Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių pasekmių išsprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Esant nežinomai atsakovės gyvenamajai vietai ir paskutinės jos žinomos gyvenamosios vietos adresu nepavykus įteikti dokumentų, 2013-10-07 teismo nutartimi buvo paskirta kuratorė advokatė Svetlana Brencienė (b.l. 52).

Teismo posėdžio metu ieškovas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo palaikė. Nurodė, kad neketina įrodinėti atsakovės kaltę, nurodė, kad abu kalti dėl santuokos iširimo. Prašė ieškinį tenkinti ir santuoką nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių bei jų atstovų paaiškinimus nustatė, jog šalys susituokė 1975-04-19 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko daugiau kaip septyniolika metų. Atsakovė serga psichikos liga nuo 1988 metų (b.l. 10-12). Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (LR CK 3.54 str. 4 d.).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas santuoką su atsakove nutraukti dėl sutuoktinės kaltės, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad jų santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų santuoka yra nutrūkusi, ji faktiškai neegzistuoja, nes jie jau septyniolika metų negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio.

Įstatymas numato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata, sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

Įvertinus bylos aplinkybes nustatyta, kad šalys skyrium gyvena septyniolika metų, šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, jų santuoka yra formali. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti, siekti stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis vienas kitu, kurti šeimos gerovę. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).

Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. (CK 3.61str.).

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto (b.l. 8). Ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė BMW 318, val.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). Atsižvelgiant į tai, kad minėta transporto priemonė ieškovo vardu registruota 2008-05-07, kai šalys jau negyveno kartu ir netvarkė bendro ūkio, ji pripažįstama asmenine ieškovo nuosavybe.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog šalys būtų reikalingos išlaikymo, šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1975-04-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes K ir K.

Pripažinti asmenine ieškovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe transporto priemonę BMW 318, val.Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas turo pasidalijimo faktas.