- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2YT-7903-291/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03221-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas I. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ir. R. po savo vyro A. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama V. Ir. R. Pareiškėjas kaip įstatyminis įpėdinis kreipėsi notarą dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad paveldimo buto (duomenys neskelbtini), mirusiosios mamos ½ dalis, buvo įgyta santuokoje su sutuoktiniu, pareiškėjo tėvu, A. R., mirusiu (duomenys neskelbtini). Po tėvo A. R. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, mama į notarą nesikreipė. Abu sutuoktiniai santuokoje ir iki mirties gyveno kartu bute adresu: (duomenys neskelbtini). Po tėvo A. R. mirties mama toliau gyveno bute ir jį valdė kaip savo, mokėjo visus mokesčius ir pan. Palikimo procedūros įforminimo užbaigimui būtina nustatyti faktą turintį juridinę reikšmę, kad po A. R. mirties jo sutuoktinė V. Ir. R. priėmė palikimą ¼ buto (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti paveldimą turtą. Daugiau įpėdinių nei įstatyminių, nei pagal testamentą į mirusio A. R. turtą nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.)
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas I. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. R., gim. (duomenys neskelbtini)ir V. Ir. R., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus. A. R., mirė (duomenys neskelbtini), o V. Ir. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po motinos V. Ir. R. mirties, priėmimo. Tuomet paaiškėjo aplinkybė, kad po A. R. mirties niekas nesikreipė į notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau sutuoktinė V. Ir. R. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti po jo mirties likusį jo turtą esantį (duomenys neskelbtini), liko ten gyventi iki pat savo mirties, prižiūrėjo butą, tvarkė, mokėjo mokesčius ir pan.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį (1964-07-07 redakcija, galiojusi iki neteko galios 2001-07-01) įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis.
Tuo metu galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
(duomenys neskelbtini)mirusio A. R. palikimą jo sutuoktinė V. Ir. R. priėmė iš karto po palikėjo mirties, liko gyventi tame pačiame bute, rūpinosi turtu.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjų motina priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) mirusi motina V. Ir. R. po sutuoktinio A. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi V. Ir. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.