Telšių apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Germinai Nabažienei ir Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – A. S., jo atstovui, advokatui G. G., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovams J. P. ir P. Š.,

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini) pareigose, bausto administracine tvarka, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyriausiasis patrulis R. S. 2016-01-14 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 73P-48469354-16, kuriame nurodė, kad A. S. 2016 m. sausio 10 d. 14.14 val., Mažeikiuose, Tylioji g. 36, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį. Apgadinęs stovėjusį automobilį apie tai nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 16, 126, 219.1. ir 222 punktų reikalavimus bei padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. paaiškino, jog su pažeidimais nesutinka, kadangi jis pro tą vietovę, kurioje apgadintas automobilis yra važiavęs tik vieną kartą. Patvirtino, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tik jis nėra perregistruotas jo vardu. Protokole nurodytą dieną jokio automobilio neapgadino, nes tuo metu iš sausio 9 į 10 naktį miegojo namuose. Nurodė, jog G. N. nėra patikima liudytoja, kadangi tarp jo ir G. N. yra buvusi konfliktinė situacija dėl jo sužalotos kaimynės ir jis padėjo aiškintis santykius su G. N., todėl G. N. jam gali kerštauti. Be to, G. N. galima kaip liudytoją nupirkti už alkoholį ar cigaretes. Nurodė, jog jo automobilio apgadinimo aukštis neatitinka „Audi“ automobiliui padarytų apgadinimų ir su jo „(duomenys neskelbtini)“ automobilių tokių apgadinimų neįmanoma padaryti. Nurodė, jog kitą dieną prie geležinkelio pervažos nepažįstami asmenys jam pagrasino dėl automobilio apgadinimo, todėl jis palikęs automobilį prie geležinkelio pervažos jį užrakino ir išvyko į laidotuves.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. A. parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra registruotas jos vardu, tačiau juo naudojasi jos dukra S. J. ir žentas R. K.. Nurodė, jog dukra ją informavo apie įvykį, jog sausio 10 d. apie pietus žentas R. K. išėjęs pastebėjo, jog apgadintas automobilis. Ji atvažiavo prie Maximos ir apžiūrėjo automobilį. Automobiliui buvo išdaužtas kairės pusės posūkis ir priekinis kairės pusės bamperis įtrūkęs. Patvirtino, jog padaryta žala, tačiau žalos dydžio neįvardijo.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. J. parodė, kad 2016 m. sausio 9 d. apie 19-20 val. A. S. buvo atėjęs į parduotuvę, kurioje ji dirba, tuo metu A. S. buvo labai girtas, o kartu su juo buvo L. R.. Parduotuvėje vyko derybos kas pirks alkoholį, o L. R. jau nebenorėjo su A. S. išgėrinėti. 2016-01-10 ji išėjo į darbą, o jos vyras pamatė, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris registruotas mamos vardu, tačiau juo naudojasi ji, yra sudaužytas. Vyras apie įvykį pranešė policijai. Tą dieną ji dirbdama parduotuvėje pasiklausinėjo atėjusių klientų, gal kas matė įvykį. Į parduotuvę atėjus G. N., ji pasiteiravo pastarosios, ar ši matė ką nors. Tada G. N. jai papasakojo, jog A. S. jai pagrasino, kad negyvens bei pasakė, kas apgadino automobilį. G. N. jai pasakė, jog neliudys teisme bei jai patvirtino, jog A. S. gaudė L. R., o L. R. nuo A. S. dar parduotuvėje norėjo pabėgti. G. N. jai papasakojo, jog matė, kaip apie 1.00 – 1.30 val. A. S. priekiu važiavo ir trenkėsi į automobilį, nesustojo ir nuvažiavo. Minėjo, jog automobilis buvo senas pilkas, lyg baltas bei paminėjo, jog automobilis stovi prie ETG „Apynio“. Ji per pažįstamus susižinojo, koks tai galėjo būti automobilis. Važiuodami į policiją prasilenkė su minėtu automobiliu, todėl pradėjo sekti automobilį ir prie pervažas sustojo, nes buvo uždaryta pervaža. Jos vyras liepė A. S. sustabdyti automobilį, nes tuoj privažiuos policija. Ji matė, jog A. S. buvo girtas. Po kurio laiko A. S. automobilį užrakino ir pabėgo kartu su sūnumi. Patvirtino teismui, jog padaryta žala 400,00 Eur. Patvirtino teismui, jog jai G. N. patvirtino, kad A. S. vairavo automobilį. Papildomai apklausta teismui paaiškino, jog į parduotuvę, kur ji dirba pardavėjos pareigose, buvo atėjęs A. R., kuris jos teiravosi, kaip tarsis dėl automobilio, nes ne jis sudaužė automobilį, o A. S., o automobilis registruotas jo vardu. Ji tam asmeniui pasakė, jog tai ne jo problemos, o A. S., nes tai jis sudaužė automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. N. atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino teismui, jos duotus parodymus policijos pareigūnams 2016 m. sausio 20 d.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo gruodžio mėnesio valdo A. S., su kuriuo jis apsikeitė automobiliais. Patvirtino teismui, jog automobilis senas, apklijuotas plėvele, apibraižytas, nes yra 1997 metų, sparnai prarūdyję ir užklijuoti lipnia juosta. Patvirtino, jog ant automobilio esantys apibraižymai buvo jau automobilio perleidimo A. S. metu. Patvirtino teismui, jog parduotuvėje kalbėjosi su S. J. apie automobilio apgadinimą, nes apie įvykį buvo girdėjęs, todėl ir teiravosi, ar neturės kas nors jam kokių nors pretenzijų, nes automobilis registruotas jo vardu. Patvirtino teismui, jog liudyti jo paprašė A. S. apie automobilio būklę, o ne apie įvykį, nes apie eismo įvykį jis kalbėjo tik su S. J..

Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, kad 2016-01-11 A. S. po septynių atvažiavo pas jį ir atrado jau negyvą jo tėvą. Tada A. S. jam padėjo sutvarkyti reikalus dėl laidotuvių. A. S. išvažiavo, o grįžo apie 10.00 – 10.30 val., jo sūnus parsivežė A. S.. Patvirtino teismui, jog A. S. 2016-01-11 labai skubėjo į jo tėvo laidotuves.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. S. parodė, kad G. N. 2015-12-13 jai sulaužė nosį. A. S. ją ir jos mamą nuvežė pas G. N. pasikalbėti dėl jos sužalojimo. A. S. jas vežė su savo automobiliu. Pas G. N. ėjo visi tame tarpe ir A. S..

Teismo posėdžio metu liudytojas L. R. parodė, kad žiemą išėjo į žvejybą ant ledo, kur susipažino su A. S.. Būdami žvejyboje su A. S. išgėrė butelį. Po to, grįžo į ETG, kur pasidėjo daiktus namuose, pas jį su A. S. dar vartojo alkoholio. Po to, abu su A. S. nuėjo į „balkoninę“ parduotuvę, kur nusipirko šampano. Po to, nuėjo į sodus pas tokią moterį, tačiau jos nerado ir ėjo atgal į ETG, kur po to, su A. S. išsiskyrė. Jis nuo A. S. nebėgo ir nesislėpė, tik išgėrinėti nebenorėjo. Patvirtino, jog A. S. jo su automobiliu nesivijo ir negaudė.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje 2016-01-10 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad įvykio vieta yra Mažeikių m., Tylioji g. 36, kur stovi apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (26 b. l.). Pridėtoje foto lentelėje užfiksuota automobilio stovėjimo vieta bei apgadinimai esantys priekinėje kairioje dalyje (18 b. l.);

2016-01-11 transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, t. y. priekinio bamperio kairės pusės apgadinimas (42 cm aukštyje nuo žemės) (17 b. l.). Pridėtoje foto lentelėje užfiksuota automobilio būklė bei apgadinimai priekinės kairės pusės bamperio 42 cm. aukštyje (19-20 b. l.);

Iš VĮ Regitra duomenų bazės pateikta informacija, iš kurios matyti, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. R. vardu (14 b. l.);

A. S. atstovo pateiktose foto lentelėse 2016-02-17 užfiksuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti užfiksuoti apgadinimai kairiajame priekiniame bamperyje nuo žemės 42 cm aukštyje (74 b. l.);

A. S. atstovo pateiktose foto lentelėse 2016-02-17 užfiksuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame matyti užfiksuoti automobilio apgadinimai dešiniajame ir kairiajame priekiniame bamperyje nuo žemės 37 cm aukštyje (74-75 b. l.);

2016-01-20 G. N. paaiškinime užfiksuoti parodymai, kur G. N. parodė, kad 2016-01-10 apie 1.00 val. ji daugiabučių namų kiemais ėjo į savo namus, t. y. (duomenys neskelbtini). Jai vienai einant į namus pamatė, kaip Tylioji g. 36 namo kieme, Mažeikiuose, šviesios spalvos „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, automobilio valstybinių numerių nepamena, atsitrenkė į minėtame kieme stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aiškiai matė ir girdėjo, kad tarp tų dviejų automobilių buvo kontaktas, nes girdėjosi trenksmas „(duomenys enskelbtini)“ markės automobilio vairuotojas po smūgio nesustojo, neišlipo iš savo automobilio, policijai nepranešė ir padidinęs greitį nuvažiavo. Nuvažiuojant minėtam automobiliui ji pamatė, kad už jo vairo sėdi (vairuoja automobilį) iš matymo pažįstamas A. S., kuris gyvena vadinamojoje ETG, kaip ir ji. Automobilyje jis buvo vienas, nes daugiau jame jokių asmenų nebuvo. Apie tai, ką matė, 2016-01-10 apie pietus pranešė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei S., kuri dirba šalia jų gyvenamojo daugiabučio namo parduotuvėje. Ji žinojo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra jos, nes S. yra jos kaimynė. 2016-01-18 Laisvės g., Mažeikiuose, ji sutiko A. S., kuris jos prašė, jog apie tai, ką ji matė, t. y. apie eismo įvykį, iš kurio jis pasišalino, ji niekam nesakytų. Policijos pareigūnui pateikus A. S. foto nuotrauką, ji tikrai atpažįsta, jog jis minėtu laiku vairavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir sukėlęs eismo įvykį iš jo policijai nepranešęs pasišalino (12 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, kad atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis).

Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 9 d. 15.00 val. iki 2016 m. sausio 10 d. 14.00 val., Mažeikiuose, Tylioji g. 36, buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį apgadinęs vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie automobilio apgadinimą.

Vadovaujantis ATPK 249 straipsnio 2 dalimi ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 straipsniu nepilnametis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiamas vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vieną kartą. Jo apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Nepilnamečio liudytojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio liudytojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą (BPK 186 straipsnio 2, 5 dalys).

Teismas nesivadovauja teismo posėdžio metu ištirtais ir 2016-04-12 teismo posėdžio metu G. N. patvirtintais parodymais, kadangi G. N. buvo apklausta nedalyvaujant nei jos įstatyminei atstovei, nei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Nors 2016-01-20 G. N. paaiškinime po jos parodymų yra pasirašiusi mama K. N. (12 b. l.), tačiau K. N. teismo posėdžio metu patvirtino, jog G. N. apklausos metu nedalyvavo, o tik pareigūnų buvo iškviesta atvykti ir pasirašyti ant paaiškinimo (81 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog G. N. apklausos metu nebuvo daromas vaizdo ir garso įrašas (BPK 186 straipsnio 4 dalis) bei nebuvo užtikrintos A. S. teisės užduoti apklausiamai G. N. klausimus, taip kaip numato BPK 186 straipsnio 4 dalis. G. N. teismo posėdžio metu kategoriškai atsisakė duoti parodymus teisme bei atsakyti į užduodamus klausimus, todėl esant tokioms aplinkybėms buvo pažeistos A. S. teisė užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Paminėtina ir tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. surašytas 2016 m. sausio 14 d. (3 b. l.), kai tuo tarpu, anot policijos, vienintelė tiesioginė liudytoja, kuri matė eismo įvykį, G. N. apklausta tik 2016 m. sausio 20 d. (12 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad paaiškinimas surašytas perdėm profesionaliai, atsižvelgiant į apklausiamosios G. N. amžių (14 metų), tendencingai, siekiant patvirtinti A. S. kaltę padarius pažeidimus, G. N. paaiškinimas nėra laikytinas patikimu įrodymu. Atsižvelgtina ir tai, jog G. N. turėjo konfliktinę situaciją su A. S. dėl I. S. sumušimo (90-91 b. l.), todėl G. N. galimai galėjo A. S. ir apkalbėti. Kitų liudytojų tiesiogiai mačiusių įvykį byloje nenustatyta.

Teismo posėdžio metu duoti liudytojų S. J., A. R., I. S., V. L. bei L. R. parodymai nei patvirtino, nei paneigė administracinio teisės pažeidimų aplinkybių, kadangi minėti liudytojai įvykio metu nedalyvavo ir įvykio nematė, jų liudijamai nepatvirtina aplinkybės, jog A. S. 2016 m. sausio d. 14.14 val., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį ir apgadinęs stovėjusį automobilį apie tai nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Liudytojos S. J. duotus parodymus, dėl G. N., pati liudytoja G. N. nepatvirtino. Visiškai buvo paneigti liudytojos S. J. parodymai dėl L. R. gaudynių, nes liudytojas L. R. patvirtino teismui, kad buvo kartu su A. S. išvakarėse, tačiau paneigė aplinkybę, jog A. S. po ETG gyvenvietę jį gaudė važiuodamas automobiliu. S. J. parodymus dėl A. R. noro tartis dėl automobilio apgadinimo, teismo posėdžio metu taip pat paneigė pats liudytojas A. R.. Tuo tarpu liudytojas A. R. teismo posėdžio metu peržiūrėjęs automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukas patvirtino teismui, jog tokios būklės automobilį, koks jis yra užfiksuotas nuotraukose, t. y. su tokiais apgadinimais, gruodžio mėnesį perleido A. S.. Teismo posėdžio metu apklausta I. S. patvirtino teismui, jog G. N. ją buvo sumušusi ir, kad A. S. ją su mama vežė pas G. N. pasiaiškinti dėl įvykio. Tai yra I. S. patvirtino A. S. nurodytą aplinkybę, jog tarp jo ir G. N. buvo konfliktinė situacija. Paminėtina ir tai, jog pati G. N. mama teismo posėdžio metu patvirtino teismui, jog jos dukra G. N. buvo sumušusi I. S. ir už tai jai buvo paskirta bauda (82 b. l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog K. N. 2016-01-25 bausta pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį, nes jos dukra G. N. 2015-12-13 rankos kumščiu sudavė į nosį I. S., taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei padarė nosies traumą. Teismo posėdžio metu apklaustas V. L. patvirtino, A. S. parodymus, jog pastarasis 2016-01-11 labai skubėjo į jo tėvo laidotuves. Teismo posėdžio metu L. R. patvirtino A. S. duotus paaiškinimus, jog jis įvykio išvakarėse žvejojo. Taip pat patvirtino, jog su A. S. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau paneigė, kad A. S. jį gaudė su automobiliu.

Iš byloje esančių foto lentelių negalima konstatuoti, jog tarp automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo kontaktas, nes policijos pareigūnų padarytose foto lentelėse nėra užfiksuotas apgadinimų paliktų ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ aukštis, tuo tarpu ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai policijos pareigūnų užfiksuoti 42 cm aukštyje nuo žemės (17 b. l.). A. S. atstovo advokato G. G. pateiktose foto lentelėse apgadinimai ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti 37 cm aukštyje nuo žemės (74-75 b. l.), tuo tarpu apgadinimai ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti nuo 39 cm iki 50 cm aukštyje nuo žemės (74 b. l.). Byloje teismas atsisakė tenkinti A. S. atstovo prašymą skirti transporto trasologinę ekspertizę, nes vienas iš galimų ekspertizės objektų, t. y. automobilis „(duomenys neskelbtini)“ jau suremontuotas, ir tai patvirtino nuketėjusioji D. A. (82 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms bei apgadinimų paliktų ant automobilių aukščių nesutapimams, teismas negali konstatuoti, kad apgadinimai ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valst. (duomenys neskelbtini)

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. Visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamojo A. S. naudai, kadangi byloje ištyrus visus įrodymus, abejonių pašalinti nepavyko.

ATPK 250 straipsnio l punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, jog nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, jog A. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalis, 127 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnio 1 dalis, 224, 250 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-106-853/2016 teiseną A. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.