Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog V. Ž. ir Č. Ž. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Santuokos metu jie susilaukė dviejų vaikų pareiškėjo G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Č. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o būtent gyvenamasis namas, viralinė, malkinė, daržinė, tvartas, ūkio pastatas, žemės sklypas. Paminėtų pastatų, žemės sklypo teisinė registracija neatlikta, nuosavybės teisės neįregistruotos. Ukmergės tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis Č. Ž. priklausė aukščiau paminėtas nekilnojamasis turtas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2022-04-19 duomenimis Lietuvos Respublikos teritorijoje Č. Ž. vardu yra atstatyta nuosavybė, bet nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, kurio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) yra neįregistruotos. Iš Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po Č. Ž. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėjas nurodo, kad nors į notarų biurą niekas nesikreipė, tačiau palikimą atsiradusį po tėvo Č. Ž. mirties priėmė laiku pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą jo motina ir Č. Ž. sutuoktinė V. Ž., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1994 m. mirus jo motinai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir liudytojų A. M. Ž., V. S. parodymais nustatyta, kad pareiškėjo motina ir Č. Ž. sutuoktinė V. Ž. po Č. Ž. mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Ji iki palikėjo mirties ir po to 27 metus gyveno jiems bendrai priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), čia deklaravo savo gyvenamąją vietą. Ji tvarkė sodybą, ja rūpinosi, naudojosi visais namų apyvokos reikmenimis, baldais, technika, mokėjo reikiamus mokesčius, augino gyvulius, tvarkė sodą, prie namų esančiame žemės sklype augino daržovės, atliko sodyboje esančių pastatų remontus, saugojo mirusiojo sutuoktinio asmeninius daiktus ir dokumentus.

Šiuos veiksmus V. Ž. atliko nedelsiant, nepraleidusi tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog V. Ž. po sutuoktinio Č. Ž. mirties jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. po savo sutuoktinio Č. Ž. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio Č. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu priimti palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.