Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. V. ieškinį atsakovei R. T. dėl atidalijimo bei ieškovės R. T. ieškinį atsakovams O. V., L. V. ir V. V. dėl įkeldinimo į gyvenamąją patalpą bei naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas O. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. T. dėl buto atidalijimo, prašydamas atidalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priteisiant ieškovui ¼ dalį atsakovei priklausiančio buto, o atsakovei priteisiant iš ieškovo kompensaciją. Nurodė, jog ieškovui ir atsakovei priklauso nuosavybės teisėmis atitinkamai ¾ ir ¼ buto su rūsiu, esančio(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, jog butui yra reikalingas kapitalinis remontas, kadangi buto durys ir langai yra visiškai nesandarūs, nesulaiko šilumos, buto sienos yra smarkiai aptrupėjusios, nusitrynusios, visame bute labai daug pelėsių. Nurodė, kad atsakovės gyvenimo būdas bei dažnas piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais ne kartą sukėlė konfliktinių situacijų su name gyvenančiais kaimynais. Dėl šių veiksmų ieškovas negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių į butą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas ne kartą siūlė atsakovei parduoti jai priklausančią buto dalį, juolab, kad 2011 m. spalio mėnesio pradžioje atsakovė buvo sutikusi parduoti ¼ buto dalį, tačiau šalims vykstant pas notarą sudaryti buto dalies pardavimo sandorio, atsakovė dėl nežinomų priežasčių atsisakė tai padaryti bei pareiškė, kad ji buto neparduos. Pažymėjo, jog nuo to laiko atsakovė iš buto išsikraustė ir jame daugiau nepasirodė, taip pat nemokėjo mokesčių už butą, dėl ko susidarė 4 045,82 Lt skola. Nurodė, kad ieškovas tinkamai vykdė savo, kaip savininko pareigas, mokesčius mokėjo, taip pat dengė ir atsakovės įsiskolinimus. 2011 m. spalio 13 d. registruotu laišku atsakovės dukters gyvenamosios vietos adresu ieškovas išsiuntė pranešimą, siūlydamas nupirkti iš atsakovės ¼ buto dalį su visais esamais įsiskolinimais už 15 000 Lt, tačiau atsakovė į ieškovo pranešimą nesureagavo ir atsakymo nepateikė. Pasak ieškovo, butą padalinti natūra nėra galimybių, nes jame nėra tokios patalpos, kad būtų galima atskirai įvesti kanalizaciją, santechniką, elektrą ir padarius atskirą įėjimą, naudotis butu, prieš tai nepatiriant neprotingai didelių išlaidų. Taigi atidalinti atsakovei priklausančią buto dalį natūra, kad po tokio atidalijimo daiktą būtų galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, nėra galimybių. Nurodė, jog UAB „BUTAS TAU” atliko buto vertinimą ir nustatė, jog buto rinkos vertė - 110 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priteistina kompensacija sudaro 27 500 Lt. Pažymėjo, jog atsakovė ilgą laiką visiškai nemoka jai priklausančių mokėti mokesčių, susijusių su butui teikiamomis paslaugomis, todėl visus mokesčius ir įsiskolinimus, susidariusius už anksčiau neapmokėtas sąskaitas, ieškovas dengia pats. Dėl nurodytų aplinkybių prašė priteisti iš atsakovės proporcingai jos nuosavybės teise valdomai buto daliai 1 033,53 Lt ieškovo sumokėtų mokesčių.

Atsakovė R. T. atsiliepimo į ieškovo O. V. ieškinį nepateikė.

Ieškovė R. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams O. V., L. V. ir V. V. dėl įkeldinimo į gyvenamąją patalpą bei naudojimosi tvarkos nustatymo, prašydama nustatyti ieškovei ir atsakovui O. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio dviejų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarką, paskiriant atsakovui O. V. naudotis 18,42 kv. m. ploto kambariu (buto plane pažymėtu indeksu 27- 6), o ieškovei - 14,12 kv. m. kambariu (buto plane pažymėtu indeksu 27-3) bei nustatant, kad bendro naudojimosi patalpomis, t.y., 9,06 kv. m. ploto virtuve (buto plane pažymėta indeksu 27-4), 6,51 kv. m. ploto koridoriumi (buto plane pažymėtu indeksu 27-1), 1,48 kv. m. ploto tualetu (buto plane pažymėtu indeksu 27-5), 2,29 kv. m. ploto vonios kambariu (buto plane pažymėtu indeksu 27-2) ieškovė ir atsakovas naudosis bendrai. Taip pat prašė įkeldinti ieškovę į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir įpareigoti atsakovus O. V., L. V. ir V. V. atlaisvinti 14,12 kv. m. ploto kambarį (indeksas 27-3), esantį bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir netrukdyti ieškovei naudotis juo bei bendrojo naudojimosi patalpomis, o taip pat įpareigoti atsakovą O. V. perduoti ieškovei šio buto raktus. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus m. 3 apylinkės teismas patvirtino ieškovės bei notarės J. D., atsakovų V. V. ir O. V. taikos sutartį, pagal kurią buvo nustatyta, jog po motinos V. V. mirties ieškovei R. T. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovams V. V. ir O. V. nuosavybės teisėmis priklauso po 3/8 dalis šio buto. 2011 m. spalio 5 d. V. V. jam priklausančią minėto buto dalį dovanojimo sutartimi perleido atsakovui O. V.. Tokiu būdu O. V. nuosavybės teisėmis šiuo metu priklauso ¾ dalys buto, o ieškovei – ¼ dalis, tačiau ieškovė jai priklausančia buto dalimi naudotis negali. Nurodė, kad atsakovas O. V., jo motina L. V. bei brolis V. V. į butą ieškovės neįleidžia, buto raktų neduoda. Kadangi butas yra dviejų kambarių, o jo bendras plotas yra tik 51,88 kv. m., atskiros patalpos, atitinkančios jai priklausiančią buto dalį, nėra. Pažymėjo, jog lėšų atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės buto, ieškovė neturi, kitos nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos taip pat neturi, yra garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, todėl ieškovei yra reikalinga gyvenamoji patalpa.

Atsakovas O. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės R. T. ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovė pati savo valia 2011 m. spalio 11 d. išsikraustė iš buto gyventi pas savo dukrą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pažymėjo, jog nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. spalio 11 d., jis bute negyveno dėl nuolatinio netinkamo ieškovės elgesio. Pasak atsakovo, jis ne kartą siūlė ieškovei nupirkti jam priklausančią buto dalį arba parduoti jai priklausančią buto dalį, tačiau toks sandoris neįvyko. Be to, dėl ieškovės mokesčių už butą nemokėjimo bei atsiradusių įsiskolinimų bendrovei „Vilniaus energija", jis 2011 m. spalio 28 d. ir 2012 m. kovo 7 d. išdavė UAB „Vilniaus energija" vekselius. Nurodė, jog tinkamai laikėsi UAB „Vilniaus energija" išdėstytų skolų dengimo grafikų bei sumokėjo pastarajai 2 796,87 Lt skolą. Atsižvelgiant į tai, prašė iš ieškovės priteisti sumokėtos skolos dalį (1/4 dalis nuo 2 796,87 Lt), kuri sudaro 699,22 Lt. Taip pat nurodė, jog dėl ieškovės nemokumo atsirado įsiskolinimai UAB „Rasų valda", tačiau 2011 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas padengė 1 287,22 Lt įsiskolinimą, o 2012 m. vasarį sumokėjo 50 Lt įsiskolinimo dalį. Atsižvelgiant į tai, prašė priteisti iš ieškovės 334,31 Lt skolos dalį (1/4 dalis nuo 1337,22 Lt). Pažymėjo, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso ¼ buto, kuri sudaro 8,135 kv.m. buto gyvenamojo ploto, tačiau ieškovė siekia naudotis žymiai didesne buto dalimi, t.y. 14,12 kv.m. gyvenamojo ploto kambariu bei 19,34 kv.m. sudarančiomis kitomis buto patalpomis. Nurodyti ieškovės reikalavimai pažeidžia atsakovo nuosavybės teises.

Atsakovai L. V. ir V. V. pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad butas, esantis(duomenys neskelbtini), Vilnius, jiems nuosavybės teise nepriklauso, šiame bute nesilanko ir negyvena, todėl yra netinkami atsakovai byloje.

Kadangi Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo gautos ir nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovo O. V. ieškinį atsakovei R. T. dėl buto atidalijimo (teisėja – Lijana Visokavičienė) bei civilinė byla Nr. 2-1312-608/2012 pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovams O. V., L. V. ir V. V. dėl įkeldinimo į gyvenamąją patalpą bei naudojimosi tvarkos nustatymo (teisėja Lidija Valentukonytė), 2012 m. vasario 6 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-453-845/2012 buvo sujungta su civiline byla Nr. 2-1312-608/2012, suteikiant civilinei bylai Nr. 2-453-845/2012 (teisėja – Lijana Visokavičienė).

Teismo posėdžio metu ieškovas O. V. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o su R. T. ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog R. T. bute negyvena, jos daiktų jame nėra, mokesčių už butui teikiamus komunalinius patarnavimus bei kitas paslaugas ji nemoka, yra susidarę įsiskolinimai, dalį ieškovas yra padengęs. Paaiškino, jog dėl atsakovės elgesio: nuolatinio girtavimo, triukšmo, netvarkos, gyventi viename bute su ja būtų neįmanoma, o padalinti butą - nėra galimybių. Be to, R. T. tenkanti gyvenamojo ploto dalis yra žymiai mažesnė už vieno gyvenamojo kambario plotą, todėl buto padalinimas natūra padarytų butui žalos bei pažeistų ieškovo, kaip savininko, teises. Pasak ieškovo, geriausia išeitis - išsipirkti iš atsakovės jai priklausiančią ¼ buto dalį ir pripažinti šią buto dalį jo asmenine nuosavybe, o R. T. iš jo priteisti 27 500 Lt dydžio kompensaciją.

Atsakovė R. T. ieškinio dėl buto atidalijimo nepripažino ir prašė jį atmesti, tuo tarpu ieškinį dėl jos įkeldinimo į gyvenamąją patalpą bei naudojimosi tvarkos nustatymo palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po mamos mirties iš buto išėjo, nes ją išvarė atsakovai, todėl šiuo metu gyvena Nakvynės namuose, kitos gyvenamosios vietos neturi, tačiau yra priėmusi palikimą iš senelio – žemės sklypą Salininkuose. Taip pat paaiškino, jog ji į butą patekti negali, todėl nemoka mokesčių už butą. Pasak atsakovės, visas ginčo butas nuosavybės teise priklauso jai, ji nori gyventi bute, tačiau O. V. ir jo šeimos nariai ją išvaro, įžeidinėja, grasina. Nesutiko, jog jai būtų priteista kompensacija už butą.

Atsakovai L. V. ir V. V. su R. T. ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ginčo bute po močiutės mirties niekas negyvena, kartais nakvoja jame jos sūnus O. V., butas yra avarinės būklės. Atsakovė paaiškino, jog R. T. savo motinos niekada nežiūrėjo, ja nesirūpino, todėl testamentu butas buvo paliktas anūkams O. V. ir V. V.. Nežiūrint į tai, ¼ buto dalis ieškovei nuosavybės teisėmis atiteko kaip privalomoji palikimo dalis.

Ieškovo O. V. ieškinys tenkintinas.

Ieškovės R. T. ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. T. ir O. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 51,88 kv.m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš 2011-10-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui O. V. priklauso ¾ buto dalis, o atsakovei R. T. – ¼ buto dalis (I t., b.l. 9-10). 2011-08-02 ieškovas sumokėjo kreditoriui UAB „Rasų valda“ už komunalinius patarnavimus 1 287,22 Lt skolą, o 2012 m. vasario mėn. - 50 Lt įsiskolinimo dalį (II t., b.l. 19, 109). Ieškovo motina L. V. 2011 m. spalio 28 d. ir 2012-03-07 išdavė kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ vekselius (II t., b.l. 103-105). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo skolos už butą: 2011-11-15 - 450,00 Lt, 2011-12-20 - 410,15 Lt, 2012-01-31 - 420,00 Lt, 2012-02-20 - 394,00 Lt, 2012-04-30 - 287,39 Lt, 2012-05-29 - 280,21 Lt, 2012-06-29 - 278,72 Lt, 2012-07-31 - 276,40 Lt, kas iš viso2011-11-15 - 450,00 Lt, 2011-12-20 - 410,15 Lt, 2012-01-31 - 420,00 Lt, 2012-02-20 - 394,00 Lt. 2012-04-30 - 287,39 Lt, 2012-05-29 - 280,21 Lt, 2012-06-29 - 278,72 Lt, 2012-07-31 - 276,40 Lt, iš viso - 2 796,87 Lt (II t., b.l. 102-106, 110-117). 2012 m. rugsėjo 17 d. UAB “BUTAS TAU” atliko ginčo buto vertinimą ir pateikė Buto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog buto rinkos vertė – 110 000 Lt (II t., b.l. 118, priedas: turto vertinimo ataskaita Nr. 12/09-17:02).

Nagrinėjamojoje byloje yra sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl buto, esančio Stadiono g. 9-27, Vilniuje, nes ieškovas O. V. pareiškė reikalavimą dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, išmokant atsakovei kompensaciją, o atsakovė R. T. - dėl jos įkeldinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Taigi šalių reikalavimai patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.

Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu ( CK 4.75 str.). Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau CK 4.81 straipsnyje yra nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant bendratučių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-492/2011).

Byloje konstatuota, jog R. T. ir O. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus(duomenys neskelbtini), kuris yra 51,88 kv.m. bendro ploto, esantis(duomenys neskelbtini), Vilniuje, o būtent: ieškovui O. V. priklauso ¾ buto dalis, o atsakovei R. T. – ¼ buto dalis. Iš nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog ginčo butas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims, yra dviejų kambarių, 51,88 kv.m. bendro ploto, vienas buto kambarys yra 18,42 kv. m. ploto (buto plane pažymėtas indeksu 27-6), o kitas - 14,12 kv. m. ploto (buto plane pažymėtas indeksu 27-3), taip pat yra 9,06 kv. m. ploto virtuvė (buto plane pažymėta indeksu 27-4), 6,51 kv. m. ploto koridorius (buto plane pažymėtas indeksu 27-1), 1,48 kv. m. ploto tualetas (buto plane pažymėtas indeksu 27-5) ir 2,29 kv. m. ploto vonios kambarys (buto plane pažymėtas indeksu 27-2) (I t., b.l. 11-14).

Taip pat byloje nustatyta, kad R. T. ginčo bute negyvena, juo nesinaudoja, jame yra deklaravusi gyvenamąją vietą (II t., b.l. 73). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog butas yra apleistas, nešvarus, jam būtinas remontas (II t., b.l. 9). Ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog vienas buto kambarys yra suremontuotas. Taip pat byloje esantys duomenys liudija, jog už butą yra susidaręs įsiskolinimas, dalį skolos padengė ieškovas O. V. bei jo motina L. V. (II t., b.l. 102-117). Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų mokėjusi mokesčius už ginčo butą, nėra. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė R. T. nesutiko, jog jai priklausanti ¼ buto dalis pereitų ieškovo O. V. nuosavybėn, priteisiant iš jai iš pastarojo kompensaciją pinigais. Nors atsakovė teismo posėdyje teigė, jog ginčo butas nuosavybė teise priklauso jai, teismas nurodytus teiginius atmeta kaip prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o būtent – VĮ Registrų centro išrašui, kuriame aiškiai yra apibrėžtos ieškovo ir atsakovės ginčo buto nuosavybės teisės dalys (I t., b.l. 9-10). Nurodyti duomenys nėra nuginčyti, todėl teismas jais vadovaujasi. Byloje atsakovė prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką, paskiriant ieškovui naudotis 18,42 kv. m. ploto kambariu (buto plane pažymėtu indeksu 27- 6), o jai - 14,12 kv. m. kambariu (buto plane pažymėtu indeksu 27-3), bei nustatyti, kad bendro naudojimosi patalpomis, t.y. 9,06 kv. m. ploto virtuve (buto plane pažymėta indeksu 27-4), 6,51 kv. m. ploto koridoriumi (buto plane pažymėtu indeksu 27-1), 1,48 kv. m. ploto tualetu (buto plane pažymėtu indeksu 27-5), 2,29 kv. m. ploto vonios kambariu (buto plane pažymėtu indeksu 27-2) ieškovė ir atsakovas naudosis bendrai. Sprendžiant dėl atsakovės prašymo nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką, svarbu įvertinti byloje esančius duomenis apie šalims nuosavybės teise priklausančio ginčo buto dalis: ieškovui nuosavybė teise priklauso ¾ ginčo buto, o atsakovei – ¼. Byloje nustatyta, jog ginčo butas yra dviejų kambarių, 51,88 kv.m. bendro ploto. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 3/4 buto, tai jam tenkantis bendras plotas sudaro 38,91 kv.m., iš jo gyvenamasis plotas - 24,39 kv.m., tuo tarpu atsakovei priklauso ¼ buto dalis, todėl jai tenkantis bendras buto plotas sudaro 12,97 kv.m., iš jo gyvenamoji buto dalis – 8,135 kv. m. Iš pateiktos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimo bylos, registro Nr. 10/212128, matyti, jog bute esančių gyvenamųjų kambarių plotas yra atitinkamai 18,42 kv.m. ir 14,12 kv.m., virtuvės plotas – 9,06 kv.m. Tuo tarpu atsakovė prašo leisti naudotis 14,12 kv.m. ploto kambariu, o virtuve, koridoriumi, tualetu ir vonia – bendrai. Taigi akivaizdu, jog atsakovė prašo leisti jai naudotis 14,12 kv.m. ploto kambariu, kai pagal jai tenkančio buto dalį priklauso tik 12,97 kv.m. buto bendro ploto. Taigi atsakovė siekia, jog jai būtų suteikta galimybė naudotis didesne buto ploto dalimi, nei jai priklauso. Svarbu tai, kad R. T., prašydama nustatyti naudojimosi butu tvarką, suteikiant jai galimybę naudotis didesniu plotu bute, nei jai priklauso, nepateikė kito buto bendrasavininko – ieškovo sutikimo, leidžiančio jai naudotis didesne buto ploto dalimi. Svarbu įvertinti tai, kad, ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdyje nesutiko, jog R. T. naudotųsi jam nuosavybės teise priklausančio buto dalimi. Taigi nurodyti duomenys liudija, jog naudojimosi tvarka nagrinėjamojoje byloje negali būti nustatyta.

Be to, sprendžiant dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo galimybės, svarbu įvertintina byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, jog ieškovas su atsakove nesutaria, tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, ieškovas pastoviai negyvena bute dėl jo avarinės būklės, tačiau moka mokesčius. Tuo tarpu išklausius šalių paaiškinimus nustatyta, kad atsakovė butu nesinaudoja, nemoka mokesčių, yra konfliktiška, nepaisant ieškovo noro tartis geruoju, pastaroji nesutiko, mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjo. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir atsakovai L. V. bei V. V., taip pat liudytoja D. P.. Liudytoja teismo posėdyje parodė, jog buvo V. kaimynė, ilgą laiką gyveno adresu: Stadiono g. 9, Vilniuje, ir močiutei dar esant gyvai, jos dukra R. T. į butą ėjo tik su tikslu gauti pinigų, su močiute nuolat barėsi, keikėsi, grasino, elgėsi asocialiai. Mirus močiutei, išniekino jos kapą. Teismas netikėti liudytojos parodymais neturi pagrindo, kadangi jie buvo nuoseklūs, prieštaravimų juose teismas nenustatė, taip pat nenustatė, jog liudytoja būtų turėjusi tikslą apkalbėti atsakovę. Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad nustačius naudojimosi butu tvarką pagal R. T. pasiūlytą variantą, būtų pažeistos buto bendrasavininko O. V. teisės bei jo galimybė naudotis ¾ jam nuosavybės teise priklausančio buto dalimi. Be to, įvertintina ir tai, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, dėl ko gyvenimas viename bute būtų neįmanomas.

Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, teismas atsižvelgia į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią sprendžiant bendratučių ginčus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Pažymėtina, kad atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių, kadangi atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-512/2011).

Išanalizavus bylos duomenimis, nustatyta, jog bute patalpos, kurioje būtų galima atskirai įvesti kanalizaciją, santechniką, elektrą ir padarius atskirą įėjimą, naudotis butu, prieš tai nepatiriant neprotingai didelių išlaidų, nėra. Tokiu būdu atidalinti atsakovei priklausančią buto dalį natūra, kad po tokio atidalijimo daiktą būtų galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (CK 4.80 str. 2 d.), nėra galimybių. Taigi buto padalinimas be akivaizdžios žalos jam padarymo ir be buto bendrasavininko – ieškovo teisių suvaržymo, neįmanomas. Tokiu būdu darytina išvada, jog nėra galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą atidalinant ginčo butą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tinkamiausias ir optimaliausias buto atidalijimo būdas yra priskirti butą vienam savininkui, kito savininko dalį kompensuojant pinigais. Iš UAB “BUTAS TAU” ataskaitos matyti, jog šiuo metu reali buto vertė – 110 000 Lt (priedas: turto vertinimo ataskaita Nr. 12/09-17:02). Ieškovas sutiko sumokėti atsakovei 1/4 dalies buto vertės kompensaciją – 27 500 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir teisingumo principus, ieškovui priteistina atsakovei priklausanti 1/4 dalis buto, esančio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, o iš ieškovo priteistina 27 500 Lt piniginė kompensacija atsakovei už ginčo buto ¼ dalį (CK 4.80 str. 2 d.).

Ieškovas, remiantis CPK 284 str. l d., prašė 27 500 Lt kompensacijos sumokėjimą išdėstyti dalimis, išmokant R. T. po 2 291,67 Lt kas mėnesį. Sprendžiant dėl galimybės išdėstyti kompensacijos mokėjimą, svarbu nagrinėjamojoje byloje įvertinti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: atsakovė R. T. yra pensijinio amžiaus, gauna tik 459,43 Lt senatvės pensiją, kitos gyvenamosios patalpos neturi, šiuo metu gyvena nakvynės namuose, turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą Salininkuose. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, 27 500 Lt piniginės kompensacijos išmokėjimas iš karto atsakovei, užtikrintų jos interesus ir garantuotų jai teisę į nedidelės vertės gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, jog ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus, sveikas, duomenų apie tai, kad yra neįgalus ar nedarbingas, nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, teismas kompensacijos išmokėjimo dalimis neišdėsto.

Taip pat ieškinio pareiškimu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 033,53 Lt jo sumokėtų mokesčių už butą, o būtent proporcingai atsakovei priklausančio buto daliai. Pasak ieškovo, yra susidaręs įsiskolinimas, kadangi atsakovė ilgą laiką nemokėjo jai priklausančių mokėti su buto išlaikymu ir butui teikiamomis paslaugomis susijusių mokesčių, visus mokesčius ir įsiskolinimus dengė tik ieškovas. Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 2 796,87 Lt skolą bendrovei „ Vilniaus energija“. Taip pat sumokėjo 1337,22 Lt skolos UAB „Rasų valda" už butui teikiamus komunalinius patarnavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašė priteisti iš R. T. 1 033,53 Lt skolos proporcingai jai priklausančiai buto daliai. CK 4.82 str. 3 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Byloje esantys duomenys liudija, jog atsakovė, būdama ¼ buto dalies savininke, šios prievolės nevykdė ir mokesčių už jai tenkančią buto dalį nemokėjo. CK 6.50 str. 1 d. numato, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Pagal to paties str. 3 d., trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Kadangi ieškovas sumokėjo atsakovei tenkančią skolos už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas dalį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.), ieškovui priteistina iš atsakovės 1 033,53 Lt.

Ieškovas teismo posėdyje prašė, patenkinus ieškinį, sprendimo dalį dėl ieškovei R. T. priklausančios 1/4 dalies buto, esančio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisės priteisimo ieškovui, nukreipti skubiam vykdymui. Šį prašymą ieškovas motyvavo tuo, jog atsakovė bute negyvena, mokesčių už komunalines paslaugas nemoka, skolos auga, buto būklė sparčiai blogėja, o tol, kol įsiteisės teismo sprendimas, buto būklė dar pablogės. Pažymėjo, jog nukreipus sprendimą skubiam vykdymui, ieškovas butą užregistruotų savo vardu, jį galėtų parduoti, sumokėti atsakovei kompensaciją ir tokiu būdu išvengtų nuostolių augimo.

Pažymėtina, jog CPK 282 str. ir 283 str. įtvirtina sąlygas, kurioms esant teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus ar jo dalį. Ieškovas prašymą grindė CPK 283 str. 4 d., kurioje nurodyta, jog teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Atsižvelgiant į į šias įstatymo nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog laikotarpiu, kol įsiteisės teismo sprendimas, ieškovas patirs didelės žalos dėl to, jog atsakovė nemokės mokesčių už butą ir dėl to augs skolos. Pažymėtina, kad atsakovei priklausanti buto dalis sudaro tik ¼, t.y. 12,97 kv.m. buto ploto. Taigi šildymo kaštai šiai buto daliai nėra tokie, kad mokesčiai sukeltų ieškovui didelę žalą, ar kad sudarytų kliūtis teismo sprendimo vykdymui. Juolab, kad atsakovė bute negyvena, paslaugomis nesinaudoja. Svarbu ir tai, jog pagal CK 4.37 str., nuosavybės teisė – absoliuti teisė, kuri gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu, kuris turi būti įsiteisėjęs įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.39 str. 1 d.). Be to, nuosavybės teisės apsauga įtvirtinta ir LR Konstitucijoje, kurios 23 str. numato, jog nuosavybė yra neliečiama. Tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismas sprendimą panaikintų ar kitaip modifikuotų, o ieškovas parduotų ginčo butą, jo įvykdymas taptų neįmanomas. Tad akivaizdu, kad esant neįsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl nuosavybės teisės priteisimo, nukreipus jį skubiam vykdymui, būtų pažeista atsakovės konstitucinė teisė (teisė į nuosavybę).

Patenkinus ieškovo ieškinį, remiantis CPK 96 str., bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, kadangi atsakovė pagal Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-11-11 sprendimą Nr. (1.7.)-S-3377-11 nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista 100 procentų, t.y. visiškai.

Kadangi atsakovės ieškinys yra atmestas, o jai pagal Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-11-11 sprendimą Nr. (1.7.)-S-3377-11 buvo suteikta antrinė valstybinė garantuojama pagalba 1 080 Lt sumoje, remiantis CPK 93 str., bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260 str., 264 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovo O. V. ieškinį patenkinti.

Priteisti ¼ buto, esančio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį asmeninės nuosavybės teise ieškovui O. V., a.k.: (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. T., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudai 27 500 Lt (dvidešimt septynių tūkstančių penkių šimtų Lt) kompensaciją už ¼ buto, esančio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

Priteisti iš atsakovės R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 033,53 Lt skolos.

Ieškovės R. T. ieškinį atsakovams O. V., L. V. ir V. V. dėl įkeldinimo į gyvenamąją patalpą bei naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.