- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 2-17-205/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Jurkštienė
- Ieškovas
- A. Ž., G. Ž.
- Atsakovas
- S. J., P. J.
- Trečiasis asmuo
- Pasvalio rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Rimgaudas Černius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovų A. Ž. ir G. Ž. ieškinį atsakovams S. J., P. J., trečiajam asmeniui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl leidimo paruošti žemės sklypo detalųjį planą bei padalinti žemės sklypą be bendraturčio leidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pasvalio rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo K. V. Ž. ieškinys, kuriame ieškovas prašo leisti parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, jo formavimo ir pertvarkymo projektą be žemės sklypo bendraturčių S. J. ir P. J. sutikimo ir padalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į du pridedamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės K. B. parengtoje žemės sklypo vidaus naudojimo schemoje pažymėtus raidėmis A (1010 kv m ploto) ir B (956 kv m ploto)- raide A pažymėtą priteisiant K. V. Ž. nuosavybėn, priteisiant jo nuosavybėn ir šiame žemės sklype esančius statinius 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o raide B pažymėtą priteisiant S. J. ir P. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bei lygiomis dalimis iš jų priteisti bylinėjimosi išlaidas K. V. Ž.
Šalies argumentai
(duomenys neskelbtini) mirus ieškovui K. V. Ž., jo teises perėmė paveldėtojai A. Ž. ir G. Ž. ir tapo mirusio ieškovo ginčo žemės sklypo dalies bendraturčiais, o civilinėje byloje – ieškovais. Ieškovai A. Ž. ir G. Ž. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ir prašo teismą leisti be žemės sklypo bendraturčių S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) sutikimo ieškovams A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir G. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) gauti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planavimo sąlygų sąvadą dėl jo padalinimo ir parengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, jo formavimo ir pertvarkymo projektą, leisti padalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į du pridedamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės K. B. parengtoje žemės sklypo vidaus naudojimo schemoje pažymėtus raidėmis A (1010 kv m ploto) ir B (956 kv m ploto)- raide A pažymėtą ir šiame žemės sklype esančius statinius 2J 1 m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 3J 1m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kitus statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), priskiriant A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, o raide B pažymėtą – priskiriant S. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, gyvenamojo namo, žymimo plane indeksu 1A1 m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), medinė dalis (susidedanti iš patalpų 1-1,1-2,1-3,1-4,1-5) visų bendraturčių nugriautina po žemės sklypo padalinimo pagal pridedamą planą, taip pat priteisti iš S. J. ir P. J. lygiomis dalimis A. Ž. ir G. Ž., kaip solidariems kreditoriams turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad priežastimi rengti dokumentus žemės sklypo padalijimui yra ieškovų interesų ignoravimas. Ieškovai parengė žemės sklypo pasidalijimo projektą ir 2010-10-25 pateikė atsakovei S. J. prašymą duoti sutikimą projektavimo sąlygoms dėl detalaus plano gauti. Į jų prašymą atsakovė S. J. neatsakė ir ieškovai kreipiasi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti Nurodo, kad ant norimo atidalinti bendrąja daline nuosavybe ieškovams ir atsakovams priklausančio žemės sklypo stovi tiek ieškovams, tiek atsakovams bendrosios nuosavybės teise priklausantys pastatai, neišsprendus pastatų padalijimo klausimo ir nesuformavus atskirų nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra pirmalaikis. Be to, ieškovai siekia nelygiaverčio žemės sklypų padalijimo.
Suinteresuotas asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepime teigia, kad neišsprendus pastatų padalijimo klausimo ir nesuformavus atskirų nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra pirmalaikis.
Žemės sklypai miesto teritorijoje gali būti padalijami Žemės sklypo planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Prašymą pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre registruotus žemės sklypus turi pasirašyti visi pertvarkomų žemės sklypų savininkai arba vienas iš jų, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims, pateikia savivaldybės administracijai. Nustatyta tvarka parengtą ir suderintą žemės sklypo planą įsakymu tvirtina savivaldybės administracija. Žemės sklypai miesto teritorijoje gali būti padalijami parengus Detalųjį planą. Prieš pradedant jį rengti, suinteresuotas asmuo turi pateikti Savivaldybės administracijai prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo, yra sudaroma sutartis ir išduodamas planavimo sąlygų sąvadas. Prašymas turi būti pasirašytas žemės sklypo bendraturčių. Parengtą ir suderintą detalųjį planą tvirtina Savivaldybės taryba. Ieškovai dėl detaliojo plano rengimo Savivaldybei prašymų nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovų ieškinio pagrindinis reikalavimas – duoti sutikimą kreiptis į Pasvalio rajono savivaldybę, kad pastaroji išduotų sąlygas parengti detalųjį planą, kur ginčo sklypas būtų padalintas į du atskirus žemės sklypus. Ieškovai nemato perspektyvų būti bendrasavininkiais kartu atsakovais, kurie žemės sklypą tvarko neatsižvelgdami į ieškovų interesus. Faktiškai žemės sklypas naudojamas pačių atsakovų interesams tenkinti ir natūralu, kad bendras buvimas tame žemės sklype ieškovams neturi prasmės. Ieškovai turi teisę į atsidalinimą, pateikė įsivaizduojamą žemės sklypo padalinimo schemą ir teigia, kad ieškinio pagrįstumą patvirtina tiek atsakovų atsiliepimas, tiek ir trečiojo asmens Pasvalio rajono savivaldybės atsiliepimas, kuriuose nurodoma, kad norint padalinti žemės sklypą, reikia parengti dokumentus ir kreiptis į savivaldybę visiems žemės sklypo naudotojams ir savininkams. Ieškovai kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybę, į vyriausiąjį architektą, teikė dokumentus pasirašyti atsakovams, kad galėtų realizuoti savo teises, tačiau atsakovams nesutikus jų pasirašyti, negali gauti iš Pasvalio rajono savivaldybės planavimo sąlygų sąvado dėl žemės sklypo padalijimo. Mano, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą kreiptis į Pasvalio rajono savivaldybę nepagrįstas. Ieškovams sutikus padengti visas projektavimo ir žemės sklypo padalinimo išlaidas, atsakovai nurodė kitą atsisakymo pasirašyti sutikimą priežastį, nurodė, jog neduos sutikimo iki Pasvalio rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl tame sklype esančio gyvenamojo namo, kuris priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, rekonstrukcijos įteisinimo. Šiuo metu šis ginčas išnagrinėtas, priimti teismo sprendimai. Daugiau priežasčių, kodėl atsakovai nesutinka arba galėtų nesutikti dėl kreipimosi į savivaldybę gauti sąlygas detaliajam planui parengti, ieškovai nežino. Mano, jog pagrindinis reikalavimas, kad teismas duotų sutikimą už atsakovus kreiptis į Pasvalio savivaldybę gauti sąlygas detaliajam planui rengti yra pagrįstas ir turi būti tenkintas. Ieškovai tuo pačiu ieškiniu prašo leisti atlikti žemės sklypo padalinimo procedūras pagal pateiktą projektą. Patvirtinus detalųjį planą nustatyta tvarka, ieškovams nereikėtų antrą kartą spręsti to paties klausimo ir ieškovai galėtų pabaigti žemės sklypų padalinimo planą pagal jų parengtą ir pateiktą žemės sklypo naudojimosi schemą. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdžio metu prašo ieškinį atmesti. Atsakovų atstovas nurodė, jog ieškovai reikalauja priimti byloje sąlyginį sprendimą. Teigia, jog teisė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gali būti realizuota, tačiau laikantis šalių lygybės principo.Žemės sklypas turi būti atsidalinamas taip, kad būtų apsaugoti atsidalinamo ir atsidalijančio asmenų teisių pusiausvyra. Ieškovai pirmiausia prašo sutikimo gauti projektavimo sąlygas, leisti parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, toliau - leisti padalinti žemės sklypą pagal pridedamą schemą. Tai yra ieškovas prašo praeiti visus etapus iki pat atidalijimo momento be atsakovų sutikimo ir toks reikalavimas negali būti patenkintas. Tik išsprendus statinių nuosavybės klausimą atsakovai sutiktų spręsti atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą.
Atsakovė S. J. prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovais yra ne tik žemės sklypo, bet ir pastatų esančių ginčo žemės sklype bendrasavininkiai ir kol nebus išspręsti pasidalijimo pastatais klausimas, ieškovams neduos sutikimo kreiptis į Pasvalio rajono savivaldybę dėl planavimo sąlygų sąvadų gavimo.
Atsakovas P. J. teismo posėdžio metu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovais turėtų susitarti dėl pastatų pasidalijimo. Jų pateiktas pasidalijimo žemės sklypu ir pastatais projektas atsakovų netenkina.
Trečiojo asmens Pasvalio savivaldybės administracijos atstovas nurodė, kad savivaldybė galėtų išduoti leidimą detalaus plano sąvadai paruošti, tačiau prašymas turi būti pasirašytas abiejų bendraturčių. Toks dokumentas Pasvalio rajono savivaldybei nepateiktas. Šalys ginčijasi ir šį klausimą turi spręsti teismas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CPK .4.75). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CPK 4.80 str.). Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis rėžimas, t.y. suformuojami atskiri nuosavybės objektai, kurie valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančio turto dalies savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda ateityje išvengti bendraturčių ginčų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimui suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus (naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas), nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas. Atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiam priklausančių žemės sklypo dalį bendraturtis gali tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reglamentavimo. Įstatymas žemės sklypo atidalijimas apibūdinamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamas šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 str. 19 d.). Tuo tikslu turi būti organizuotas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas (2004-05-03 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-9 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių“16.5 p.). Prieš pradedant jį rengti bendraturtis oficialiai įstaigai turi pateikti prašymą išduoti leidimą detalaus plano sąlygų sąvadai gauti. Pagal Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo aprašo 12.1 punkto reikalavimą, jeigu žemės sklypą naudoja du ar daugiau asmenų bendrosios dalinės ar jungtinės nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų ar vieno iš jų, turinčio notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims.
Ieškovų reikalavimas gauti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planavimo sąlygų sąvadą dėl jo padalinimo ir parengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, jo formavimo ir pertvarkymo projektą, tenkintinas. Byloje nustatyta, kad ieškovai A. Ž., G. Ž. ir atsakovai S. J. bei P. J. yra ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais. Jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1011/1967 dalis šio žemės sklypo (t.1, b.l.70-72) ir šių nustatytų aplinkybių šalys neginčija. Ieškovai, būdami su atsakovais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais, turi teisę atsidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Atsakovai nepagrindė savo atsisakymo duoti ieškovams sutikimą kreiptis į savivaldybę gauti žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadai dėl jo atidalijimo (CPK 178 str.).
Ieškovų reikalavimai: leisti padalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į du pridedamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės K. B. parengtoje žemės sklypo vidaus naudojimo schemoje pažymėtus raidėmis A (1010 kv m ploto) ir B (956 kv m ploto): raide A pažymėtą ir šiame žemės sklype esančius statinius 2J 1 m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 3J 1m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kitus statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), priskiriant A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, o raide B pažymėtą – priskiriant S. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, gyvenamojo namo, žymimo plane indeksu 1A1 m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), medinė dalis (susidedanti iš patalpų 1-1,1-2,1-3,1-4,1-5) visų bendraturčių nugriautina po žemės sklypo padalinimo pagal pridedamą planą, netenkintini. Ieškovai nepateikė teismui duomenų, kad statinių, esančių ginčo žemės sklype, atžvilgiu su atsakovais yra bendraturčiai (CPK 178 str.).
Ieškovų reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d.,3 d.). Iš atsakovų priteistina 50 litų žyminio mokesčio ir 480 litų advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Leisti ieškovams A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir G. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) be atsakovų S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) sutikimo gauti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planavimo sąlygų sąvadą dėl jo padalinimo ir parengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, jo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Priteisti iš atsakovų S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovams A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir G. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 50 litų žyminio mokesčio ir 480 litų advokato paslaugoms apmokėti.
Priteisti iš atsakovų S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 92.75 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.