Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-627-719/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-24
Bylos Nr.
1S-627-719/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos
Teisėja Gražina Kazilionienė Nr. 1S-627-719/2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. K. skundą dėl 2013-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. 2013-06-14 nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 str., padarymo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013-03-16 į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pristatytas V. K., kurio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str., 2013-03-16 17.35 val. jis buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje, ir tos pačios dienos 20.59 val. jis buvo patalpintas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, o 21.30 val. rastas pasikoręs areštinės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad V. K. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą kilpa, V. K. pasikorė panaudodamas sportinių batelių raištelius bei sportinių kelnių raištį.

2013-05-24 nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. D. ikiteisminį tyrimą byloje nutraukė, motyvuojant tuo, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-02-28 įsakymu Nr. 50-V-175, II skyriaus 6.16 p. nurodyta, kad areštinėje laikomi asmenys turi teisę dėvėti savo drabužius, avalynę, naudotis savo lovos skalbiniais. To paties skyriaus 12.3 p. nurodoma, kad areštinėje laikomiems asmenims leidžiama turėti vieną porą šlepečių ir sportinių batelių, o sportinių batelių raiščiai ar kelnių virvė nėra įtraukti į draudžiamų turėti daiktų sąrašą, kuris yra numatytas tų pačių taisyklių 11 p. Tačiau draudimas su savimi turėti daiktus, kuriais galima sužaloti ar susižaloti (stiklinius indus, ilgesnius kaip 50 cm šalikus, diržus, petnešas, kaklaraiščius, batų raištelius ir pan.), numatytas asmenims uždarytiems ne į areštinės patalpas, o į sulaikymo patalpas ir šią tvarką reglamentuoja Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553, dėl ko duomenų, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnai J. I., R. S. ir R. B. aplaidžiai atliko savo pareigas ir taip sudarė sąlygas sulaikytajam V. K. atimti sau gyvybę, nėra.

2013-06-14 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. R., išnagrinėjęs 2013-06-12 prokuratūroje gautą J. K. skundą dėl 2013-05-24 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. D. nutarimo panaikinimo, priėmė nutarimą, kuriuo atmetė pareiškėjos skundą motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad policijos pareigūnai talpindami asmenį į areštine ar jį stebėdami būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar netinkamai jas atlikę dėl neatsargumo, todėl policijos pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2013-06-26 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas J. K. skundas dėl 2013-06-14 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. nutarimo.

2013-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. 2013-06-14 nutarimo, kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro R. D. 2013-06-14 nutarimo, kuriuo prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-9-00114-13, panaikinimo, atmetė.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėja prašo panaikinti 2013-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir priimtus prokurorų nutarimus bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas visiškai netyrė pateikto skundo, formaliai nurodė, jog vyriausiasis prokuroras skundą ištyrė pilnai, todėl nėra pagrindo tyrimo tęst, kas akivaizdžiai įrodo, jog visos teisėsaugos institucijos netiria pateiktų skundų, kuriuose išdėstytos aplinkybės ir argumentai lieka neįvertinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama 2013-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis baudžiamojo proceso subjektas – prokuroras – turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniui keliami reikalavimai numatyti BPK 216 str. 1 d., kur nurodyta, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas BPK 214 str. numatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris privalo nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundą, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, 2013-03-16 į Panevėžio apskrities VPK areštinę buvo atvežtas neblaivus ir BPK 140 str. pagrindu dėl smurto artimoje aplinkoje sulaikytas V. K..

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 „Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ areštinės sąvoka nėra aptariama. Šioje instrukcijoje kalbama tik apie sulaikymo patalpą – specialiai įrengtą patalpą, skirtą nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pagal 41.3. p. į ilgalaikio sulaikymo patalpą gali būti uždarytas ir asmuo, sulaikytas įtariant padarius nusikalstamą veiką, vadovaujantis BPK 140 str. nuostatomis, bet ne ilgiau kaip 48 valandas. Instrukcijos 44 p. numatyta, kad asmenims, uždarytiems sulaikymo patalpose, su savimi draudžiama turėti: visus daiktus, kuriuos draudžiama turėti laikomiems policijos areštinėse asmenims (44.1. p.); visas skutimosi priemones, žiebtuvėlius, degtukus, tabaką ir tabako gaminius, sąsagas, apyrankes ir kitus daiktus, kuriais galima sužaloti ar susižaloti (stiklinius indus, ilgesnius kaip 50 cm šalikus, diržus, petnešas, kaklaraiščius, batų raištelius ir pan.) (44.2. p.). Tačiau Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse (kurios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui nepatvirtinus Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių galioja iki šiol) nurodyta, jog policijos areštinė yra teritorinės policijos įstaigos padalinys, skirtas sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymu nustatyta tvarka ir terminais. Taigi iš pateiktų teisės aktų nuostatų nėra aišku, kodėl ir kur BPK 140 str. pagrindu sulaikytas asmuo turi būti laikomas ir kodėl nagrinėjamu atveju V. K. buvo patalpintas į areštinę. Aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar sulaikytas neblaivus asmuo gali būti iškart uždaromas į areštinę, ar pirmiausiai turi būti išblaivinamas sulaikymo patalpose ir kiek ilgai tokiose patalpose asmuo gali būti laikomas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, nors byloje esančiuose prokurorų nutarimuose yra detaliai aptartos ir išnagrinėtos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, jog būtų imtasi priemonių nustatyti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti reikalavimai, įtvirtinti pareigūnų, dirbančių su pristatytais asmenimis, taisyklių ar pareigūnų pareigybės aprašymuose (Panevėžio apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-271-134-2012), o taip pat kiti nagrinėjamu atveju galimai taikytini teisės aktai. Be to, kaip minėta pirmiau, iš bylos duomenų nėra aišku, ar nagrinėjamu atveju asmuo buvo uždarytas į areštinę ar į laikinojo sulaikymo patalpą. Iš priimtų sprendimų galima padaryti prielaidą, jog V. K. galimai buvo uždarytas į areštinę, tačiau ši aplinkybė netirta ir jei jis buvo uždaromas į areštinę, kaip minėta aukščiau, nesvarstyti pagrindai ar šis neturėjo būti uždarytas į sulaikymo kamerą (pvz., atsižvelgiant į galimą neblaivumą), juo labiau kad ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje, išskyrus tarnybinius pranešimus, nėra duomenų apie V. K. sulaikymo pagrindus.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių esantiems neaiškumams ir prieštaravimams pašalinti. Taigi skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad skundžiami prokurorų nutarimai ir jų teisėtumą bei pagrįstumą patvirtinanti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis priimti nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes bei neišnaudojus visų galimybių įrodymams surinkti, prieštaravimams ir kilusioms abejonėms pašalinti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-05 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

2013-05-24 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. D. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, tutinti nusikaltimo, numatyto BK 229 str., požymių, ir 2013-06-14 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. nutarimą, kuriuo atsisakyta patenkinti J. K. skundą dėl prokuroro R. D. 2013-05-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas