- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- eI2-6846-386/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01405-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Remigijus Arminas
- Atsakovas
- Šilalės rajono savivaldybės admininstracija
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Pareiškėjas
- Medžiotojų klubas "Gvaldai"
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2022 m. lapkričio 9 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Gvaldai“ skundą atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas medžiotojų klubas „Gvaldai“ (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 29 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo aktą Nr. 2 (toliau – ir Aktas, skundžiamas sprendimas) ir priteisti pareiškėjui jo sumokėtą žyminį mokestį.
Teigia, kad 2022 m. kovo 30 d. į Šilalės r. savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūniją su prašymu „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams/ūkiniam gyvūnams/miškui“ kreipėsi V. B., prašydamas įvertinti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. Pareiškėjas nurodo, kad minėtą prašymą pateikė neįgaliotas asmuo, kadangi V. B. yra tik žemės sklypų nuomininkas ir pagal sudarytas nuomos sutartis nėra įgaliotas atstovauti žemės sklypų savininkės S. V. interesų. Nors V. B. ir teigia, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pastebėjo 2022 m. kovo 27 d., tačiau apžiūros metu buvo akivaizdžiai matyti, kad pakenkimai padaryti dar 2021 m., iki atsirandant įšalui, tai reiškia, kad V. B. nesirūpina nuomojamų sklypų priežiūra, laiku neinformuodamas sklypų savininkės, seniūnijos ar medžiotojų klubo. Pareiškėjo manymu, sklypų apžiūrą atliko netinkamos ir ne tos sudėties Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti.
Nurodo, kad 2021 m. kovo 26 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-372 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. DĮV-1531 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo sudaryta Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija iš 7 narių. Sudarytos Komisijos pavadinimas nesutampa su tuo, kuris nurodytas 2022 m. gegužės 29 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo akte Nr. 2. Akto antrame lape kaip Komisijos narė pasirašė ir A. E., kuri nėra įtraukta į 2021 m. kovo 26 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-372 sudarytą Komisiją. Be to, Komisijos darbas negali būti laikomas teisėtu, jei joje nedalyvavo ½ komisijos narių.
Teigia, kad sklypų apžiūra buvo atlikta 2022 m. balandžio 6 d., dalyvaujant prašymą pateikusiam V. B. ir medžiotojų klubo „Gvaldai“ atstovui, o Aktas surašytas tik 2022 m. gegužės 29 d., nors suinteresuotoms pusėms išsiųsta dar 2022 m. gegužės 10 d. Abi šalys nesutiko su įvykio vietoje įvertinta medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala. Todėl pareiškėjui neaišku, kada buvo sudarytas Aktas, kurio pirmas lapas nebuvo pildomas apžiūros metu, o prie jo prisegtas tik apžiūros dieną užpildytas antrasis (parašų ir pastabų) lapas.
Taip pat Komisija nevertino to fakto, kad pagal Metodikos 12 punktą Žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Žemės sklypai yra visiškoje miškų apsuptyje. Apžiūros metu nenustatyta, kad būtų naudotos bent kokios apsaugos priemonės, apie tai pažymėjo akte ir medžiotojų klubo atstovas, taip elgdamasis V. B. pats prisiėmė visą riziką (CK 6.253 str. 5 d.) dėl žalos atsiradimo, nors turėjo galimybę ir galėjo jos išvengti.
Pažymi, kad Aktas yra administracinis sprendimas, kuriam taikomos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 7 punktų nuostatos. Taigi sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
Pareiškėjo įsitikinimu, Aktas neatitinka sprendimui keliamų reikalavimų, Komisijos sprendimas prilygsta informacinio pobūdžio pranešimui. Akte nėra aiškus žalos atlyginimo teisinis ir faktinis pagrindas, nenurodyti sprendimo motyvai, nepasisakyta, kada žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, nevertinta, ar nėra aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą. Taip pat Akte neišaiškinta sprendimo vykdymo bei apskundimo tvarka ir terminai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo medžiotojų klubo „Gvaldai“ atstovas V. M. prašė skundą tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo faktines bylos aplinkybes. Teigia, kad V. B. yra sudaręs žemės nuomos sutartis su S. V., sutartis yra įregistravęs Nekilnojamojo turto registre, tai reiškia, kad V. B. yra žemės naudotojas ir turi teisę minėtas sutartis naudoti prieš trečiuosius asmenis ir prašyti žalos atlyginimo. Atsakovė mano, jog pareiškėjo teiginys dėl žalos atsiradimo momento pastebėjimo yra nepragrįstas, neturėjęs įtakos žalos nustatymo faktui, dydžiui ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
Nurodo, kad iš 2022 m. balandžio 6 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DĮV-269 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. DĮV-1531 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo matyti, kad buvo pakeistas ir papildytas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. DĮV-1531 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ ir komisijos nare įtraukta A. E.. Komisija veikė vadovaujantis Komisijos veiklos nuostatų 9 punktu. Paaiškina, kad 2022 m. kovo 30 d. V. B. kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūniją dėl žalos atlyginimo, kurią padarė medžiojamieji laukiniai gyvūnai. 2022 m. balandžio 6 d. Komisija atliko apžiūrą ir užpildė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2. Dėl Savivaldybės darbuotojo, rengusio Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo aktą neatidumo buvo nurodyta neteisinga žalos apskaičiavimo akto data, t. y. ne 2022 m. balandžio 29 d., o 2022 m. gegužės 29 d. bei pridėtas 2022 m. gegužės 10 d. V. B. ir medžiotojų klubui „Gvaldai“ išsiųstas tik vienas 2022 m. balandžio 6 d. Medžiojamųjų gyvūnų žalos apžiūros akto Nr. 2 lapas, nors Aktą sudarė du lapai. Savivaldybė mano, jog tokio techninio pobūdžio klaidos neturėtų būti laikomos esminėmis, kadangi pačio žalos fakto tai nepaneigia.
Atsakovė teigia, kad kiekvienas sklypas įvertinas atskirai nurodant pažeistą plotą, nurodyti kiekvienos pievos, kuriai pakenkė medžiojamieji gyvūnai, unikalūs numeriai ir bendras sunaikintos pievos plotas. Pareiškėjas, neigdamas žalos nustatymo aplinkybes, jokių įrodymų, patvirtinančių priešingai nei buvo nustatyta Apžiūros akte, nepateikė. Mano, kad nėra pagrindo abejoti Apžiūros akte nustatytų faktinių duomenų, fiksuojant padarytos žalos faktinį dydį, teisėtumu. Sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog nėra nurodyta žalos apskaičiavimo Akto Nr. 2, kuris laikomas administraciniu sprendimu, apskundimo tvarka. Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog apskundimo tvarkos administraciniame akte nenurodymas kiekvienu atveju turi būti įvertintas konkrečių aplinkybių visumos kontekste ir sprendžiama dėl šios aplinkybės galimos įtakos termino praleidimui.
Nurodo, kad visi žemės sklypai, kuriems žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, yra didesni nei 3 ha, todėl Metodikos 12 punkto nuostatos šiuo atveju netaikomos. Medžioklės 6 straipsnio 3 dalis numato teisę, o ne pareigą pasinaudoti įstatyme nustatytomis prevencijos priemonėmis, todėl V. B. turėjo teisę, bet ne pareigą įgyvendinti Medžioklės įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatą.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrina, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija tinkamai atliko teisės aktuose nustatytas procedūras, Komisija veikė vadovaujantis teisės aktais ir priėmė pagrįstą, teisėtą ir objektyvų sprendimą.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į skundą prašo pagal 2022 m. kovo 30 d. pateiktus prašymus įvertinti medžiojamų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. Kadangi žemės sklypai yra nuomojami pagal Registrų centre įregistruotas nuomos sutartis, jis yra nuomininkas ir medžiojamų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams priklauso jam. Teigia, kad pirmas prašymas dėl padarytos žalos buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 3 d., tačiau medžiotojų būrelis žalos neatlygino ir nesiėmė jokių priemonių šernų populiacijos reguliavimui, pasėliai toliau stipriai niokojami, todėl 2022 m. kovo 30 d. pateikė naują prašymą. Visi nuniokoti sklypai sudaro vieną lauką, bendras plotas yra apie 12 ha. Laukai yra niokojami ištisus metus, net tada, kai aptverti elektriniu piemeniu ir juose ganosi gyvuliai. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pievos yra senos ir neprižiūrimos. Pagal deklaravimo paraišką daugiametės pievos negali būti ariamos kiekvienais metais, iki šernų nuniokojimo pievos buvo šienaujamos du kartus per sezoną ir trečią kartą nuganomas. Dėl šernų padarytos žalos laukų šienauti negalėjo, todėl nuniokotus laukus panaudojo tik ganymui. Prašo atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti savivaldybės paskaičiuotą žalą.
Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovės atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. DĮV – 1531 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) sudarytos Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos (minėta, toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 29 d. medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo akto Nr. 2 (minėta, toliau – ir Aktas, skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. 2022 m. kovo 30 d. prašymu „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams/ūkiniams gyvūnams/miškui“ kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūniją, prašydamas įvertinti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Prašyme nurodyta, jog 2022 m. kovo 27 d. nuvykus į laukus rado šernų nuknistas pievas. Žemės sklypų kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini). Duomenys iš dokumentų valdymo sistemos (DVS) patvirtina, jog prašymas gautas Šilalės rajono Kvėdarnos savivaldybėje.
Skundžiamame 2022 m. gegužės 29 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo akte Nr. 2 nurodyta, jog Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija patikrino V. B. gautą prašymą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ ir nustatė, kad pievų laukams žalą padarė šernai. Pievos kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sunaikintos pievos plotas 1,70 ha. Daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo normatyvinė kaina 1/ha = 175 Eurai (1,70 ha x 175=297,50 Eurai). Medžiotojų būrelio pirmininkas yra pateikęs pastabas dėl žalos padarymo. Taip pat nurodyta V. B. skirtą piniginę sumą pervesti į nurodytą sąskaitą banke.
Vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog: 1) prašymą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ pateikė neįgaliotas asmuo, t. y. V. B. yra minėtų sklypų nuomininkas ir pagal sudarytas nuomos sutartis nėra įgaliotas atstovauti žemės sklypo savininkės interesų; 2) žemės sklypų apžiūrą atliko netinkamos ir ne tos sudėties Komisija, kadangi kaip Komisijos narė pasirašė A. E., kuri nėra įtraukta į 2021 m. kovo 26 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-372 sudarytą Komisiją. Be to, Komisijos darbas negali būti laikomas teisėtu, jei joje nedalyvavo ½ komisijos narių; 3) apžiūra buvo atlikta 2022 m. balandžio 6 d. dalyvaujant prašymą pateikusiam V. B. ir medžiotojų klubo „Gvaldai“ atstovui, o Aktas sudarytas tik 2022 m. gegužės 29 d., nors suinteresuotoms pusėms išsiųsta dar 2022 m. gegužės 10 d., todėl pareiškėjui neaišku, kada sudarytas skundžiamas Aktas; 4) medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.
Kaip nurodyta anksčiau, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad V. B. žemės sklypų (žemės sklypų kadastriniai numeriai yra (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartis, sudaryta su S. V., yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai reiškia, kad V. B. yra žemės naudotojas ir turi teisę minėtas sutartis naudoti prieš trečiuosius asmenis bei prašyti žalos atlyginimo.
Dėl pareiškėjo teiginių apie neteisėtą Komisijos sudėtį pažymėtina, kad atsakovė teismui pateikė 2022 m. balandžio 6 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. DĮV-269 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. DĮV-1531 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“, iš kurio matyti, kad buvo pakeistas ir papildytas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. DĮV-1531 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ ir Komisijos nare įtraukta A. E.. Žalos įvertinimo procedūroje dalyvavo keturi Komisijos nariai iš aštuonių, kurie ir pasirašė pareiškėjo skundžiamą sprendimą. Darytina išvada, kad Komisija priėmė sprendimą, nepažeisdama Komisijos narių kvorumo.
Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad dėl Aktą rengusio savivaldybės darbuotojo neatidumo neteisingai nurodyta žalos apskaičiavimo akto data, t. y. ne 2022 m. balandžio 29 d., o 2022 m. gegužės 29 d. Taip pat pridėtas ir 2022 m. gegužės 10 d. V. B. bei medžiotojų klubui „Gvaldai“ išsiųstas tik vienas 2022 m. balandžio 6 d. medžiojamųjų gyvūnų žalos apžiūros akto Nr. 2 lapas, nors Aktą sudarė du lapai. Atsakovė pripažįsta padariusi techninio pobūdžio klaidą.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Komisija nevertino to fakto, jog pagal Metodikos 12 punktą Žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog visi žemės sklypai, kuriems žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), yra didesni nei 3 ha, todėl Metodikos 12 punkto nuostatos šiuo atveju neturi būti taikomos.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, nustatantis visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, be kita ko, medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, detalizuojanti Medžioklės įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas.
Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.
Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apibrėžiama kaip žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1 punktas).
Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą <...> medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus <...>. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis).
Metodikos 7 punktas nustato, jog žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 p.). Taigi, Metodikos 7.1 p. yra aiškiai reglamentuojama, jog turi būti atliekami matavimai pažeistam plotui nustatyti.
Pagal Metodikos 10 punktą, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (toliau ? normatyvinės kainos). Apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose.
Sprendžiant dėl pareiškėjo skundžiamo atsakovės priimto Akto teisėtumo ir pagrįstumo, analizuotini aukščiau nurodytuose teisės aktuose keliami privalomieji reikalavimai Aktui, Komisijos žalai apskaičiuoti pareigos, žalos dydžio nustatymo kriterijai, jų taikymo aspektai.
Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, matyti, jog Komisija kiekvienu atveju privalo apžiūrėti pakenktus pasėlius, užpildyti Metodikos 1 priede įtvirtintos formos apžiūros aktą, prie jo pridėti visą apžiūros metu užfiksuotą medžiagą bei dokumentus, išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, ir tik tada vertinti, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, o tais atvejais, kai atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą apskaičiuoti pagal Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1126/2014; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-725-624/2019).
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
LVAT yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (šiuo metu VAĮ 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galbūt teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamus reikalavimus (žr., pvz., 2009 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2019 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019).
Byloje vertintina skundžiamo administracinio akto atitiktis Medžioklės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei Metodikoje nustatytiems reikalavimams.
Kaip jau minėta, pagal Metodikos 7 punktą, žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumas, o tai reiškia, jog plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, o pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 punktas). Taigi, Metodikos 7.1 punkte yra aiškiai reglamentuojama, jog turi būti atliekami matavimai pažeistam plotui nustatyti. Iš Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 2 matyti, kad apžiūrėta pieva, kurios kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), bendras sunaikintas pievos plotas 1,70 ha. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių matavimo prietaisais Komisijos narių atliktus žemės sklypo matavimus pažeistam plotui nustatyti, todėl nėra galimybės įvertinti bendro V. B. nurodytų pasėlių pakenkimo laipsnio. Pagal pateiktas fotonuotraukas tikėtina, kad plotai buvo nustatyti Komisijos narių tik vizualiai įvertinus žemės sklypą ir pažeistus plotus.
Skundžiamame akte padaryti nuostoliai įvertinti 297,50 Eur suma, nenurodant, pagal kokią formulę ji apskaičiuota. Akivaizdu, jog Komisija nesivadovavo Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtinta formule. Pažymėtina, jog teisės aktuose Komisijai yra nustatyta imperatyvi pareiga kiekvienu konkrečiu atveju tiksliai išmatuoti pakenktus plotus bei, esant nevienodam pakenkimui, nustatant pakenkimo laipsnį, taikyti Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Kadangi Akte nenurodyta nuostolių apskaičiavimo formulė, neaišku, ar tinkamai nustatytas pakenkimo intensyvumas, ar prie negautos produkcijos vertės pridėtos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose.
Vertintina tai, kad skundžiamame sprendime nėra nurodytas ir jo priėmimo teisinis pagrindas, o tik apsiribota nuostolių apskaičiavimu, nenurodant aiškios formulės. Kaip minėta aukščiau, pagal suformuotą teisminę praktiką tokiam administraciniam aktui taikytinos VAĮ nuostatos. todėl vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, o nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Šių reikalavimų nebuvo laikomasi nagrinėjamu atveju, kadangi ne tik nenurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, tačiau aiškiai neapibrėžtos ir faktinės aplinkybės (dėl ploto ribų ir jų nustatymo; nurodyta, jog žala padaryta pievoms, o apskaičiuojant nuostolius, nurodyta, jog žala padaryta tiek pievoms, tiek ganykloms; nenurodytos, kokios augalinės kultūros žemės sklype auga, kad būtų galima sklypą vertinti kaip pievą ar kaip ganyklą; nenurodyta nuostolių apskaičiavimo formulė).
Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip to reikalauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas teisės aktas (jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-412-442/2018, 2018 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-672-442/2018).
Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti skundžiamo sprendimo procedūriniai pažeidimai yra pripažintini esminiais pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; pažeidimais, lemiančiais individualaus administracinio akto – skundžiamo sprendimo – nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Tenkinant pareiškėjo skundą dėl to, kad skundžiamas sprendimas neatitinta VAĮ nuostatų, likusieji pareiškėjo, atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. teismui pateikė prašymą įpareigoti atsakovę perskaičiuoti padarytą žalą pagal turimus faktinius duomenis. Kadangi skundžiamas sprendimas yra naikinamas, dėl padarytos žalos dydžio teisėjų kolegija nepasisako.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas aktas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į savo išlaidų atlyginimą.
Žyminio mokesčio mokėjimo prievolė sąlygota ABTĮ, todėl pareiškėjui priteistinas iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjo medžiotojų klubo „Gvaldai“ skundą.
Panaikinti Šilalės rajono savivaldybės komisijos 2022 m. gegužės 29 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo aktą Nr. 2.
Priteisti pareiškėjui medžiotojų klubui „Gvaldai“ iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.