- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2-19589-986/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01395-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. B. 1 127 Eur žalos atlyginimą, 26,40 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Pageidauja, kad pinigų sumos, kurias privalo sumokėti ieškovei, būtų išdėstytos per dvejus metus, nes šiuo metu niekur nedirba, augina du mažamečius vaikus.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis numato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi ir 441 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendime surašo sutrumpintus motyvus.
Iš ieškovės pateikto Būsto draudimo liudijimo nustatyta, kad T. J. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateikto 2020 m. spalio 21 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir šio akto priedo matyti, kad 2020 m. spalio 15 d. iš penkto aukšto buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, butas esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei A. B. Iš 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimo apie žalos atlyginimą, remonto sąmatos ir 2020 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymo kopijos, matyti, kad kompensuodama dėl užliejimo padarytą žalą, ieškovė nukentėjusiajam T. J. išmokėjo 1 127 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri pervesta į nukentėjusiojo banko sąskaitą. Ieškovė siuntė atsakovei raginimą dėl padarytos žalos atlyginimo. Duomenų, kad atsakovė įvykdė ieškovės reikalavimą ir atlygino padarytą žalą (ar jos dalį) byloje nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, kad draudėjo T. J. buto patalpa buvo užlieta iš atsakovės A. B. valdomo buto. Duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, atsakovė nepateikė. Tai, jog vanduo liejosi iš atsakovės buto, leidžia teigti, kad atsakovė, kaip buto ir jame esančio turto valdytoja, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nesiėmė reikalingų veiksmų, kad valdant ir naudojant turtą nebūtų daroma žala kitiems asmenims, o tai reiškia neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodyti neteisėti atsakovės veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Nukentėjusiajam asmeniui T. J. 1 127 Eur dydžio žalą atlygino ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, todėl pastaroji įgijo išmokėtos draudimo išmokos dydžio reikalavimo teisę į už padarytą žalą atsakingą asmenį – atsakovę A. B. (CK 6.1015 straipsnis). Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė padarytą žalą (ar bent jos dalį) atlygino, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 127 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 26,40 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. gruodžio 15 d.) iki ieškinio parengimo dienos (už 171 dieną). Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio l dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio l dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovei ir atsakovės priteistina 26,40 Eur kompensacinių palūkanų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 26 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas, iš viso 481,58 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Atsakovė prašė išdėstyti ieškiniu prašomas priteisti sumas 2 metų laikotarpiui, nurodė, kad turi du mažamečius vaikus (pateikė vaikų gimimo liudijimus) ir šiuo metu niekur nedirba. Teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pasiūlė atsakovei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes apie jos šiuo metu esančią turtinę padėtį (pažymą apie šeimos sudėtį, duomenis apie darbinius santykius ir gaunamą darbo užmokestį (jei nedirba, tai patvirtinančią pažymą iš Užimtumo tarnybos, duomenis apie gaunamas socialines išmokas ir pan.), turimą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, Valstybinei mokesčių tarnybai teiktas deklaracijas (jei tolios teiktos), ir kitus įrodymus, turinčius reikšmės prašymui dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo CPK 284 straipsnio tvarka išspręsti). Atsakovė per nustatytą terminą jokių papildomų duomenų nepateikė, t. y. nepateikė duomenų apie jos sunkią turtinę padėtį ir negalėjimą įvykdyti teismo sprendimo. Taigi atsakovė nepateikė jokių esminių ir reikšmingų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, jog egzistuoja aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo bendrosios sprendimo įvykdymo tvarkos. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimą 2 metų laikotarpiui atmestinas kaip nepagrįstas.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 127 Eur (tūkstančio vieno šimto dvidešimt septynių eurų) žalos atlyginimą, 26,40 Eur (dvidešimt šešių eurų 40 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 481,58 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 58 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.
Ieškovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.