Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui N. J., prašomo pripažinti neveiksniu R. J. advokatei V. B. ir išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei K. R.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. J. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir globos nustatymo (suinteresuotas asmuo – N. J., išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu – R. J.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad R. J. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jam yra reikalinga pastovi kito asmens priežiūra. Kadangi R. J. dėl savo psichinės ligos negali įgyvendinti įstatymais suteiktų teisių ir teisėtų interesų bei vykdyti pareigų, jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų tinkamai valdyti, negali savęs tinkamai atstovauti Valstybės įstaigose ir organizacijose, jis pripažintinas neveiksniu asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytina globa, pareiškėją paskiriant globėja ir turto administratore.

Teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškimą priėmė, civilinėje byloje paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę ir pavedė Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams atsakyti į klausimus: (duomenys neskelbtini).

2019 m. balandžio 16 d. teisme gautas suinteresuoto asmens N. J. atsiliepimas į pareiškimą, kuriame su pareiškimu sutinkama.

2019 m. balandžio 19 d. teisme gauta išvadą teikiančios institucijos išvada, kurioje pareiškimui taip pat pritariama.

2019 m. gegužės 17 d. teisme gautas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, R. J. atstovės advokatės V. B. atsiliepimas į pareiškimą, kuriame prašoma R. J. pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse tik kraštutiniu atveju.

2019 m. lapkričio 18 d. teisme registruotas 2019 m. spalio 1–lapkričio 7 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad R. J. konstatuojama (duomenys neskelbtini), R. J. negali suprasti savo veiksmų asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. R. J. dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama, jis nesuprastų teismo proceso esmės, negebėtų teismui pateikti objektyvių paaiškinimų.

Teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino ir civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnis nustato du būtinus neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo kriterijus: medicininį, kuris apibrėžiamas kaip asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu ir juridinis – kuris apibrėžiamas kaip psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Neveiksniu tam tikroje srityje asmeniu iš esmės gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

2019 m. kovo 15 d. Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 131 (b. l. 15–22) nustatyta, kad R. J. negeba pasirūpinti savimi šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: (duomenys neskelbtini). Taip pat išvadoje nurodoma, kad R. J. negeba pasirūpinti savimi šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: (duomenys neskelbtini).

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, tame tarpe ir ekspertų išvada, nustatyta, kad R. J. dėl psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad dėl savo psichinės būklės asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir šių veiksmų valdyti, R. J. yra pripažįstamas neveiksniu išvardintose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nors pareiškime prašoma pripažinti neveiksniu taip pat ir dėl kitų turtinių santykių ((duomenys neskelbtini)) bei dėl kitų asmeninių neturtinių santykių, teismas, šias nesukonkretintas sritis vertindamas kaip perteklines, jų į sąrašą neįtraukia, papildomai įtraukdamas teisės (duomenys neskelbtini), kurioje, kaip nurodyta ekspertų, asmuo taip pat yra neveiksnus.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Kadangi teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis), šiuo sprendimu išsprendžiamas ir dėl globos nustatymo bei globėjo skyrimo klausimas (CPK 468 straipsnio 4 dalis).

Globa nustatoma siekiant apsaugoti neveiksnaus pilnamečio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.277 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad R. J. teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir negali išsiversti be kito asmens pagalbos, todėl jam nustatytina globa ir paskirtina globėja (CPK 505 straipsnio 3 dalis), globėja paskiriant pareiškėją (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis). Skiriant globėją atsižvelgtina į tai, kad nėra jokių kitų asmenų, pretenduojančių tapti minėto neveiksnaus asmens globėju, jos sveikatos būklė leidžia globoti neveiksnų tam tikrose srityse sūnų, ji turi realias galimybes įgyvendinti globėjos pareigas, LITEKO duomenimis, ji nėra teista ir teismo bausta už administracinius nusižengimus. Duomenų, kad moralinės ir kitos savybės neleistų tinkamai įgyvendinti savo, kaip globėjos, funkcijų neveiksnaus tam tikrose srityse sūnaus atžvilgiu, nenustatyta (CPK 507 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis CPK 506 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), globos ir rūpybos institucijos rašte tai turi būti nurodoma bei rekomenduojama paskirti šio turto administratorių, todėl pareiškėja taip pat skirtina ir neveiksnaus tam tikrose srityse R. J. turto administratore.

Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, konstatuoja, kad pareiškėja pagal savo sveikatos būklę, asmenines savybes, atitinka globėjai keliamus reikalavimus, todėl ji skirtina neveiksnaus sūnaus globėja ir turto administratore.

Globėjai išaiškintinos teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240–3.247 straipsniuose.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pavestina kontroliuoti, ar globėja tinkamai atlieka savo pareigas (CK 3.241 straipsnio 1 dalis, 3.278 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 468 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad teismas patyrė 237,49 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylinėjimosi ir teismo ekspertizės išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 ir 468 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), deklaravusį gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) pripažinti neveiksniu:

(duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini).

Nustatyti neveiksniam tam tikrose srityse R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Skirti pareiškėją L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnaus tam tikrose srityse R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore.

Pavesti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui kontroliuoti, ar globėja tinkamai atlieka savo pareigas.

Globėjai ir turto administratorei išaiškinti teises ir pareigas, numatytas CK 3.240–3.247 straipsniuose.

Duomenis apie R. J. pripažinimą neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkytojui.

Bylinėjimosi ir teismo ekspertizės išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.