. G. atžvilgiu; panaikinti Utenos apskrities valdytojo 1996-09-30 sprendimo Nr.62-3852 3,1,2 punktus dėl 0,81 ha žemės sklypo grąžinimo J. G. ekvivalentine natūra (duomenys neskelbtini), J. J. žemės sklype ir panaikinti jo teisinę registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre; pripažinti negaliojančia 1996-12-06 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P-62/96-0526 dėl 3,99 ha sklypo Nr.442-1 (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Utenos apskrities valdytojo administracijos ir J. G., įpareigojant Utenos apskrities viršininko administraciją grąžinti J. G. sumokėtus už žemę 1590,87 Lt grynais ir valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei 63,63 Lt tikslinėmis kompensacijomis ir panaikinti J. G. vardu atliktą žemės sklypo teisinę registraciją Nr.4369 Valstybinio žemės kadastro duomenų registre; pripažinti negaliojančia 2004-03-31 dovanojimo sutartį žemės sklypo 1,7936 ha dalį iš 4,8000 ha žemės sklypo, kadastrinis adresas 6201/0003:136 Alantos k.v., unikalus Nr.6201-0004-0039 (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp J. G. bei D. G. iš vienos pusės ir A. B. iš kitos pusės ir panaikinti A. B. vardu atliktą teisinę registraciją Valstybinės žemės kadastro duomenų registre; pripažinti negaliojančia 2005-06-16 privačios žemės sklypo 1,7936 ha dalies esančios 4,8000 ha žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kadastrinis adresas 6201/0003:136 Alantos k.v., unikalus Nr.6201-0004-0039 (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir Aido Kunčino, įpareigojant A. B. grąžinti A. K. sumokėtus už žemę 5000 Lt ir panaikinti Aido Kunčino vardu atliktą teisinę registraciją Valstybinės žemės kadastro duomenų registre; pripažinti negaliojančiu 2005-06-16 žemės sklypo 1,7936 ha (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo aktą sudarytą tarp A. B. ir Aido Kunčino; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, kurį Vilniaus apygardos teismas 2008-03-04 nutartimi paliko nepakeistą (t.6 b.l.11-18, 48-55).

Šalies argumentai

Ieškovai K. J., B. L., D. Š. ir D. K. 2009-07-02 kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo (t.6,b.l.87-90), kuriuo prašė atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimą, kuriuo atmestas jų ieškinys atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, J. G., D. G., A. B., A. K., VĮ Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo, termino atnaujinimo, įsakymo ir sprendimo dalies panaikinimo, sandorių ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, ir iš naujo peržiūrėjus bylą, jų ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2008-11-19 sprendimu, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J. po savo tėvo J. J. mirties nuo 1938-01-09 iki 1940-07-22 įvykdyto žemės nusavinimo valdė 11,25 ha žemės sklypą bei 1,21 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini)., ir Panevėžio apygardos administracinio teismas 2009-03-20 sprendimu pareiškėjams atnaujino terminą prašymui Utenos apskrities viršininko administracijai paduoti, siekiant atkurti nuosavybės teises į D. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 11,25 ha žemės sklypą ir 1, 21 ha mišką (duomenys neskelbtini) bei pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Minėti sprendimai patvirtina, kad po J. J. mirties turtą paveldėjo ne O. ir A. Juočepytės, kurioms ginčo žemės niekada nepriklausė, o D. J.. Minėtas 2009-03-20 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-04-03, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas (CPK 368 str.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu (t.6, b.l. 114-117) prašė pareiškėjų prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą netenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ir termino prašymui Utenos apskrities viršininko administracijai paduoti atnaujinimas negali būti pagrindu atnaujinti procesą, pripažinti neteisėtu asmeninio ūkio skyrimą J. G. bei panaikinti 1996-12-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P 62/96 0526, sudarytą tarp Utenos apskrities administracijos ir J. G.. Termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas suteikia ieškovams teisę atkurti nuosavybės teises į D. J. žemę.

Suinteresuotas asmuo A. Boguševičius atsiliepimu (t.6,b.l.119-123) prašė pareiškėjų prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dėl paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš pareiškėjų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, kadangi pareiškėjams, nagrinėjant šią civilinę bylą Nr. 2-48-712/2007, jau buvo žinoma, kad vienintelis žemės įpėdinis buvo jų tėvas D. J.. Iš Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimo matyti, kad dar 2004 m. pareiškėjams buvo žinoma, kad po J. J. mirties 1938 m. iki nacionalizacijos visą jo turtą valdė jo sūnus – pareiškėjų tėvas D. J.. Net ir tuo atveju, jeigu aplinkybė, kad D. J. paveldėjo turtą po tėvo J. J. mirties, kaip kad teigia pareiškėjai, jiems paaiškėjo po 2008-11-19 teismo sprendimo, kuris įsiteisėjo 2008-12-19, į teismą dėl proceso atnaujinimo jie kreipėsi tik 2009-06-24, t.y. po pusės metų, nors CPK 368 str. yra nustatytas trijų mėnesių terminas.

Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu (t.6, b.l. 131-133) prašė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, kuris galėtų būti skaičiuojamas nuo Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimo įsiteisėjimo, t.y. nuo 2009-12-19. Šis teismo sprendimas negali sudaryti prielaidų atimti iš jo asmeninio ūkio žemę, kuri jam išskirta 1991-05-30 1-ojo šaukimo Tarybos sesijoje, kaip nuo 1975 m. gyvenusiam (duomenys neskelbtini) ir dirbusiam Vastapų ir Kaniūkų kolūkiuose, ar pripažinti neteisėta šio ūkio privatizavimo sutartį. 1997-07-01 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 7 p. buvo labai aiškiai pasakyta, kad asmeninio ūkio žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Pažymi, jog minėtas 2008-11-19 sprendimas pareiškėjams sukuria tik teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009-09-02 nutartimi pareiškėjų K. J., B. L., D. Š. ir D. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-48-712/2007 netenkino bei priteisė iš pareiškėjų suinteresuotų asmenų J. G. bei A. B. naudai po 300 Lt advokato išlaidoms apmokėti bei po 11,18 Lt dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, pateikdami prašymą atnaujinti procesą, nenurodė kokiu būdu jų įvardintos kaip naujos aplinkybės – prie prašymo atnaujinti procesą pridėti teismo sprendimai – galėtų įtakoti ieškinio senaties termino skaičiavimus, nors jų ieškinys buvo atmestas būtent dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Pasak teismo, nei Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19, nei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimai neturi esminės reikšmės senaties termino taikymui, todėl jie nėra faktinės aplinkybės, atitinkančios CPK 366 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ir turinčios esminę reikšmę byloje priimto teismo sprendimo teisėtumui ar bylos baigčiai.

Šalies argumentai

Ieškovai K. J., B. L., D. Š. ir D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-09-02 nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje išspręsti iš esmės žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pareiškėjai nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios rūpinosi savo teisių įgyvendinimu; laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese jiems sutrukdė netinkamas institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą, darbuotojų veiksmai. Pažymi, jog ginčijamas Utenos apskrities viršininko administracijos 1996-09-30 įsakymas, 1996-09-30 šios institucijos sprendimas ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P62/96-0526 buvo išreikalauti tik tada, kai prasidėjo teismo procesas. Nurodo, kad informacija apie jų senelio ir tėvo žemėje neteisėtai suteiktą žemės sklypą asmeniniam ūkiui jiems nebuvo teikiama ir kitokiu būdu, ką patvirtina Molėtų rajono Žemėtvarkos skyriaus 2009-06-15 atsakymas į paklausimą. Tuo pagrindu teigia, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir turi būti atnaujintas (CK 1.131 str. 1 d.). Be to, teismo posėdžio metu (2009-09-02) pareiškėjai suvokė, kad be advokato pagalbos gintis nesugebės, todėl prašė teismo leidimo vesti bylą per atstovą – advokatą, tačiau šis jų prašymas buvo atmestas.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. Boguševičius ir A. Kunčina atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjai tiek prašymo dėl proceso atnaujinimo rengimo stadijoje, tiek per du mėnesius iki teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko įvertinti savo galimybes ir pasirinkti kvalifikuotą advokatą. Teismas nėra ir negali būti ta institucija, kuri rūpintųsi vienos iš proceso šalių interesais. Pažymi, jog pareiškėjai atskirajame skunde tik išdėsto savo poziciją dėl jų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Tačiau tai, kad, pareiškėjų nuomone, jie pastoviai domėjosi nuosavybės teisių atkūrimu, negali būti pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo išspręstas procesinio pobūdžio klausimas.

Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų skundo netenkinti. Pažymi, jog pareiškėjai 2009-06-24 prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad bylą teisme ves patys, teismo procesas yra pradėtas pareiškėjų iniciatyva, todėl būdami pakankamai apdarūs ir rūpestingi, jie galėjo laiku ir tinkamai pasinaudoti savo teise turėti byloje advokatą. Teismo posėdyje pareiškėjai nenurodė teismui jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios jiems pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Mano, kad pareiškėjai nenurodo ir jokių naujų esminių aplinkybių, kurios leistų atnaujinti 1996-09-30 Utenos apskrities valdytojo įsakymo Nr. 10-4-189, 1996-09-30 Utenos apskrities valdytojo sprendimo Nr. 62-3852 apskundimo terminus bei atnaujinti ieškinio senatį dėl 1996-12-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P62/96 0526, sudarytos tarp Utenos apskrities administracijos ir J. G., pripažinimo negaliojančia.

Suinteresuoti asmenys J. G. ir D. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai, paduodami ne atskirąjį, o apeliacinį skundą, praleido CPK 335 str. nustatytą septynių dienų terminą atskirajam skundui apduoti, juo labiau, skunde nurodė motyvus, kurie nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą byloje. Pažymi, jog pareiškėjų pateikti sprendimai suteikia jiems teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir atkurti nuosavybės teisę į savo tėvo turėtą žemę vienu kuriuo nors iš įstatyme nustatytų būdų, bei patvirtina aplinkybę, jog iki šių sprendimų įsiteisėjimo ieškovai iš viso neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, net negalėjo būti laikomi pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad tuo atveju, kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994-01-01 arba po 1994-01-01, bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę, grąžinant ją natūra (adm. b. Nr. A-154-2003; 2005-11-24 Teismų praktikos administracinėse bylose apibendrinimas). Mano, jog pareiškėjai tinkamai nesiruošė bylos nagrinėjimui, todėl jų prašymas teismui suteikti galimybę pasisamdyti advokatą tebuvo bylos vilkinimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pirmosios instancijos teismas 2009-09-02 nutartyje nustatęs, jog ieškovai procesą atnaujinti prašo vadovaudamiesi CPK 366 str. 1 d. 2 p., t.y. dėl to, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovams bylos nagrinėjimo metu, konstatavo, kad ieškovai nenurodė, kokiu būdu jų nurodytos naujos aplinkybės galėtų turėti įtakos ieškinio senaties terminui, kurio pagrindu atmestas jų ieškinys. Teismas padarė išvadą, kad nei Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimas, nei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimas neturi esminės reikšmės senaties termino taikymui. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydami, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimas patvirtina, jog nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios rūpinosi savo teisių įgyvendinimu; laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese jiems sutrukdė netinkamas institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą, darbuotojų veiksmai, ką patvirtina, jog ginčijamas Utenos apskrities viršininko administracijos 1996-09-30 įsakymas, 1996-09-30 šios institucijos sprendimas ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P62/96-0526 buvo išreikalauti tik tada, kai prasidėjo teismo procesas. Tuo tarpu informacija apie jų senelio ir tėvo žemėje neteisėtai suteiktą žemės sklypą asmeniniam ūkiui jiems nebuvo teikiama ir kitokiu būdu, ką patvirtina Molėtų rajono Žemėtvarkos skyriaus 2009-06-15 atsakymas į paklausimą. Tuo pagrindu teigia, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir turi būti atnaujintas (CK 1.131 str. 1 d.). Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Apeliantai teigia, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimu, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. J. po savo tėvo J. J. mirties nuo 1938-01-09 iki 1940-07-22 įvykdyto žemės nusavinimo valdė 11,25 ha žemės sklypą bei 1,21 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimu, kuriuo pareiškėjams atnaujintas terminas prašymui Utenos apskrities viršininko administracijai paduoti, siekiant atkurti nuosavybės teises į D. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą minėto ploto žemės sklypą ir mišką (duomenys neskelbtini), bei pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus (t.6,b.l.91-93,94-95) turi teisinę reikšmę bylos nagrinėjimo atnaujinimui išnagrinėtos bylos baigčiai, kadangi sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia apeliantų teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį jų tėvo D. J. nuosavybės teise valdytą turtą – 11,25 ha žemės sklypą bei 1,21 ha miško plotą būtent jų seneliui J. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausiusio žemės ploto ribose (duomenys neskelbtini), kurio atitinkamos dalys Utenos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr.10-4-189 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų privatizavimo Molėtų rajone“, 1996-09-30 sprendimo Nr.62-3852 dėl žemės sklypo grąžinimo ekvivalentine natūra bei 1996-12-06 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P-62/96-0526 pagrindu perėjo suinteresuoto asmens J. G. nuosavybėn, vėliau – 2004-03-31 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp J. G., D. G. ir A. B., pagrindu atitinkamos jo dalys perėjo A. B. nuosavybėn, kurias pastarasis 2005-06-16 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido A. K. ir šios sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminus nuginčyti minėtus Utenos apskrities valdytojo administracinius aktus, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, žemės dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis, taikyti restituciją bei panaikinti teisinę registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali sudaryti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; 3) turi esminę reikšmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantai šių aplinkybių viseto neįrodė (CPK 178 str.) ir byloje nenustatytos naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę aplinkybės.

Bylos duomenys tvirtina, jog ieškovai, kreipdamiesi į Ignalinos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, nurodė, kad jie yra vieninteliai teisėti pretendentai į visą J. J. žemę – 11,25 ha žemės sklypą bei 1,21 ha miško (duomenys neskelbtini), Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimu pripažintas juridinę reikšmę turintis faktas, jog D. J. po savo tėvo J. J. mirties nuo 1938-01-09 iki 1940-07-22 žemės nacionalizacijos valdė ginčo žemės sklypą ir mišką, tai yra minėtas juridinis faktas ne tik egzistavo ieškovų kreipimosi į teismą metu, bet ir buvo pagrindiniu jų reiškiamų reikalavimų argumentu. Iš byloje esančių sprendimų matyti, kad bylą nagrinėjusiems teismams taip pat buvo žinoma ir ta aplinkybė, jog pareiškėjai Alantos agrarinei tarnybai yra pateikę prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio J. J. žemę ir mišką, ir kad žemės nuosavybės teisių atkūrimo byla nėra baigta. CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, atitinkančių tokius kriterijus: šie įrodymai buvo bylos nagrinėjimo metu, bet jie nebuvo žinomi teismui bei pareiškėjui, o tapo žinomi jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminės reikšmės bylai, t.y. priimant sprendimą būtų turėję įtakos, ir vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės apie buvusio savininko valdytų sklypų dydį bei termino pareiškėjams pratęsimas pateikti atitinkamus dokumentus nuosavybės atkūrimo procedūras įgyvendinančioms institucijoms, paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, t.y. kai šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik jau įsiteisėjus teismo sprendimui, akivaizdžiai neatitinka, dėl ko aptariami teismų sprendimai negali būti vertinami kaip nauji esminę reikšmę bylai turintys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre yra vieši (1996-09-24 Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d.) ir į tai, kad apeliantai savo skunde tvirtina, jog viso nuosavybės teisių atkūrimo metu, t.y. nuo 1992-01-30, domėjosi nuosavybės grąžinimo klausimais, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys tvirtina, jog žemės sklypas, į kurį jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises, atitinkamų administracinių aktų ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra tapęs suinteresuoto asmens J. G. nuosavybe, ieškovams realiai turėjo būti žinomi iki ieškovų nurodomo teisių pažeidimo momento, t.y. iki 2004-09-10. Tokiu būdu darytina išvada, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimai, kuriais iš esmės yra pripažinta ieškovų teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį tėvo D. J. nuosavybės teise valdytą turtą – 11,25 ha žemės sklypą bei 1,21 ha miško plotą (duomenys neskelbtini) suteikia ieškovams teises atkurti nuosavybės teises į tokio dydžio žemės ir miško plotus (duomenys neskelbtini), ir patys savaime neįtakoja Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimu konstatuoto fakto, kad pareiškėjai, tik 2004-06-29 kreipęsi į teismą su prašymu pripažinti negaliojančia 1996-12-06 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P-62/96-0526, neginčijamai praleidę ieškininės senaties terminą (CK 1.127 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2008-03-04 nutartimi buvo pasisakęs ieškinio senaties klausimu ir konstatavo, jog ieškovai praleido ieškininės senaties terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Dėl to apeliantų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos minėtos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovams bylos nagrinėjimo metu.

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas ir įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės, nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus skundo argumentus, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2009-04-03, kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimas, kuriuo ieškovai remiasi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi prašydami atnaujinti procesą, visų pirma remiasi Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimu, kuriuo nustatyta aplinkybė, kuri jų vertinimu, turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, todėl terminas, nuo kurio turėjo būti skaičiuojama kreipimosi dėl proceso atnaujinimo pradžia, skaičiuotinas nuo Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimo įsiteisėjimo, kurį, kaip teisingai nurodo suinteresuoti savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą, apeliantai akivaizdžiai praleido. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui laikant, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka visas įstatyme numatytas tinkamo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo sąlygas, todėl toks proceso pažeidimas laikytinas formaliu, neįtakojančiu nutarties neteisėtumo ar jos nepagrįstumo (CPK 328 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus, jog buvo suvaržyta jų procesinė teisė turėti byloje atstovą. CPK 7 str. 2 dalis numato pareigą byloje dalyvaujančiam asmeniui rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, jam priklausančiomis teisėmis naudotis sąžiningai, nevilkinti proceso. Ieškovai savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog byla teisme nebus vedama per atstovą (6t.b.l. 89) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu argumentų dėl advokato nebuvimo ir jų tinkamo interesų gynimo, nors tam turėjo pakankamai laiko, nepateikė, kaip ir teismui atstovavimo santykius patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pačių ieškovų nerūpestingumas ir aplaidus požiūris į savo procesines galimybes neleido jiems pasinaudoti atstovo teisine pagalba.

Pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumus lemia apeliacinio nagrinėjimo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla nėra išsprendžiama iš esmės (CPK 290 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus pakanka šalių argumentų, išdėstytų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį, todėl šalims dalyvauti nagrinėjant atskirąjį skundą nėra tikslinga. Atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka neatsižvelgiant į tai, ar apeliantas pareiškė tokį prašymą atskirajame skunde ir kokia yra nuomonė kitų byloje dalyvaujančių asmenų šiuo klausimu (CPK 322 str.). Atsižvelgusi į tai, jog sprendimą priimti remiantis byloje esančia medžiaga nėra sudėtinga ir nėra būtinybės dalyvauti tiesiogiai byloje dalyvaujantiems asmenims, teisėjų kolegija konstatuoja, jog žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nereikalingas, todėl toks apeliantų prašymas atmetamas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjos Rasa GudžiūnienėTatjana Žukauskienė