- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- T-170-1021/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18371-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Nuteistasis
- S. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl skiriant laisvės apribojimo bausmę paskirto teismo įpareigojimo S. S. pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teikimo esmė.
S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini)sav. nuteista 2021-08-26 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d., 64' str., 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu: būti namuose nuo 20 val. iki 8 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Bausmės pradžia - 2021-11-16, pabaiga - 2023-05-15.
Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius Vilkaviškio r. sav. (toliau - probacijos skyrius) 2022-03-02 teikimu Nr. 7S-1954, vadovaudamiesi BK 48 str. 7 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 353 str.2 ir 3 d., siūlo nuteistajai S. S., pakeisti skirtą įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje į kitą BK 48 str. 4 d. numatytą įpareigojimą arba BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Teikime nurodoma, kad S. S. 2021-11-17 pasirašytinai supažindinta su bausmės atlikimo sąlygomis, pareigomis, draudimais bei jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. S. S. nevykdo teismo paskirto įpareigojimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Pasiaiškindama ji nurodė, kad neturi dokumentų, todėl negali užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nei dirbti. Vadovaujantis 2021-12-21 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kontrolės skyriaus raštu Nr. 10K-39514 S. S. išaiškinta, kad ji privalo kreiptis į Migracijos departamento teritorinį skyrių (toliau- Migracijos skyrius) pagal nurodytą gyvenamąją vietą dėl jos tapatybės, pilietybės bei teisinės padėties nustatymo - nuteistoji neturi jokio jos teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento ir Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. 2022-03-01 gautas S. S. advokatės E. L. pranešimas, kad dėl dokumentų įsigijimo dar iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 2021-06-25 buvo kreiptasi į Migracijos departamento Vilniaus skyrių dėl konsultacijos dėl S. S. asmens dokumento gavimo pateikiant prašymą ir kitus dokumentus, tačiau konsultacijos metu paaiškėjo, kad būtina pateikti rašytinį prašymą dėl aktualių asmens tapatybės dokumentų išdavimo klausimų. Tai buvo padaryta 2021-08-10. Vadovaujantis Migracijos departamento prie LR VRM Pilietybės skyriaus atsakymu į raštą 2022-02-10 advokatė kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą, tačiau atsakymo iki šios dienos atsakymo negavo. 2022-02-07 pakartotinai kreipėsi į Migracijos departamentą prie VRM dėl S. S. teisinių interesų užtikrinimo siekiant gauti asmens tapatybės dokumentus, tačiau iki šios dienos atsakymas negautas. Svarstoma būtinybė kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės statuso įgijimo S. S., kas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nuo dokumentų iš Valstybinio archyvo surinkimo iki Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto priėmimo gali užtrukti apie 8-10 mėn. Priežiūros laikotarpiu prižiūrimoji administracine tvarka nebausta, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, kitų teismo paskirtų įpareigojimų nepažeidė. Sutinka, kad teismo paskirtas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje būtų pakeistas į kitą įpareigojimą, kurį ji galėtų įvykdyti neturėdama asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. S. S. gyvena pas sugyventinį D. A., sugyventinio motinai suteiktame socialiniame būste. Prižiūrimoji teigia, kad finansiškai ją išlaiko sugyventinis, neturintis oficialaus darbo, bei pinigų perveda jos motina. S. S. nemoka lietuvių kalbos, su ja bendraujama rusų kalba, be to, yra visiškai neraštinga. Atsižvelgiant į tai, kad S. S. nevykdo teismo paskirto įpareigojimo dėl pateisinamų priežasčių, kadangi neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų tai yra negali pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, jei paskirtas įpareigojimas keistinas kitu arba baudžiamojo poveikio priemone.
II. Teismo posėdžio metu dalyvaujančių asmenų duotų paaiškinimų esmė.
Teismo posėdžio metu probacijos skyriaus atstovė palaikė savo teikimą, prašė jį tenkinti, bei paaiškino, kad S. S. teismo įpareigojimo pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje nevykdo dėl pateisinamos priežasties, jos tapatybę sudėtinga patvirtinti ir gauti jai asmens tapatybės dokumentą, su kuriuo turėtų ji registruotis užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, todėl prašo pakeisti šį įpareigojimą į kitą teismo įpareigojimą, vadovaujantis BK 48 str. 7 d., arba į baudžiamojo poveikio priemonę. Siūlytų pakeisti įpareigojimą į nemokamus darbus. Pokalbio metu S. S. sutiko su tokiu pakeitimu.
Nuteistoji su teikimu iš esmės sutiko, bei paaiškino, kad nedirbanti, nes neturinti atitinkamų dokumentų, negalinti dirbti. Lietuvoje gyvenanti daug metų nuo gimimo, nuolat čia gyvenanti. Kodėl neturinti asmens dokumento nežinanti. Augusi pas močiutę, o mama netvarkė jokių dokumentų. Kai gyvenusi Pabradėje, kreipusis į įstaigas dėl asmens dokumentų, o po to kai išleido, kreipusis į migracijos departamentą. Neturinti nieko, jokio dokumento, nei gimimo liudijimo neturinti. Močiutė priėmė gimdymą ir nėra jokių oficialių dokumentų. Kai sėdėjusi Pabradėje, lankė mama ir ji patvirtino tai, kad ji esanti S. S.. Su įpareigojimo pakeitimu į nemokamus darbus sutinkanti, ji to ir prašiusi. Sutinkanti su advokatės nuomone. Sutinkanti dirbti nemokamus darbus, sutinkanti su probacijos teikimu, bet sutinkanti ir su advokatės nuomone dėl dokumentų rengimo.
Prokuroras pritarė probacijos tarnybos atstovės nuomonei, bei nurodė, kad teikimas tenkintinas, kadangi S. sutinka atlikti nemokamus darbus, siūlantis teikimą tenkinti, pakeisti iš įpareigojimo dirbti į nemokamus darbus.
Šalies argumentai
Gynėja su teikimu nesutiko, bei nurodė, kad kaip gynėjos veikiančios pagal įstatymą iš esmės jos interesai turi sutapti su ginamojo asmens interesu. Suprantanti, kad ginamojo asmens sutikimas atlikti nemokamus darbus nulemtas jos menko socialinio ir teisinio išprusimo. Nepritarianti jos tokiai pozicijai. Iki šios dienos jokia valstybės institucija nedėjo deramo dėmesio apskritai išsiaiškinti kaip Lietuvoje gimusi, augusi, susilaukusi dviejų vaikų, vienas iš jų įvaikintas, kitas suaugęs Lietuvos Respublikos pilietis, būdama teista, atlikusi bausmę, pabuvojusi užsieniečių registracijos centre, t. y. nei viena valstybės institucija nedėjo savo kompetencijos apimtyje pastangų siekti padėti asmeniui gauti asmens tapatybės dokumentą. Susidurianti, tuoj bus visi metai, su viena iš didžiausių užsieniečių teisinės padėties įstatymo alogija. Vien dėl to, kad gimusi ir augusi, turinti Lietuvos aiškių šaknų, pačios sūnus yra Lietuvos Respublikos pilietis, jos pilietybės klausimas yra pakankamai aštrus. Prisibelsti iki migracijos departamento vadovybės ir dar paprašyti išklausyti šitą poziciją šiai dienai apskritai neįmanoma. Iš pradžių buvo Covid-19 problema, dabar yra ukrainiečių karas Europoje - kita problema, kuri neturi jokių laiko sąsajų, kada galėtų priimti interesantus. Įsivaizduojanti patogumą probacijos tarnybos, prokuroro palaikančio valstybinį kaltinimą. Nepatogu turėti teismo paskirtą įpareigojimą, kuris kažkaip įdomiai nevykdomas. Pateikusi visus nuosekliai dokumentus, parodančius kokioje valstybėje gyvenantys, jeigu žmogus gyvenime ir jo artimieji nevykdė pareigos nepilnamečiui vaikui kreiptis dėl asmens dokumento turėjimo, jei susiklostė tokia aplaidi ir nerūpestinga situacija. Kreiptasi yra į Marijampolės migracijos skyrių dėl jos teisinės padėties įsiregistravimo kaip be pilietybės, kad galėtų teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kaip asmuo neturintis pilietybės. Kol neturi ji jokio teisinio statuso, negali teikti jokio prašymo dėl savo teisinės padėties. Arba tada jie turi nueiti kryžiaus kelius: turi istorine prasme kreiptis į Lietuvos valstybinį ypatingąjį archyvą, ieškoti maždaug 80-90 metų senumo jos prosenelių istorijos. Surinkus šitą informaciją, pildyti prašymą Lietuvos Respublikos pilietybės komisijai prie Lietuvos Respublikos prezidento, kad jai būtų atkurta pilietybė, nes jos proseneliai Lietuvoje gyveno iki 1940 metų birželio 15 d. Toks siūlomas kelias, su kuriuo nesutinkanti. Mananti, kad jei pasirenkamas patogumo visiems kelias, užmerkiamos akys, kad jai nelieka teismo įpareigojimo kaip savotiško garanto, apsidraudimo prieš migracijos departamentą sakyti, kad ji turi teismo įpareigojimą ir turi jį vykdyti, nes ne šiaip lipantys ant galvos. Yra požiūris teismo, kad asmuo turintis kriminalinę pasekmę privalo Lietuvoje turėti užimtumą, kažkokias socialines garantijas. Dabar turintys situaciją - valstybės kaltintojas ir probacijos tarnyba mano, kad ji neturi galimybės turėti socialinių garantijų, keičia patogumo dėlei į nemokamus darbus, o jau su jos asmens dokumentu kaip bus taip bus. Ji turi pradinį asmens dokumentą, byloje yra jos gimimo įrašas išrašytas tuo metu, kai ji ir jos mama atliko DNR tyrimą ir jis patvirtino motinystės nustatymą dėl S. S. ir R. S.. Lygiai taip pat gyventojų registrų centre užfiksuota, kad S. S. su tokia gimimo data turi susilaukusi sūnaus. Prašanti teismo sudaryti savotišką variklį, kad valstybės institucijos matytų, kad yra teismo įpareigojimas kreiptis ir dirbti žmogui, o norint kreiptis reikia turėti asmens tapatybės dokumentą. Jos tokiu atveju kažkokiu būdu, biurokratiniu būdu priverstos vertinti tą situaciją, kad teismas nenusišalina, neina lengviausiu būdu, asmuo toliau lieka be jokios socialinės apsaugos vien dėl to, kad neva negali kreiptis į užimtumo tarnybą ir pradėti dirbti. Pateikti į bylą dokumentai patvirtinantys kokios dedamos pastangos tą dokumentą gauti. Ji kreipėsi daug kartų į valstybės institucijas su prašymu išduoti jai dokumentą ir gauti galimybes, kad turi teisę būti deklaruota Lietuvoje, turi teisę Lietuvoje egzistuoti kaip bet kokia pilietė, kuri Lietuvoje yra teisėto buvimo pagrindu. Šiandien ji migracijos departamento raštu pripažinta neteisėtai esanti Lietuvos Respublikoje. Jie lygiai taip pat pripažinę, kad toks nelegalas negali būti iš Lietuvos deportuotas, nes ji neturi sąsajų su kita valstybe, jokios ją priimančios valstybės. Jei jie ir toliau įsivaizduoja, kad ji būdama nelegalė gali atlikti nemokamus viešuosius darbus, socialiai būsimas teismo sprendimas tenkinus teikime nurodytą prašymą būtų neatsakingas ir nepagrįstas, priverstų kreiptis nustatyta tvarka į aukštesnį teismą. Norėtų, kad teismas tai vertintų iš žmogiškumo principo. Teismas su ja bendrauja vos kelias minutes ir suprato, kad ji gal nelabai sveiko ir nuovokaus proto žmogus. Su ja bendraujanti nuo 2021 birželio mėnesio. Jos mama yra pasakiusi, kad ji gali turėti psichikos sutrikimą, kurio niekaip negali gydyti, gauti kokybiškas psichiatrų ir psichologų paslaugas, nes ji neturi jokio asmens dokumento ir negali turėti socialinio draudimo. Šiai dienai sudaroma labai daug įvairių sąlygų, spragų ir numojama į viską ranka. Nuo gimimo žmogus Lietuvoje ir neturi dokumento, bet kai pradeda suvokti, kad kreipiasi kelis kartus ir atsitrenkia į biurokratines duris, nuleidžia rankas. Romų bendruomenė uždara, jos mama suklydo ir sunku tą klaidą ištaisyti. Žmogus gimė, augo susilaukė vaikų ir niekas negali dokumento išduoti. Jei teismas įteisins nelegalaus asmens buvimą Lietuvoje, nesudaro galimybių jai toliau kreiptis į užimtumo tarnybą pagal teismo įpareigojimą, kuris biurokratinėse įstaigose suveikia kaip stiprus vektorius vertinti individualiuoju prašymo pagrindu. Prašanti prasmingumo. Teismas turėtų atmesti probacijos tarnybos prašymą. Jie dedantys pastangas, pateikti dokumentai. Ne kiek dėl teismo sprendimo suinteresuotumo, jai šiai dienai aktualiau pamatinių žmogaus teisių, socialinės jos apsaugos, kad kažkuri instituciją ją išgirstų, suprastų ir sudarytų sąlygas turėtų asmens dokumentą, kurį galėtų naudoti kaip legaliai, teisėtai gyvenanti Lietuvoje pilietė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas netenkintinas.
III. Teikimo netenkinimo pagrindai ir motyvai.
BK 48 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Laisvės apribojimo bausmės tvarką taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau - BVK), pagal kurio 46¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmuo nuteistas laisvės apribojimo bausme privalo vykdyti teismo jam paskirtus įpareigojimus. BVK 48 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad probacijos tarnyba turi teisę baudžiamojo kodekso nustatytais atvejais pateikti teikimą teismui dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo ar šios bausmės pakeitimo kita bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais. Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1R-175(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-245 redakcija) 47 punkte nustatyta, kad dirbant su nuteistaisiais vadovaujamasi BVK kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat šio aprašo 41.1 papunkčio ir šio skyriaus nuostatomis. To paties aprašo 52 punkte nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nustačius, kad nuteistojo elgesiui teigiamą įtaką galėtų daryti kitos – ne nustatytos teismo ar papildomos laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių aplinkybių nustatymo teismui pateikiamas teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo ar papildymo. 54 punkte nustatyta, kad nuteistajam laisvės apribojimo bausme vengiant atlikti šią bausmę, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo vengimo fakto nustatymo teismui pateikiamas teikimas dėl papildomų laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygų nustatymo arba laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. S. skyrus laisvės apribojimo bausmę, jai buvo skirtas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Teikimo nagrinėjimo metu probacijos skyriaus teikimu, nuteistosios paaiškinimu, bei jos gynėjos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad jau priimant teismo baudžiamąjį įsakymą buvo aišku, kad nuteistoji neturi asmens dokumento, dėl ko negalės užsiregistruoti darbo biržoje, ir dirbti, t. y. negalės vykdyti teismo įpareigojimo, t.y. teismas jai paskyrė įpareigojimą, kurio ji negalės vykdyti. Bausmės pradžia 2021-11-16, pabaiga 2023-05-15, t. y. dar metai daugiau laiko. Probacijos skyrius, nors nuteistoji turėjo registruotis darbo biržoje ar pradėti dirbti nuo bausmės pradžios, kreipėsi su teikimu į teismą tik 2022 m. kovo 2 d.. Iš Bausmės vykdymo priežiūros plano matyti, kad nuteistoji buvo 2021 m. gruodžio mėn. nukreipta į Migracijos tarnybą, be to pats probacijos skyrius kreipėsi į Migracijos departamentą. Nuteistosios advokatė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad dėl nuteistosios asmens dokumento gavimo buvo 2022 m. vasario 7 d. kreiptasi į Migracijos departamentą, taip pat buvo kreiptasi buvo jau 2021 m. rugpjūčio 27 d., bei kad buvo kreiptasi 2022 m. kovo 17 d.., iš kurių matyti, kad nuteistosios teisinės padėties klausimas, taip pat jai asmens dokumento išdavimo klausimas, nėra išspręstas iki dabar. Šie duomenys rodo, kad nuteistosios pradėtas procesas dėl asmens dokumento gavimo buvo pradėtas jau prieš bausmės pradžią, vyko bausmės atlikimo metu, bei vyksta toliau. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nuteistoji nevengia vykdyti įpareigojimo dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, kadangi negali to padaryti, nes neturi asmens dokumento, dėl kurio gavimo deda visas pastangas, dėl ko nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatų.
Probacijos skyrius prašo pakeisti nuteistajai paskirtą įpareigojimą dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktą, į įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte, tuo motyvu, kad nuteistoji šio teismo įpareigojimo negali vykdyti. BK 48 straipsnio 7 dalies nuostata numato įpareigojimų pakeitimą tik tuo atveju, kai tai darys teigiamą įtaką, o ne tuo atveju, kai jis jo negali vykdyti dėl objektyvių priežasčių. Įpareigojimų keitimo, negalint jų vykdyti, atliekant laisvės apribojimo bausmę, nenumato ir kiti minėti teisės aktai, reglamentuojantys probaciją. N. P. įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ir jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, tačiau tokios galimybės BK, vykdant laisvės apribojimo bausmę nenumato. Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje probacija apibrėžta kaip sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra, kas neapima laisvės apribojimo bausmės vykdymo. Be to Probacijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad probacijos vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikoma probuojamajam palankesnė teisės norma, kas reiškia, jog šiuo atveju taikytinos BK 48 straipsnio 7 dalies nuostatos. Už vengimą, t. y. tyčinį įpareigojimo nevykdymą, atsiranda pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti probacijos skyriaus teikimą. Be to prašomas įpareigojimas atlikti nemokamus darbus pagal savo pobūdį iš esmės yra sunkesnis, negu buvo skirtas, todėl tokiu būdu be jokios objektyvios priežasties sunkinama nuteistosios padėtis, bei pažeidžiamas teisingumo principas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajai atliekant nemokamus darbus, bei patyrus traumą, jai neturint asmens dokumento, ji neturėtų visų tokiu atveju teikiamų socialinių garantijų. Jai iki bausmės pabaigos dar likę daugiau kaip metai laiko, todėl nuteistoji dar turi galimybę vykdyti teismo įpareigojimą, dėdama visas pastangas įgyti teisėtą asmens dokumentą. Atsižvelgiant į paminėta, probacijos teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 ir 8 dalimis,
nutaria:
Netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2022 m. kovo 2 d. teikimo Nr.7S-1954 dėl skirto teismo įpareigojimo S. S. vykdant laisvės apribojimo bausmę pakeitimo kitu ar baudžiamojo poveikio priemone.
Nutarties nuorašą išsiųsti (įteikti) nuteistajai S. S., Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui Vilkaviškio r. sav., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.