Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-30 · Civilinė byla Nr. 2-114/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
2-114/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00655-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Jarackaitė
Ieškovas
M. P.
Atsakovas
akcinei bendrovei DNB bankui
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-114/2014Teisminio proceso Nr.2-57-3-00655-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1609-123/2013 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei DNB bankui ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“ dėl hipotekos išregistravimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškelta UAB „NETO“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo centras“, o nurodyto teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtinti BUAB „NETO“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – AB DNB banko 12 588 365,79 Lt. finansinis reikalavimas; 2009 m. gruodžio 30 d. teismo nutartimi BUAB „NETO“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2013-09-12 teismo nutartimi patvirtintas sumažintas 5 302 494,79 Lt AB DNB banko kreditorinis reikalavimas.

Šalies argumentai

Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl hipotekos išregistravimo.

Ieškovas nurodė, kad pagal 2007 m. sausio 16 d. kredito sutartį Nr. K-2300-2007-18 atsakovas UAB DNB bankas suteikė kreditą atsakovui UAB „Neto“ nekilnojamojo turto - blokuotų gyvenamųjų namų statybos įgyvendinimui, o kredito grąžinimo užtikrinimui atsakovas UAB „Neto“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) įkeitė sutartinės hipotekos lakštais atsakovui AB DNB bankui. Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „Neto“ ir ieškovas 2008 m. lapkričio 28 d. sudarė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 1.3.1 punktą atsakovas AB DNB bankas sutiko su jo naudai įkeisto turto pardavimu, o pardavėjas UAB „Neto“ įsipareigojo, pirkėjui M. P. sumokėjus visą perkamo turto kainą, per vieną mėnesį išregistruoti hipoteką. Ieškovas nurodė, kad jis sumokėjo visą nekilnojamojo turto kainą (503 850 Lt) atsakovui UAB „Neto“, todėl jo nuosavybės teise įgytam turtui turėjo būti išregistruota hipoteka, tačiau atsakovas BUAB „Neto“ neišregistravo hipotekos, o atsakovui BUAB „Neto“ negrąžinus atsakovui AB DNB bankui kredito, išieškojimas nukreiptas į ieškovo turtą, įkeistą atsakovo BUAB „Neto“ prievolių įvykdymui; prašo išregistruoti minėto turto hipoteką.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 137-138). Nurodė, kad išieškojimo iš įkeisto ieškovo turto už BUAB „Neto“ prievoles atsakovui AB DNB bankui sustabdymas neproporcingai pažeistų banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teises ir interesus bei reikštų, kad yra apribojamos atsakovo AB DNB banko teisės, numatytos kredito sutartyse. Pažymėjo, kad UAB „Neto“ yra iškelta bankroto byla, todėl, pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto ir jį pardavus, ieškovas gali ginti savo pažeistas teises ĮBĮ nustatyta tvarka, be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės labiau apribotų atsakovo teises, nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams įgyvendinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas M. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (144-147 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų ribojimų taikymu atsakovui, todėl nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą daryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžys banko teises labiau nei to reikia.Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, kuria atmetamas prašymas uždrausti vykdyti išieškojimą, yra be motyvų (CPK 291 str. 1 d. 5 p.), o tai sudaro absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 338, 329 str. 2 d. 4 p.).Egzistuoja visos įstatymo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: ieškinio reikalavimai pagrįsti, nes egzistuoja visos faktinės ir teisinės aplinkybės konstatuoti hipotekos pabaigą CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, be to, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir bankui išieškojus iš nekilnojamojo turto, palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas, nes neliktų turto, kuriam turi būti išregistruota hipoteka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia, ar ieškinio turinys sudaro pagrindą konstatuoti CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Be to, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi siekti, kad būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra (CPK 17 str.), vadovautis teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principais (CPK 145 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė išvadą, kuri neatitinka faktinių aplinkybių, ir netinkamai taikė įstatymą, neįvertinęs nagrinėjamu atveju egzistuojančių įstatymo nustatytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti pasibaigusia jo įsigyto iš atsakovo BUAB „Neto“ nekilnojamojo turto hipoteką.

Bylos duomenimis, ieškovas su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą išregistruoti ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto hipoteką, pateikdamas dokumentus (tarp jų apie jo atliktą mokėjimą už perkamą nurodytą nekilnojamąjį turtą), pagal kuriuos, galima preliminariai teigti apie galimą ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipotekos pabaigos CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kurie bus vertinami bylos esmės nagrinėjimo metu. Be to, ieškovas teismui pateikė 2013-10-07 notaro pranešimą, kuriame nurodoma, kad gautas hipotekos kreditoriaus AB DNB banko prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo (skolininkas UAB „Neto“, įkaito davėjai B. P. ir M. P.); siūloma ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui 16 232,46 Lt skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notarui, arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, o per dvidešimt dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos nesumokėjus kreditoriui skolos ir nepranešus apie prievolės įvykdymą, bus atliktas vykdomasis įrašas. Bylos duomenimis, nesumokėta nurodyta skola hipotekos kreditoriui AB DNB bankui. Taigi teismas turėjo pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, o bankui nukreipus išieškojimą į ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas, nes, kreditoriui realizavus teisę dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, gali nelikti turto, kuriam reikalaujama išregistruoti hipoteką (CPK 144 str. 1 d.).

Be to, apeliantas pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių išvadas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeistų banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teises ir interesus ar labiau apribotų atsakovo teises, nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams įgyvendinti.

Kaip minėta, konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, susijusias su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu, ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, ir tik tokia apimtimi, kad užtikrindamos galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nesuvaržytų atsakovo teisių daugiau, nei yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui pasiekti o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovo reikalaujama laikinoji apsaugos priemonė - draudimas pradėti ir vykdyti išieškojimą iš įkeisto ieškovo turto už atsakovo BUAB „Neto“ prievoles atsakovui AB DNB bankui, labiau pažeis šio banko, kaip atsakovo BUAB „Neto“ hipotekos kreditoriaus, teises ir interesus arba labiau apribos atsakovo AB DNB banko teises, numatytas kredito sutartyje, nei pažeistų ieškovo interesus jų netaikymas – nurodyto nekilnojamojo turto realizavimas iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. Juolab kad paminėtoje nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje turto kaina nurodyta 503 850 Lt, o atsakovo AB DNB banko reikalavimo atsakovui BUAB „Neto“ dydis pagal 2007-01-16 kreditavimo sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeistas ieškovo turtas yra 16 232,46 Lt, t. y. daugiau nei 30 kartų mažesnė suma už ieškovo įsigyto nekilnojamojo turto kainą.

Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui AB DNB bankui nukreipti išieškojimą į aukščiau minėtą ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, egzistuoja reali grėsmė, jog nurodytas turtas gali būti parduotas, o tai apsunkintų galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, dėl ko yra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl pasakyto panaikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir kausimas išspręstinas iš esmės; tenkinant ieškovo prašymą, pritaikytinos laikinosios apsaugos priemonės – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždraustina atsakovui AB DNB bankui nukreipti išieškojimą į prašyme nurodytą ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą (CPK 144 str. 1 d., 150 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo procese šalims nėra užkirstas kelias kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, ar jas panaikinti (CPK 148 str., 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti ieškovo M. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovui AB DNB bankui ((duomenys neskelbtini)) nukreipti išieškojimą į ieškovui M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini).

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėja Audronė Jarackaitė