Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-395-718/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
II-395-718/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00998-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. G.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Ema Būtėnienė, Ema Būtėnienėss
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-395-718/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00998-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.10.4.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant pareiškėjai, administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atstovei advokatei Emai Būtėnienei,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei Jurgitai Zablockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto

G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-08-03 nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_2112-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė J. Š. 2020-07-07 surašė administracinio nusižengimo protokolą G. G., AB „K.m“ medienos drožlių plokščių gamybos vadovui, dėl to, kad AB „K. m.“ neplaninio patikrinimo metu (2020-03-25 patikrinimo aktas Nr. PA6-15) pagal Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistų paimtus išmetamų teršalų mėginius iš AB „K. m.“ eksploatuojamo oro taršos šaltinio Nr. 265 – 2x10MW medienos drožlių džiovyklų pakuros šlapio valymo elektrostatinio nusodintuvo SENA (toliau – t.š. 265) bei atliktą į aplinką išmetamos taršos laboratorinę analizę (tyrimų rezultatų protokolas 2020-03-09 Nr. P-105-2020-128/1) nustatyta, kad 2020-03-02 AB „K. m.“ iš t.š. 265 elektrostatinio filtro elektrodų praplovimo metu išmetė 0,13082 g/s formaldehido ir viršijo leidžiamą taršą 0,00480 g/s (maks. vienkartinį dydį), nurodytą AB „K. m.“ 2019-08-26 pakeisto Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-127/2008/TL-KL.1-22/2015, 2020-02-28 AAA sprendimu Nr. (30.3)-A4-644 tikslintų specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ sąlygų 2 lentelėje. Atsakingas asmuo yra AB „K. m.“ medienos drožlių plokščių gamybos vadovas G. G., pagal 2019-10-08 AB „K. m.“ direktoriaus įsakymu Nr. 63 patvirtintus Medienos drožlių plokščių gamybos vadovo pareiginius nuostatus. Tokiu buvo pažeistos LR Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, LR Aplinkos pasaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-08-03 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_2112-2020 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 242 straipsnio 1 dalyje, G. G. paskirta administracinė nuobauda – 670 Eur bauda.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracine tvarka nubausto G. G. atstovės advokatės Emos Būtėnienės skundas, kuriame prašoma Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) 2020-08-03 nutarimą panaikinti. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo G. G. nepadarė, administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta. Skunde nurodoma, kad AB „K.m.“, nesutikdama su 2020-03-25 Patikrinimo akto Nr. PA6-15 išvada, 2020-03-26 raštu Nr. KMS- 20/122 AAD pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad nesutinka su atliktais taršos matavimais ir laboratorinės analizės tyrimo rezultatais, nes pastarieji atlikti nesilaikant Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų, patvirtintų aplinkos ministro 2004-02-11 įsakymu Nr. D1-68 (Metodinės rekomendacijos), nuostatų. Analogiškos pastabas Bendrovės atstovas nurodė ir pasirašydamas Patikrinimo aktą. Kitaip tariant, Bendrovė nuo pat pirmųjų rezultatų fiksavimo Patikrinimo akte dienos nesutiko su Taršos šaltinio Nr. 265 tyrimo rezultatais bei mėginių paėmimo būdu (metodu). Vienas iš esminių nesutikimo motyvų buvo tas, kad mėginiai buvo paimti iš aplinkos, prisotintos garais (taršos šaltinyje Nr. 265), kurioje yra didelė drėgmė, nenaudojant specialios įrangos izokinetinių (formaldehido) mėginių paėmimui, dėl ko buvo gauti netikslūs (neteisingi) tyrimo rezultatai. Imant formaldehido mėginius iš Taršos šaltinio Nr. 265 nebuvo naudojama speciali mėginių paruošimo įranga, kuri užtikrina, kad garas nesikondensuotų mėginio ėmimo sistemoje ir kondensatas neiškreiptų tyrimo rezultatų, dėl to buvo gauti netikslūs tyrimo rezultatai. Be kita ko, Bendrovė prašė AAD ir Aplinkos pasaugos agentūros (toliau - AAA) atlikti pakartotinius taršos šaltinio Nr. 265 išmetamų teršalų - formaldehido - matavimus ir laboratorinę analizę, laikantis reikalavimų, nustatytų Metodinėse rekomendacijose, ir formaldehido koncentraciją nustatyti išmetamosiose sausose dujose, eliminavus kondensatą, kuris iškreipia tyrimo rezultatus (analogiškai kaip tai buvo daroma rengiant Bendrovės Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą (Inventorizacijos ataskaita), kuriai pritarė 2019-11-21 sprendimu Nr. (30.3)-A4-6530 AAA. 2020-06-03 Bendrovėje buvo pakartotinai atliktas iš taršos šaltinio Nr. 265 išmetamo į aplinką formaldehido tyrimas. Pastarasis tyrimas, kaip patvirtina AAA 2020-06-19 raštas Nr. (30.3)-A4E-5415 (8 priedas) bei Tyrimų protokolas Nr. P-105-2020-222/1, atliktas naudojant dujų paruošimo įrangą ir tuo pačiu eliminuojant kondensatą, kuris iškreipia tyrimo rezultatus, t. y. kaip tai numatyta Metodinių rekomendacijų 11 punkte („<...> Jei dujų srauto mėginio paėmimo vietoje aukšta temperatūra, didelis dulkėtumas ir drėgmė, kas turėtų įtakos rezultatams, mėginiai paimami į elastines talpas per dujų paruošimo įrangą <...>“).

Nepaisant visų šių faktinių aplinkybių, kurios akivaizdžiai parodo, kad vienintelis pažeidimo, kuris inkriminuojamas G. G., padarymo įrodymas - Tyrimų protokolas Nr. P-105-2020-128/1 - kelia rimtų ir pagrįstų abejonių dėl jame pateiktų duomenų teisingumo (kaip jau minėta, formaldehido mėginiai Taršos šaltinyje Nr. 265 buvo paimti netinkamai, nenaudojant dujų paruošimo įrangos, kuri užtikrina imamų mėginių izokinetiškumą (vienodumą, tapatumą), G. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jo pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

Tam, kad AAD galėtų konstatuoti pažeidimą, kurio padarymu kaltinamas G. G., visų pirma, turėjo būti įrodyta, kad eksploatuojant Taršos šaltinį Nr. 265 buvo viršytas Taršos leidime nurodytas leistinas formaldehido išmetimo į aplinką normatyvas (maks. vienkartinis taršos dydis - 0,00480 g/s). Tačiau toliau nurodomi argumentai patvirtina, kad byloje nebuvo ir nėra neabejotinų bei patikimų įrodymų, kurie pagrįstų pažeidimo padarymo faktą ir, atitinkamai, jo, G. G. kaltę.

AAD Taršos leidime numatyto formaldehido normatyvo (0,00480 g/s) viršijimo faktą įrodinėjo remdamasi laboratorinės analizės duomenimis - Tyrimų protokolu Nr. P-105- 2020-128/1. Pagal protokolo duomenis, 2020-03-02 Taršos šaltinyje Nr. 265 paėmus teršalų mėginius buvo nustatyta viršnormatyvinė (t. y. didesne nei leistina pagal Taršos leidimą) formaldehido tarša - 0,13082 g/s.

Atsižvelgiant j tai, kad Bendrovė atsakingai vykdo veiklą, savalaikiai, monitoringo tikslais, atlieka išmetamų į aplinką teršalų, tarp jų ir formaldehido, matavimus ir per eilę metų Bendrovėje niekuomet nebuvo užfiksuotas viršnormatyvinis formaldehido išmetimas į aplinką, tokie dideli formaldehido viršijimai, kokie užfiksuoti Tyrimų protokole Nr. P-105- 2020-128/1, sukėlė didelį susirūpinimą ir buvo imtasi aktyvių veiksmų, kad būtų išsiaiškintos susidariusios situacijos priežastys. Pradėjus aiškintis situaciją, paaiškėjo, kad 2020-03-02 AAA imant teršalų mėginius nebuvo laikomasi Metodinių rekomendacijų 11 punkto reikalavimų bei Medienos plokščių gamybos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadų, kurios taikomos Taršos šaltiniui Nr. 265, nuostatų. Dėl to, Tyrimų protokolo Nr. P-105-2020-128/1 duomenys negali būti laikomi patikimais ir pagrindžiančiais pažeidimo padarymą. Metodinių rekomendacijų 11 punkte nustatyta, „<...> jei dujų srauto mėginio paėmimo vietoje aukšta temperatūra, didelis dulkėtumas ir drėgmė, kas turėtų įtakos rezultatams, mėginiai paimami į elastines talpas per dujų paruošimo įrangą“. Pagal GPGB išvadų 1.1.8 punktą, vykdant iš džiovintuvo išmetamų teršalų - konkrečiai formaldehido - stebėseną, kadangi nėra ES standarto, geriausia iš tirpalo su teršalais imti izokinetinius ėminius, naudojant kaitinamą zondą ir filtro dėžę, ir neplauti zondo. Kitaip tariant, pagal GPGB išvadų reikalavimus, analogiškai, kaip pagal Metodinių rekomendacijų 11 punkto nuostatas, imant formaldehido mėginius tokiuose taršos šaltiniuose, koks yra Taršos šaltinis Nr. 265, turėtų būti naudojama speciali dujų paruošimo įranga, skirta surinkti kondensatą ir užtikrinti mėginių izokinetiškumą.

Tai, kad imant teršalų mėginius turėjo būti vadovaujamasi Metodinių rekomendacijų 11 p. ir mėginių ėmimo metu turėjo būti naudojama dujų paruošimo įranga, skirta užtikrinti mėginių izokinetiškumą, be viso aukščiau nurodyto patvirtina ir šie faktai bei aplinkybės:

AAA 2019-11-21 sprendimu Nr. (30.3)-A4-6530 pritarė Bendrovės parengtai Inventorizacijos ataskaitai, kurią rengiant formaldehido koncentracijos nustatymas iš Taršos šaltinio Nr. 265 buvo atliktas išmetamosiose sausose dujose, išlaikant mėginių izokinetiškumą (t y. imant mėginius buvo naudojama speciali dujų paruošimo įranga) ir patvirtino, kad ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus.

AAA priėmė ir sutiko su Bendrovės vykdyto monitoringo duomenimis, kuriuose formaldehido koncentracijos nustatymas iš Taršos šaltinio Nr. 265 taip pat buvo atliktas naudojant specialią dujų paruošimo įrangą, skirtą surinkti kondensatą. AAA 2020-06-19 rašte Nr. (30.3)-A4E-5415 yra nurodžiusi, kad „<...> įmonė Inventorizacijos ataskaitoje ir Taršos leidime įvertina tik formaldehido kiekį, išmetamą į aplinkos orą su sausomis dujomis, visai neįvertinusi, kiek formaldehido į aplinką patenka su drėgnomis dujomis“. Visų pirma, tenka pažymėti, kad pati AAA yra pritarusi tokiai Inventorizacijos ataskaitai ir pati išdavusi tokį Taršos leidimą, kokius turi Bendrovė. Pritardama ataskaitai bei išduodama Taršos leidimą, AAA vertino šių dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jokių prieštaravimų nenustatė. Antra, Bendrovės turimame Taršos leidime formaldehido kiekis nurodomas vertinant mėginius, kurie yra paimti užtikrinant jų izokinetiškumą.

Todėl tam, kad būtu galima konstatuoti, jog eksploatuojant Taršos šaltini Nr. 265 buvo pažeistos Taršos leidimo sąlygos (t. y. padarytas Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. pažeidimas) ir į aplinką išleista daugiau formaldehido nei Taršos leidime nustatyti taršos normatyvai (t. y. padarytas Aplinkos oro apsaugos 18 str. 1 d. pažeidimas), formaldehido kiekis turėjo būti matuojamas mėginiuose, kurie yra paimti užtikrinant jų izokinetiškumą, t. y. imant mėginius turėjo būti naudojama kondensatą surenkanti dujų paruošimo įranga. Priešingu atveju gaunasi, kad lyginami nesulyginami dalykai, nes formaldehido kiekis skirtingu būdu paimtuose teršalų mėginiuose (sausame mėginyje ir drėgname mėginyje) yra skirtingas ir negali būti sulyginamas. Siekiant konstatuoti pažeidimą, kuris inkriminuotas G. G., formaldehido mėginiai turėjo būti imami tokiu pačiu būdu, koks naudotas nustatant Taršos leidimo sąlygas.

Skunde taip pat pažymima, kad palyginus Tyrimų protokolo Nr. P-105-2020-128/1 (t. y. protokolo, kuriuo įrodinėjamas pažeidimas) turinį su Tyrimo protokolu Nr. P-105-2020-222/1 (pakartotinai atliktas mėginių, paimtų 2020-06-03, tyrimas), aiškiai matyti, kad pirmajame protokole nėra jokių duomenų apie tai, kad imant mėginius buvo išlaikytas mėginių ėmimo izokinetiškumas, t.y. naudota dujų paruošimo įranga. Tuo tarpu, Tyrimo protokole Nr. P-105-2020-222/1 ir AAA 2020-06-19 rašte Nr. (30.3)-A4E-5415 aiškiai pateikiama informacija, kad 2020-06-03 pakartotinai atliekant iš taršos šaltinio Nr. 265 išmetamų teršalų tyrimus ir imant mėginius tyrimui, buvo naudojama Zambelli dujų paruošimo įranga, skirta surinkti drėgmę, kaip to reikalauja Metodinių rekomendacijų 11 p. Dėl visų šių priežasčių, akivaizdu, kad Tyrimų protokolas Nr. P-105-2020-128/1 negali būti laikomas tinkamu pažeidimo, dėl kurio priimtas skundžiamas nurodymas, padarymo įrodymu. Atitinkamai, neįrodžius, kad iš Taršos šaltinio Nr. 265 į aplinką išmesto formaldehido kiekis viršijo Taršos leidime nustatytą leistiną formaldehido vertę, nėra pagrindo konstatuoti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. ir Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 str. 1 d. pažeidimus bei patraukti G. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 242 str. 1 d.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu nesutinka su G. G. atstovės skunde išdėstytais motyvais, pažymi, kad patikrinimo akte Nr. PA6-15 nurodoma išvada, jog pagal AAA atliktą į aplinką išmetamos taršos laboratorinę analizę (tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-105-2020-128/1), 2020-03-02 AB „Klaipėdos mediena“ iš taršos šaltinio Nr. 265x10MW medienos drožlių džiovyklų pakuros šlapio valymo elektrostatinio nusodintuvo SENA praplovimo metu išmetė 0,13082 g/s formaldehido ir viršijo leidžiamą taršą 0,00480 g/s, nurodytą AB „Klaipėdos mediena“ 2019-08-26 pakeisto Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-127/2008/TL-KL.1-22/2015, 2020-02-28 AAA sprendimu Nr. (30.3)-A4-644 tikslintų specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ sąlygų 2 lentelėje. Šis pažeidimas užfiksuotas 2020-03-09 Tyrimo protokole Nr. P-l05-2020-128/1, kuriame nurodyta, jog AAA specialistai 2020-03-02 laikotarpiu 10.20 val.-10.50 val. mėginį paėmė iš Taršos šaltinio Nr. 265, mėginių ėmimo metodai - SVP8/3-30, Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinės rekomendacijos, tyrimo rezultatas – 0,3082 g/s formaldehido. AB „Klaipėdos mediena“ 2019-08-26 pakeisto Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-127/2008/TL-KL.1-22/2015, 2020-02-28 AAA sprendimu Nr. (30.3)-A4-644 tikslintų specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ sąlygų 2 lentelėje aiškiai nurodyta, jog šlapio valymo elektrostatinis nusodintuvo SENA (elektrostatinio filtro elektrodų praplovimas) - taršos šaltinio Nr. 265 teršalų (formaldehido) vienkartinis leidžiamos taršos dydis yra 0,00480 g/s. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad šiuo atveju buvo viršyti leidime nustatyti į atmosferą išmetamų teršalų normatyvai. Kita vertus, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog mėginių paėmimo metu (2020-03-02) buvo viršyti numatyti rodikliai Taršos leidime ir tokiu būdu buvo pažeistos leidimo sąlygos, tačiau jo nuomone, nėra aiškiai reglamentuota teisės aktuose kaip fiksuojama momentinė vienkartinė tarša. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra susirašinėjimų tarp AB „K. m.“ ir A. A. Agentūros bei Aplinkos apsaugos departamento, aiškiai matyti, jog pašalinti AB „Klaipėdos mediena“ abejones dėl mėginių paėmimo Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į A. A. Agentūrą dėl pakartotinio dėl pakartotinės taršos šaltinio Nr. 265 laboratorinės analizės, kuri 2020-04-30 raštu Nr. (30.3)-A4E-3526 nurodė, jog specialistai atlikdami iš taršos šaltinio Nr. 265 išmetamų teršalų kontrolinius matavimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-68 „Dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ 10 punktu, nurodė, jog buvo paimti trys mėginiai 30 minučių laikotarpyje formaldehido koncentracijai nustatyti, pasirinktas minimalus mėginio ėmimo laikas, 30 minučių, į kurias patenka ir 10 minučių filtro praplovimo laikas ir tiksliausiai apibūdina šio taršos šaltinio taršą formaldehidais filtro praplovimo metu. Vadinasi, darytina išvada, jog mėginiai buvo paimti tinkamai, rezultatai nustatyti tinkamai. Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą, padaryta išvada, jog padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 242 straipsnio 1 dalyje.

G. G. atstovė skunde teigia, kad niekada nebuvo Bendrovėje užfiksuotas viršnoramatyvinis formaldehido išmetimas į aplinką ir tokie dideli formaldehido viršijimai, kurie užfiksuoti Tyrimų protokole Nr. P-105-2020-128/1, sukėlė rūpestį ir buvo imtasi aktyvių veiksmų išsiaiškinti priežastis. Pažymėtina, jog AAA niekada anksčiau nebuvo atlikusi oro taršos tyrimų AB „Klaipėdos mediena“ dėl formaldehidų išmetimo į aplinką, nes vykdant valstybinę laboratorinę kontrolę nebuvo tokio poreikio (nebuvo aktualu). Iš Taršos šaltinio Nr. 265 pagal kontrolės planus buvo atliekama kontrolė dėl anglies monoksido ir sieros dioksido, sieros dioksido kietųjų dalelių. Šiuo atveju buvo atliktas neplaninis patikrinimas (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento 2020-01-30 raštas Nr. (5.3)-AD5-1388) bei atsižvelgiant į Paupių bendruomenės skundus, atliktas mėginių paėmimas tikslu nustatyti, ar nėra viršijama oro tarša, ir kartu ar neteršiama formaldehidais iš oro taršos šaltinio Nr. 265. Kadangi anksčiau nebuvo poreikio tikrinti oro taršą formaldehidais iš taršos šaltinio Nr. 265, AB „K. m.“ nebuvo fiksuotas viršnoramatyvinis formaldehido išmetimas į aplinką.

Teigia, kad iš AB „K. m.“ priklausančio taršos šaltinio Nr.265 mėginius 2020-03-02, laikotarpiu nuo 10.20 val. iki 10.50 val., elektrostatinio filtro elektrodų praplovimo metu paėmė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (toliau - AAA) specialistai tinkamai, vadovaudamiesi Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų, patvirtintų aplinkos ministro 2004-02-11 įsakymu Nr. Dl-68 (toliau - Metodinės rekomendacijos), nuostatomis.

Pažymi, jog Metodinių rekomendacijų 11 punktas taikomas dėl lakių organinių junginių koncentracijos nustatymo (jie nėra tirpūs vandenyje), o formaldehidai imami į sorbcinius vamzdelius (sugertuvus), kurie pripildomi sugeriamuoju tirpalu, todėl AAA specialistai taikė ir vadovavosi Metodinių rekomendacijų 10 punktu - tai yra naudotas aspiracinis (siurbimo) būdas, koncentruojant teršalus sugeriamajame tirpale, kietuose sorbentuose ar filtruose atliekamas ne trumpiau 30 min. arba ilgiau, kaip reikalaujama teršalo nustatymo metode. Tačiau, esant didelei teršalų koncentracijai, taršos šaltinyje reikia paimti ne mažiau kaip 3 mėginius vienodomis pauzėmis 30 min. laikotarpiu ir pagal išmatuotų koncentracijų vertes apskaičiuoti vidurkį. Taigi pažymėtina ir pabrėžtina, jog pareiškėjas neteisingai traktuoja Metodinių rekomendacijų 11 punktą, nes tai nėra taikoma tokiems teršalams kaip formaldehidai. Taigi, formaldehidai imami į sorbcinius vamzdelius (sugertuvus), kurie pripildomi sugeriamuoju tirpalu, be to, nei viena formaldehido nustatymo tyrimo metodika nereikalauja užtikrinti izokinetiškumo. Izokinetiškumas turi būti užtikrinamas kietųjų dalelių mėginiams. Atkreiptinas dėmesys, jog imant mėginius iš taršos šaltinių, kurių išmetamos dujos yra drėgnos arba labai drėgnos, kaip ir taršos šaltinio Nr. 265, būtina tiksliai paskaičiuoti išmetamų sausų dujų debitą. Tam tikslui yra renkamas kondensatas ir pagal Standarto LST EN 14790:2017 reikalavimus yra eliminuojant drėgmę apskaičiuojamas sausų dujų debitas. Šis Standartas yra taikomas srauto debitui ir įvertinus drėgmę, jo apskaičiavimui. Kadangi formaldehidas yra labai tirpus vandenyje ir mėginiuose eliminavus drėgmę, didelė formaldehido tarša bus neaptikta.

Pareiškėjo atstovė nurodo, jog AAA 2019-11-21 sprendimu Nr. (30.3)-A4-6530 pritarė AB „K. m.“ parengtai Inventorizacijos ataskaitai, kurią rengiant formaldehido koncentracijos nustatymas iš Taršos šaltinio Nr. 265 buvo atliktas išmetamosiose sausose dujose, išlaikant mėginių izokinetiškumą (t. y. imant mėginius buvo naudojama speciali dujų paruošimo įranga) ir patvirtino, kad ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus. AAA pritarė ir išdavė Taršos leidimą, nepateikė jokių prieštaravimų ir būtent Taršos leidime formaldehido kiekis nurodomas vertinant mėginius, kurie paimti užtikrinant jų izokinetiškumą. Vadinasi, formaldehido mėginiai turėjo būti imami tuo pačiu būdu, koks buvo naudotas nustatant Taršos leidimo sąlygas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 340 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-07-10 įsakymo Nr. D1-371 redakcija) patvirtintų Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 18 punkte numatyta, jog Inventorizacijos atlikimą, ataskaitos parengimą ir, esant reikalui, jos tikslinimą savo lėšomis atlieka bei už inventorizacijos ataskaitoje pateikiamus galutinius duomenis atsako ūkinės veiklos vykdytojas.

Įvertinus šią nuostatą, pareiškėjo atstovės argumentai, jog atsakomybė tenka ir AAA specialistams, kadangi pritarė atliktai Inventorizacijos ataskaitai, nepagrįsti, kadangi AAA specialistai vertina teisės aktų atitiktį, laikosi normatyvinių dokumentų reikalavimų, tačiau neturi jokios pareigos derintis prie Inventorizacijos ataskaitoje minimos laboratorijos ir prie jos atliktų mėginių. AB „Klaipėdos mediena“ pati atsako už Inventorizacijos ataskaitos sąlygas, kokias būdais buvo imami mėginiai ir už šiuos duomenis atsakinga ji pati.

AAA specialistai sutinka, jog 2020-06-03 buvo paimti mėginiai iš taršos šaltinio Nr. 265 ir buvo naudojama speciali dujų paruošimo įranga, skirta surinkti drėgmę, tačiau ne kaip, pasak Pareiškėjo atstovės, reikalauja Metodinių rekomendacijų 11 punktas, o eksperimentinėmis sąlygomis, tai yra tokiu pačiu metodu, koks naudotas nustatant normatyvą Taršos leidime, taip pat ir Inventorizacijos ataskaitoje, ko pasekmėje surinktoje drėgmėje buvo nustatytas formaldehidų didelis kiekis ir apie tai informuota AB „K. m.“. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimo fiksavimo metu (2020-03-02) buvo mėginiai imti praplovimo metu, o 2020-06-03 įprastomis sąlygomis - normaliu darbo rėžimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nėra teisės aktuose nurodytų reikalavimų, jog privaloma surinkti drėgmę prieš mėginio talpą (filtras, sorbcinis vamzdelis, sugertuvai), drėgmė išskaičiuojama tik po mėginio paėmimo. Pabrėžtina, kad 2020-06-03 atlikti tyrimai neatspindėjo realios išmetamųjų dujų situacijos.

Taisyklių 13 punkte nurodyta, jog įvykus įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimams arba išplėtimui, procese naudojamų žaliavų pakeitimui, kurie gali daryti didesnį neigiamą poveikį aplinkos orui, AAA turi teisę reikalauti parengti naują arba papildyti galiojančią inventorizacijos ataskaitą. AAA taiko metodus, kuriems turi Leidimą, išduotą pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-711 (Leidimo Nr. 1488160). Taigi, mėginius paėmė ir tyrimą atliko asmenys, vykdantys savo pareigas, kurie pagal kompetenciją įgyvendina priemones, skirtas saugoti aplinkos orą nuo taršos.

Esant aukščiau minimoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad AAA specialistai paėmė mėginius, pažeisdami mėginių ėmimą reglamentuojančius teisės aktus. Priešingai nei teigia Pareiškėjo atstovė, mėginiai buvo paimti tinkamai, laikantis tokiems mėginiams paimti keliamų reikalavimų, mėginių tyrimų rezultatai yra patikimi ir teisingi, o bylos nagrinėjimo metu pateikti ir skunde minimi AB „K. m.“ 2020-06-03 tyrimų rezultatai vertintini tik kaip eksperimentiniai, nes ištirti mėginiai buvo paimti praėjus trims mėnesiams po nusižengimo padarymo (2020-03-02) ir kitomis sąlygomis. Formaldehido mėginius paėmė ir tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (mėginių paėmimo ir tyrimo protokolais) nėra teisinio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atstovė advokatė Ema Butėnienė palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento specialistai atliko du tyrimus. Buvo tirta, ar iš AB „K. m.“ taršos šaltinio Nr. 265 išleidžiami teršalai (šiuo atveju formaldehidai) neviršija nustatytų leidžiamų normų. Pirmas tyrimas atliktas 2020-03-02, antras tyrimas – 2020-06-03, po to, kai AB „K. m.“ pateikė prašymą. Atliekant matavimus buvo taikomi skirtingi matavimo būdai. Abiem atvejais buvo viršytos leistinos formaldehido normos. AB „Klaipėdos mediena“ 2019-08-26 Taršos leidime Nr. (11.2)-30-127/2008/TL-KL.1-22/2015 nustatyta leidžiamos taršos norma. Norint nustatyti, ar šios normos yra laikomasi, tyrimas turi būti atliekamas tokiu pačiu būdu, koks buvo darytas Taršos leidime nustatant šią normą. 2020-03-02 atliktas tyrimas yra visiškai ne toks, koks buvo darytas nustatant AB „K. m.“ leidžiamą į aplinką išmetamos taršos normą. 2020-03-02 patikrinimo metu teršalų mėginys iš taršos šaltinio Nr. 265 buvo imamas 30 min. laikotarpyje 3 kartus, tai yra 10 min. prieš praplovimą, tada 10 min. praplovimo metu ir 10 min. po įrenginio praplovimo. Tačiau pabrėžia, kad šio įrenginio praplovimo procesas trunka tik 10 minučių, taigi tyrimo duomenys yra iškreipti. Aplinkos apsaugos departamentas neturėjo neginčytinų duomenų, kad patikrinimo metu iš taršos šaltinio Nr. 256 į aplinką išmesto formaldehido kiekis viršijo Taršos leidime nustatytą leistiną formaldehido vertę. Jei būtų pasirinktas teisingas metodas, nustatytos formaldehido vertės būtų kitokios. 2020-03-02 AAA imant teršalų mėginius nebuvo laikomasi Metodinių rekomendacijų 11 punkto reikalavimų bei Medienos plokščių gamybos geriausių prieinamų gamybos būdų išvadų, kurios taikomos Taršos šaltiniui Nr. 256, nuostatų. Akivaizdu, kad šis dokumentas yra svarbus. Taikant formaldehido stebėseną būtina taikyti izokinetiškumą (GPGB 1.1.8 punktas). Formaldehidas yra laki medžiaga, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti laikomasi Metodinių rekomendacijų 11 punkto reikalavimų, o ne 10 punkto, kaip teigia Aplinkos apsaugos departamentas. Aplinkos apsaugos departamentas teigia, kad 2020-06-03 atlikto tyrimo rezultatai yra eksperimentiniai. Eksperimentinio tyrimo rezultatai negali užtraukti asmeniui teisinės atsakomybės, tačiau už minėto tyrimo rezultatus AAD vėl nusprendė taikyti ir faktiškai pritaikė administracinę atsakomybę už ANK 242 straipsnio pažeidimą įmonės darbuotojui. Šio tyrimo metu formaldehido kiekis buvo skaičiuojamas panaudojus specialią dujų paruošimo įrangą. Nors AAD teigia, kad už inventorizacijos ataskaitoje pateikiamus galutinis duomenis atsako ūkinės veiklos vykdytojas, tai yra nagrinėjamu atveju AB „K. m.“, tačiau būtent Aplinkos apsaugos agentūra išduota Taršos leidimus, nustato sąlygas, žino, kaip atliekami matavimai ir kokie pateikiami duomenys, ir Taršos leidimus tvirtina. Šiuo atveju AB „K. m.“ Taršos leidime ir inventorizacijos ataskaitoje yra pateikti duomenys, kad formaldehido koncentracijos matuojamos naudojant specialią dujų paruošimo įrangą. Aplinkos pasaugos departamentas su tuo sutiko, nors matavimus atliko visiškai kitokiu būdu. Institucija neįrodė administracinio nusižengimo padarymo, nepagrindė jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, negalėjo taikyti administracinės atsakomybės jos atstovaujamajam G. G.. Taigi, AAD nagrinėdamas šią bylą nesigilino kaip buvo nustatytas formaldehido viršijimas. Liudytojai patvirtino, kad nustatant Taršos leidimo sąlygas ir 2020-03-02 atlikto patikrinimo metu buvo naudojamos dvi skirtingos metodikos. Skirtingų metodų naudojimas duoda skirtingą rezultatą. 2020-03-02 atlikus mėginio paėmimą Metodikos rekomendacijų nebuvo laikomasi. Niekas šiuo metu nežino, kaip tiksliai turėjo būti išmatuotas formaldehidas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė Jurgita Zablockienė su G. G. atstovės skundu nesutiko, prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą G. G. atlikta visa eilė veiksmų, tai yra Aplinkos apsaugos specialistai 2020-03-02 iš AB „K. m.“ eksploatuojamo taršos šaltinio Nr. 265 paėmė išmetamų teršalų mėginius, kuriuos ištyrus nustatyta, kad išmetamo formaldehido kiekis praplovimo būdu viršija leidžiamą taršą, numatytą Taršos leidime. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai turi teisę spręsti kaip mėginius imti. Ištyrus mėginius Aplinkos apsaugos departamento specialistas surašė patikrinimo aktą. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu G. G. sutiko, kad formaldehido kiekis viršijo normą, tačiau parodė, kad teisės aktai, jo nuomone, yra neaiškiai reglamentuoti šiuo klausimu, jis pats nežinojo, kokiu būdu reikia atlikti tą tyrimą. Mėginius paėmė ir tyrimą atliko specialistai, vykdantys savo pareigas, kurie pagal kompetenciją įgyvendina priemones, skirtas saugoti aplinkos orą nuo taršos, todėl abejoti tyrimų rezultatais nėra jokio pagrindo. Mėginio paėmimo metodas pritaikytas tinkami ir teisingai. Tą patvirtino liudytojai A. G. ir T. G.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tyrimo rezultatas nustatytas neteisingai.

Liudytojas T. G. A. apsaugos agentūros Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas, parodė, kad 2020-03-02 neplaninio patikrinimo metu pagal Aplinkos apsaugos departamento prašymą dėl visuomenės skundų paėmė AB „K. m.“ eksploatuojamo taršos šaltinio Nr. 265 šlapio valymo nusodintuvo „Sena“ išmetamų į aplinkos orą teršalų mėginį. Atliko matavimus, nustatytas formaldehido leidžiamų normų viršijimas. Imdami mėginius vadovavosi Metodinių rekomendacijų nuostatomis. Mano, kad mėginiai paimti tinkamai. Priklausomai nuo teršalų parenkamas ėmimo metodas. Formaldehidui nustatyti laboratorijoje naudojamas mėginių ėmimas į sugeriamąjį tirpalą siurbiant (Metodikos 10 punktas). Pagal Metodiką izokinetiškumas šiam teršalui, tai yra folmaldehidui, nėra taikomas, izokinetiškumo sąlygos būtinos imant kietųjų dalėlių mėginius. Metodikos 10 punkte nustatyta, kad pusės valandos bėgyje yra daromas ištisinis mėginio ėmimas arba ėmimas lygiomis pertraukomis 30 min. 3 mėginių. Nagrinėjamu atveju taip pat ir buvo padaryta. Metodikoje nurodytas formaldehido mėginio paėmimo greitis, kito greičio jie pasirinkti negali. Anksčiau taršos šaltinyje Nr. 265 išmetamo į aplinkos orą formaldehido kiekių nematavo. Šis patikrinimas atliktas pagal gyventojų skundus ir inspektorių prašymu. Anksčiau šiame taršos šaltinyje matavo tik kietas daleles ir kitus dujinius teršalus. Prieš paimant mėginius su inventorizacijos ataskaita nesusipažino, leistinų normatyvų nežinojo. Jis, liudytojas, tik paėmė teršalų mėginius pagal laboratorijos nurodytą metodą. Inspektorių prašymu ėmė mėginius nestandartinėmis sąlygomis, tai yra praplovimo metu. Įmonės darbuotojas pasakė, kada turi prasidėti praplovimas, kuris trunka 10 min. Mėginius paėmė prieš 10 min. iki praplovimo, po to mėginius ėmė praplovimo metu, po to – pasibaigus praplovimui. Praplovimo metu filtro veikla skiriasi nuo įprastinių sąlygų. Kadangi būtina paimti mėginius neįprastinėmis sąlygomis, tai yra ir praplovimo metu, taršos šaltinyje, todėl mėginiai buvo imami 10 min. laikotarpiais 3 kartus. Iš taršos šaltinio Nr. 265 paimtame mėginyje yra didelė garų koncentracija. Su vienu siurbliu siurbiamas pats mėginys per sugeriamąjį tirpalą, kitų prietaisu renkamas kondensatas, pagal spec. formulę skaičiuojama kiek surinkta drėgmės. Kažkiek garo galėjo patekti į sugeriamąjį mėginio tirpalą. Garas nebuvo surenkamas specialiai, kad jį pašalinti iš mėginio. 2020-06-03 buvo vėl paimti mėginiai, kadangi sulaukė AB „K. m.“ priekaištų, kad mėginiai pirmą kartą buvo paimti netinkamai. Pasidavė įmonės spaudimui, antrą kartą imant mėginius drėgmė buvo eliminuota. Dujų paruošimo įranga garai išeliminuojami. Pirmą kartą ši drėgmė išeliminuota nebuvo. Izokinetiškumo principas taikomas matuojant kietąsias daleles, jis reiškia, kad kokiu greičiu išmetami teršalai, atitinkamai proporcingai tokiu greičiu reikia siurbti ir mėginius. Formaldehido ėmimui nustatytas konkretus mėginio ėmimo greitis. Garas nėra sausos dujos. Po antro mėginių ėmimo eliminavo drėgmę, surinko ėmimo metu kondensatą, pabandymui laboratorijoje kondensate irgi buvo nustatyti formaldehido pėdsakai, kurie buvo ištirpę vandenyje. Pirmą kartą imant mėginius drėgmė neturėjo būti pašalinama ir eliminuojama iš mėginio.

Liudytoja A. G., Aplinkos apsaugos agentūros Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vedėja, parodė, kad dėl AB „K. m.“ buvo gautas Aplinkos apsaugos departamento prašymas ištirti įmonės taršą dėl gyventojų bendruomenės nusiskundimų. Pažymėjo, kad AB „K. m.“ taršos šaltinis Nr. 265 nėra standartinis, išeina dujos su garu, pati ėminio paėmimo vieta yra 30 m aukštyje. Formaldehidą ėmė du darbuotojai laikydamiesi tam metodui nustatytų reikalavimų. Mėginiai paimti tinkamai, imdami mėginius specialistai vadovavosi Metodinių rekomendacijų nuostatomis. Aplinkos apsaugos agentūra turi leidimą atlikti šiuos tyrimus.

Metodinės rekomendacijos nurodo sąlygas tinkamam mėginių paėmimui. Metodikos 10 punktas numato mėginių paėmimą į sugertuvus ant filtro, mėginiai imami 30 min. bėgyje, imami 3 mėginiai ir iš jų vedamas vidurkis. Nagrinėjamu atveju mėginiai buvo imami vadovaujantis Metodikos 10 punktu. Mėginio ėmimo drėgmė neturi būti šalinama, ji turi būti užtikrinama, kadangi kondensate yra daug ištirpusios medžiagos – formaldehido. Iš taršos šaltinio yra išmetamos dujos su garu, jei visa drėgmė bus eliminuota, bus išeliminuotas iš formaldehidas, kuris ištirpęs drėgmėje. Mėginys turi apimti formaldehidą, kuris yra ir sausuose garuose, o taip pat formaldehidą, kuris yra drėgmėje. Visi jų taikomi metodai nenumato drėgmės pašalinamo iš mėginių. Atliktam metodui turi išduotą leidimą. Šis metodas yra pats tiksliausias. 2020 m. birželio mėnesį, AB „K. m.“ įtakojus, jie antrą kartą paėmė mėginius, pašalinant iš mėginio drėgmę, kas yra neteisinga. Ištyrė kondensatą, jame buvo labai daug ištirpusio formaldehido. Informavo įmonę, kad reikia teisingai pasidaryti inventorizaciją, nes iš ėminio negalima išeliminuoti drėgmę su joje ištirpusiu formaldehidu. Izokinetiškumo užtikrinti nagrinėjamu atveju neįmanoma. Antrą kartą atliktas tyrimas yra kontrolės tyrimas, darytas tokiu pat būdu, kaip ir inventorizacijoje. Antrą kartą taip pat nustatytas formaldehido kiekių viršijimas. Izokinetiškumas negalėjo būti taikomas. Srauto greitis būna didesnis negu 5 metrai, siurbti ėminį tokiu greičiu nebūtų galima, nes tokiu atveju prašoktų visos koncentracijos, nebūtų išlaikyti tyrimo metodo reikalavimai. Mano, kad tokio taršos šaltinio įvertinimas buvo tinkamas. Šiuo metu 2020-09-21 yra gauta nauja patikslinta inventorizacijos ataskaita, kuri šiuo metu vertinama. Ji, liudytoja, mėginių ėmimo procese nedalyvavo. 2020-06-03 imant mėginius izokineziteškumas taip pat nebuvo užtikrinamas. Skyrėsi tik paėmimo būdas. Ėminys buvo paimtas taip, kaip tai atliko inventorizacinius matavimus atlikusi įmonė. Imamas mėginys yra drėgnas (sausos dujos ir garas). Kondensatas buvo renkamas atskira sistema. Dujų tūris paskaičiuotas pagal formulę.

Praplovimas vyksta 10 min. Metodinėse rekomendacijose reikalaujama imti mėginį ne mažiau 30 min. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju metodinių rekomendacijų buvo laikomasi, nes ėmė mėginį pusės valandos laikotarpyje. Kitu būdu patikrinti praplovimo nebūtų galimybės.

Liudytojas J. B. parodė, kad eina UAB „V.c.l.“ direktoriaus pareigas. AB „K. m.“ taršos šaltinis Nr. 265 nėra standartinis, į jį patenka labai drėgnas oras, 100 proc. drėgmės, kadangi medienos drožlės džiovinamos karštu oru, papildomai filtre išpurškiamas vanduo. Dėl to mėginio paėmimas taip pat yra nestandartinis, kurio negalima paimti pagal normatyvinius reikalavimus. Viso ėminio įrangoje kondensuojasi vanduo, dėl to iškreipiami parodymai. Ne vienos tinkamos metodikos mėginiui paimti nėra. Vakarų Lietuvoje tai vienintelis toks taršos šaltinis. Mano, kad imant formaldehido mėginius tokiuose šaltiniuose, būtina išlaikyti izokinetiškumą, nes mėginyje yra vandens dalelių, labai mažas siurbimo greitis. Mėginyje yra dujos ir garas. Nenaudojant specialios dujų paruošimo įrangos, kondensatas gali iškreipti tyrimo rezultatus. Jeigu mėginio koncentracijos ribos, nustatytos Metodikoje, viršijamos, padidėja tyrimų paklaida. UAB „V. c. L.“ atliko matavimus ruošiant AB „K. m.“ inventorizacijos ataskaitą. Imant mėginius naudojo dujų paruošimo bloką, kuris mėginius pakaitina, kad viskas virstų dujomis, vandens lašeliai išgaruoja. Nustatytas AAD formaldehido viršijimas sąlygotas tos aplinkybės, kad buvo naudojami skirtingi mėginio paėmimo metodai.

Teismas konstatuoja:

G. G. atstovės advokatės Emos Būtėnienės skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

G. G. administracinė nuobauda paskirta už ANK 242 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 242 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teršalų išmetimą į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygas arba teršalų išmetimą į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas.

LR Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių. LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas Fiziniams ar juridiniams asmenims ūkinės veiklos objektą eksploatuoti pagal leidime nustatytas sąlygas, neviršijant aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą.

Taršos leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti šio straipsnio 23 punkte nurodytą leidimą, ir kuriame nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos (LR Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 24 punktas).

Leidime nustatytų sąlygų ir Taisyklių reikalavimų laikymosi kontrolė vykdoma Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 116 punkte yra nurodyta, kad veiklos vykdytojai privalo užtikrinti, kad RAAD pareigūnai ir specialistai, vykdydami aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, netrukdomi galėtų lankytis veiklos vykdymo vietoje, imti mėginius ir surinkti visą informaciją, būtiną įvykdyti savo pareigas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus.

Administracinė nuobauda G. G. buvo paskirta už tai, kad, būdamas AB „Klaipėdos mediena“ medienos drožlių plokščių gamybos vadovu neužtikrino, kad iš taršos šaltinio Nr. 265 išleidžiami teršalai (šiuo atveju formaldehidai) neviršytų nustatytų leidžiamų normų, numatytų AB „„K. m.“ 2019-08-26 pakeisto Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-127/2008/TL-KL.1-22/2015, 2020-02-28 AAA sprendimu Nr. (30.3)-A4-644 tikslintų specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ sąlygų 2 lentelėje, tokiu būdu pažeidė Taršos leidimo sąlygas.

Skundą pateikusi G. G. atstovė G. G. kaltės nepripažino, teigia, kad jog teršalų mėginiai buvo ištirti nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-02-11 įsakymu Nr. D1-68 patvirtintų Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų nurodytų reikalavimų. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju privaloma vadovautis Metodinių rekomendacijų 11 punktu. K. I. naudojo netinkamą būdą, mėginiams paimti, vadovavosi Metodinių rekomendacijų 10 punktu, todėl tyrimo protokole Nr. P-105-2020-128/1 užfiksuoti rezultatai negali būti vertinami kaip tinkami jo kaltę pagrindžiantys įrodymai.

Metodinių rekomendacijų 10 punkte nustatyta kad mėginių paėmimas aspiraciniu būdu, koncentruojant teršalus sugeriamajame tirpale, kietuose sorbentuose ar filtruose atliekamas ne trumpiau 30 min. arba ilgiau, kaip reikalaujama teršalo nustatymo metode. Tačiau, esant didelei teršalų koncentracijai, taršos šaltinyje reikia paimti ne mažiau kaip 3 mėginius vienodomis pauzėmis 30 min. laikotarpiu ir pagal išmatuotų koncentracijų vertes apskaičiuoti vidurkį.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Aplinkos apsaugos agentūros Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas T. G. paaiškino, kad 2020-03-02 imdamas teršalų mėginius iš AB „Klaipėdos mediena“ eksploatuojamo taršos šaltinio Nr. 265 šlapio valymo nusodintuvo „Sena“ vadovavosi Metodinių rekomendacijų nuostatomis, konkrečiai 10 punktu. Formaldehido kiekiui nustatyti laboratorijoje naudojamas mėginių ėmimas į sugeriamąjį tirpalą siurbiant. Pagal Metodiką izokinetiškumas folmaldehidui nėra taikomas, izokinetiškumo sąlygos būtinos imant kietųjų dalėlių mėginius. Pasirinktas 30 min. mėginio ėmimo, nes matavimus buvo būtina atlikti ir filtro praplovimo metu, kuris trunka 10 min.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020-03-02 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimo departamento specialistai 2020-03-02 atliko iš AB „Klaipėdos mediena“ eksploatuojamo taršos šaltinio Nr. 265 išmetamų teršalų kontrolinius matavimus vadovaujantis Metodinių rekomendacijų 10 punktu. Paimti 3 mėginiai 30 min. laikotarpyje formaldehido koncentracijai nustatyti. Naudotas tyrimo metodas LAND 27-98/M-07, mėginio paėmimo metodas SVP 8/3-30 (b.l. 77).

Liudytoja A. G., einanti Aplinkos apsaugos agentūros Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vedėjos pareigas, paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia skundą padavęs asmuo, mėginiai negalėjo būti paimti užtikrinant jų izokinetiškumą. Visų pirmą, šis metodas taikomas tiriant kietąsias daleles, fiziškai šio metodo neįmanoma panaudoti matuojant teršalus iš specifinio taršos šaltinio Nr. 256. Mėginio drėgmė negali būti šalinama, kadangi kondensate taip yra daug ištirpusios medžiagos – formaldehido. Jei visa drėgmė bus eliminuota, bus išeliminuotas iš formaldehidas, kuris ištirpęs drėgmėje. 2020 m. birželio mėnesį, AB „K. m.“ įtakojus, antrą kartą buvo paimti mėginiai, pašalinant iš mėginio drėgmę. Ištyrė kondensatą, jame buvo labai daug ištirpusio formaldehido. Antrą kartą atlikus tyrimą, taip pat nustatytas formaldehido kiekių viršijimas. Taršos šaltinyje buvo paimti 3 mėginiui 30 min. laikotarpiu. Pagal laboratorijoje išmatuotų koncentracijų vertes apskaičiuotas vidurkis, t.y. nustatyta koncentracija, kuri yra reprezentatyvi laiko (30 min.) atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-02-11 įsakymu Nr. D1-68 patvirtintose Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinėse rekomendacijose nurodomi pagrindiniai reikalavimai iš stacionarių taršos šaltinių (organizuotų (sutelktosios taršos) šaltinių) į aplinkos orą išmetamų teršalų ir teršalų aplinkos ore ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimui, matavimų ir tyrimų atlikimui. Metodinių rekomendacijų 19 punktas nustato, kad kol nėra konkrečiam teršalui patvirtinto CEN (Europos standartizacijos komiteto) standarto, geriausia naudoti atitinkamą ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacijos) arba Lietuvoje pripažintą tinkamu metodą. Daugeliu atvejų teršalo koncentracijos nustatymui taikomi keli skirtingo principo metodai, pasirinktinai nuo to teršalo koncentracijos dydžio išmetamosiose dujose ir trukdančių priemaišų poveikio. Teršalų koncentracijai ir dujų srauto parametrams nustatyti stacionariuose taršos šaltiniuose metodinių rekomendacijų priede pateiktas rekomenduojamų metodų sąrašas.

2015-11-20 Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2119, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES nustatomos medienos plokščių gamybos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 8062) (Tekstas svarbus EEE), 1.1.8. punktas nustato, kad formaldehido stebėsenai EN standarto nėra. Jei EN standarto nėra, geriausia iš tirpalo su teršalais imti izokinetinius ėminius, naudojant kaitinamą zondą ir filtro dėžę, ir neplauti zondo, t. y. vadovautis JAV EPA M316 metodu.

Taigi, priešingai nei teigia skundą pateikęs asmuo, ši norma yra rekomendacinio pobūdžio.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvadą, kad teršalų mėginiai 2020-03-02 iš AB „Klaipėdos mediena“ eksploatuojamo taršos šaltinio Nr. 265 paimti tinkamai, imdami mėginius specialistai vadovavosi Metodinių rekomendacijų nuostatomis.

Teršalų mėginius paėmė ir tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (mėginių paėmimo ir tyrimo protokolu) nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad teršalų mėginius paėmė ir tyrimus atliko kompetentinga akredituota institucija, įsteigta prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, t.y. laboratorija, kuri vykdo valstybinę laboratorinę kontrolę, todėl abejoti jos atliktais tyrimais ir metodais pagrindo nėra.

Taigi, byloje pateiktų ir teismo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. G. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, tai yra būdamas AB „K. m.“ medienos drožlių plokščių gamybos vadovu neužtikrino, kad iš taršos šaltinio Nr. 265 išleidžiami teršalai (šiuo atveju formaldehidai) neviršytų nustatytų leidžiamų normų, numatytų AB „K. m.“ 2019-08-26 pakeisto Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-127/2008/TL-KL.1-22/2015, 2020-02-28 AAA sprendimu Nr. (30.3)-A4-644 tikslintų specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ sąlygų 2 lentelėje, tokiu būdu pažeidė Taršos leidimo sąlygas.

Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, G. G. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, paskirta vadovaujantis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose.

Teismo nuomone, G. G. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, G. G. atstovės skundas atmestinas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-08-03 nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_2112-2020 paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

G. G. atstovės advokatės Emos Būtėnienės skundą atmesti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-08-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_2112-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė