- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 1S-1535-634/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-3-00034-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, išnagrinėjęs pareiškėjo A. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. G. skundą ir nuspręsta grąžinti jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas A. G. skundas, kuriuo prašoma pareigūnus, atlikusius netesėtus veiksmus, patraukti baudžiamojon atsakomybėn, apklausti jį kaip nuo pareigūnų savavališkų veiksmų nukentėjusį asmenį, taip pat apklausti įvykio liudytojus ir priteisti A. G. 1550 Lt materialinę bei 50000 Lt moralinę žalą. Skunde nurodoma, jog pareiškėjas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2014-02-05 23.50 val. į nuteistųjų gyvenamąsias patalpas įsiveržė Kalėjimo departamento ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai, kurie nuteistųjų atžvilgiu, siekdama atlikti gyvenamųjų patalpų kratą, atliko eilę neteisėtų smurtinio ir psichologinio pobūdžio veiksmų, kurie pareiškėjo vertinimu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148 str., 187 str. 1, 3 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-08-06 nutartimi atsisakė priimti A. G. skundą ir gražino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skundas pateiktas privataus kaltinimo tvarka, tačiau neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi skunde turi būti nurodyti nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, tiksli padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys, kurie įrodo ir patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes; nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei įvykio liudytojų tikslūs vardai, pavardės, anketiniai duomenys (gimimo metai, darbovietė) bei gyvenamoji vieta. Be to, skundas turi būti pagrįstas ir motyvuotas, pareiškime turi būti konkrečiai įvardinama kuo yra kaltinamas konkretus asmuo. Šių visų reikalingų teismui tikslių duomenų pareiškime nėra. Nurodo, jog iš skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjo įvardinti pareigūnai atlikdami pareiškime nurodytus veiksmus galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, dėl ko turėtų būti atliekamas jau ikiteisminis tyrimas. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant privataus kaltinimo bylas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 34 str. nukentėjęs įgyja privataus kaltintojo statusą ir privalo teisme palaikyti kaltinimą, teikti teismui įrodymus ir įrodinėti pats ar per savo atstovą (advokatą) asmens kaltę. Be to, paaiškėjus, kad pareiškėjas gali nesugebėti pats tinkamai apginti savo teisių, siūlo pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese.
Šalies argumentai
A. G. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-08-06 nutartį ir prašo ją panaikinti, perduoti skundo nagrinėjimą kitam nešališkam teismui. Skunde nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį nesivadovauta Lietuvos Respublikos Konstitucija ir joje nustatytais imperatyvais. Konstitucijos 33 str. 2 d. laiduoja piliečiams skundo ar pareiškimo teisę, t.y. teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų neteisėtus veiksmus ir sprendimus. Skunde vadovaujasi teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu, kuris įtvirtintas tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, kurio esmė, jog kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ir laisvės yra pažeistos, gali kreiptis į teismą. Teigia, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, ji negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas, o pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo teisinio statuso. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas nėra juristas, todėl nesugeba pilnavertiškai surašyti procesinių dokumentų, tačiau tokiu atveju Lietuvos Respublikos įstatymai numato supaprastintą kreipimosi į teismą formą. Teigia, jog pareiškime nurodė pakankamus duomenis apie liudytojus, kurie kali (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, taip pat nurodė kokią žalą patyrė dėl Kalėjimų departamento ir viešosios tvarkos bei (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų naudojamos fizinės jėgos. Nurodyti minėtų pareigūnų vardų, pavardžių negali, tačiau viskas turi būti užfiksuota kratos protokoluose, kurie saugomi (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teismas šiuos duomenis gali išsireikalauti. Be to, pareiškime išsamiai nurodė visą tos dienos seką kaip, kokiu būdu buvo naudojami neteisėti fiziniai veiksmai A. G. atžvilgiu. Mano, jog visus BPK 412 str. reikalavimus yra įgyvendinęs, o apylinkės teismo nutartis atsisakant priimti jo skundą laikytina nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.
Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys, kaltinimas negali būti reiškiamas abstrakčiais teiginiais. BPK 412 str. 2 d. apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys, kadangi privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). BPK 412 str. 3 d. nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Kaip matyti iš A. G. skundo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams turinio, šis asmuo siekia, kad Kalėjimo departamento ir viešosios tvarkos bei (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnams privataus kaltinimo tvarka būtų iškelta baudžiamoji byla pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148 str., 187 str. 1,3 d. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokie konkretūs asmenys ir kokiais konkrečiais veiksmais yra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, nenurodyti kaltinamų asmenų anketiniai duomenys (vardai, pavardės, gimimo datos, gyvenamosios vietos. Apeliantas ir skunde apeliacinės instancijos teismui išsamesnių duomenų nenurodo, teigdamas, kad ši informacija saugoma pataisos namų administracijos archyvuose, tačiau duomenų, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ir pastaroji atsisakė jam suteikti tokius duomenis teismui nepateikė.
Privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis, todėl apylinkės teismo išvada, jog pareiškėjo skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų, dėl to jis nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta.
Vadovaujantis BPK 409 str. 4 d., ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalint įvardinti nusikalstamos veikos padarymu įtariamų asmenų, ikiteisminis tyrimas galėtų būti pradėtas bendra tvarka, numatyta BPK 166 straipsnyje, t. y. paduodant pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui. Tokiu būdu sudaromos prielaidos tinkamai įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, siekiant išsamiai ir greitai nustatyti nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį, atskleisti jo nusikalstamą veiką ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
Aptarti privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog privataus kaltinimo proceso tvarka paduotas skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų, ir grąžino skundą pareiškėjui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-08-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kaip aukščiau minėta, skundžiama nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka pašalinus nurodytus trūkumus arba kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo bendra tvarka pagal BPK 409 str. 4 d. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.