- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- I-3581-505/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 2-7) ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Kybartų PN buvo kalinamas nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. patyrė traumą, kai naktį miegodamas iškrito iš antro aukšto gulto ir išsimušė dantis, prasiskėlė barzdą ir lūpą. Pusiau be sąmonės buvo nuvežtas į Vilkaviškio ligoninę, kurioje buvo diagnozuota patirta trauma. Dėl patirtos traumos pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN administraciją, tačiau gavo atsakymą, jog teisės aktai nereglamentuoja apsauginių bortelių ir kopėtėlių įrengimo ant lovų. Perkėlus pareiškėją į Vilniaus pataisos namus tolimesnės bausmės atlikimui, jis buvo nuvežtas konsultacijai į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kurioje buvo nustatytas pareiškėjui reikalingas gydymas ir gydymo išlaidos. Po patirtos traumos pareiškėjas negali valgyti įprastinio maisto davinio, taip yra kankinamas, palaužtas dvasiškai ir emociškai. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į skundą (b. l. 17-20) nurodė, kad Kybartų pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 22.05 val., pamainos vyresnysis A. C. radijo ryšiu pranešė, kad drausmės grupės kameroje Nr. 119 pastebėjo ant grindų gulintį 6-o būrio nuteistąjį V. S., kurio veidas buvo kraujuotas, todėl išvedus nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelį, kameroje buvo atlikta krata ir apžiūra. Apžiūros metu daiktų, kuriais galėjo būti sužalotas pareiškėjas nerasta, ant kitų kameroje buvusių nuteistųjų sužalojimų ar kraujo pėdsakų nepastebėta. Atlikus pareiškėjo medicininę apžiūrą, nustatytas toks susižalojimo pobūdis - dešiniame viršutiniame voke 1 cm muštinė žaizda, apatinės lūpos gleivinės srities muštinė 3x1,5 cm žaizda, kairys skruostas patinęs.
Įvykus minėtam įvykiui, pareiškėjas jokių pretenzijų neturėjo. Pretenzijų nereiškė ir vėliau bei į Kybartų pataisos namų administraciją nesikreipė, jog netinkamai įrengtos lovos.
Kybartų pataisos namai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Minėtos taisyklės nustato pataisos įstaigų įrengimo reikalavimus. Nei šiose taisyklėse, nei kituose teisės aktuose, nėra reglamentuotas dviaukščių lovų įrengimas. Nėra teisinio reglamentavimo, draudžiančio pataisos įstaigose įrengti dviaukštes lovas. Taip pat nėra nei viename teisės akte nurodyta, kad lovos turi būti su paaukštintu kraštu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Kybartų pataisos namai elgėsi teisingai ir tinkamai, įrengdami dviaukštes lovas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose ir toks Kybartų pataisos namų veikimas neprieštaravo jokioms teisės aktų normoms.
Pažymėjo, kad po šio įvykio pareiškėjas kreipėsi į Kybartų pataisos namų administraciją dėl galimybės gauti susmulkintą maistą. Pareiškėjo prašymas buvo tenkinamas ir pareiškėjas kiekvieną kartą gaudavo susmulkintą maistą. Kadangi įstaiga, sugedus esamam maisto smulkintuvui, užtikrinant tinkamą nuteistojo maitinimą įsigijo naują smulkintuvą - blenderį, todėl pareiškėjui jokių nepatogumų valgyti patirta trauma nesukėlė.
Dėl pablogėjusios emocinės būklės, susijusios su minėta trauma atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, pareiškėjas nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos ar Psichologinės grupės specialistus.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str. prasme. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina dėl neužtikrintų saugių kalinimo sąlygų.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Atkreiptinas dėmesys, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – Aprūpinimo normos, įsigaliojusios nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, jog tiek bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, tiek tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose, tiek drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose turi būti įrengta metalinė lova – 1 vnt. vienam asmeniui
Teismas atkreipia dėmesį, jog nei Aprūpinimo normose, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nedetalizuoja kitų lovų parametrų (pvz., apsauginių bortelių ar kopėtėlių įrengimo), t. y. inter alia nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas. Taigi, nesant teisinio reglamentavimo dėl nuteistųjų lovų tipo ir duomenų, jog pareiškėjas iki įvykio būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl miegamosios vietos pakeitimo (dėl dviaukščių lovų įrengimo Kybartų PN, šių lovų apsaugos priemonių neįrengimo), negali būti pripažintas teisės aktų reikalavimų pažeidimas.
Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymu Nr. 5/30B6-2808 kreipėsi į Kybartų PN administraciją, prašydamas jį informuoti, kodėl Kybartų PN 5, 6 būriuose, kamerų tipo patalpose ant nuteistųjų antro aukšto gulto iš šonų nėra apsauginio bortelio, kuris saugotų nuo iškritimo iš lovos miegant, ir kodėl nėra užlipimo kopėtėlių į antro aukšto gulto vietą (b. l. 10).
Kybartų PN 2017 m. spalio 17 d. atsakyme Nr. 7/1-2374 „Dėl lovos konstrukcijos“ į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymą, nurodė, jog Kybartų PN naudojamų lovų konstrukcijos nereglamentuoja nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei kiti norminiai aktai, todėl apsauginiai lovų borteliai ir kopėtėlės neįrengiami (b. l. 9).
Atkreiptinas dėmesys, jog BVK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (BVK 183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) dėl lovų tipo, apsaugos priemonių neįrengimo negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.
Iš byloje pateiktos Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. Tarnybinio tyrimo išvados Nr. 10/23-208 „Dėl nuteistojo V. S. (T.) susižalojimo“ duomenų matyti, jog 2017 m. rugsėjo 15 d. Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau - APS) direktoriaus budinčiojo padėjėjo R. B. 2017 m. rugsėjo 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4/49- 3385, kuriame nurodyta, jog 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 22.05 val., pamainos vyresnysis A. C. radijo ryšiu pranešė, kad drausmės grupės kameroje Nr. 119 pastebėjo ant grindų gulintį 6-o būrio nuteistąjį V. S., kurio veidas buvo kraujuotas. Išvedus nuteistuosius į pasivaikščiojimų kiemelį kameroje buvo atlikta krata ir apžiūra. Apžiūros metu daiktų, kuriais galimai galėjo būti sužalotas pareiškėjas nerasta, ant kitų kameroje buvusių nuteistųjų sužalojimų ar kraujo pėdsakų nepastebėta. Nuteistasis V. S. buvo palydėtas į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 11/71-215 nurodytas V. S. susižalojimo pobūdis - „dešiniame viršutiniame voke 1 cm muštinė žaizda. Apatinės lūpos gleivinės srities muštinė 3x1.5 cm žaizda. Kairys skruostas patinęs. Išmuštas viršutinis 12 dantys. Teigia, kad nieko neprisimena“.
Apklaustas nuteistasis V. S. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 22.00 val., iškrito iš lovos antro aukšto ir susižalojo veidą. Dėl sužeidimų pretenzijų niekam neturi, tyrimo prašo nepradėti (šią aplinkybę patvirtina paties pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. rašytas pasiaiškinimas Nr. 10/52-1321, b. l. 29). Tarnybinio tyrimo metu apklausti kartu su pareiškėju kameroje buvę nuteistieji E. E., M. R., V. L. patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 22 val. pats iškrito iš antro aukšto lovos, buvo skubiai iškviesti pareigūnai.
Atsižvelgiant į tai, nuteistasis V. S. veidą susižalojo pats, todėl galima pagrįstai teigti, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1-12 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 1-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 1.1 punktu, siūlyta tarnybinį tyrimą dėl nuteistojo V. S. susižalojimo baigti, nesant nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 27-28).
Įvertinus Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. Tarnybinio tyrimo išvados Nr. 10/23-208 duomenis (drausmės grupės kameros Nr.119 nuteistųjų parodymus) negalima daryti išvados, jog nuteistasis V. S. 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 22.00 val., iškrito iš lovos antro aukšto ir susižalojo veidą dėl neįrengtų lovos apsaugos priemonių, nes nei vienas liudytojas tiksliai ir tiesiogiai nematė („išgirdęs kažkokį garsą atsisuko ir pamatė“, „tiksliai nematė, kas atsitiko“, „skaitė knygą, išgirdo garsą, trenksmą ir pamatė“), jog pareiškėjas būtent iškrito iš antrame aukšte esančios lovos ir susižalojo veidą.
Iš Vilkaviškio ligoninės priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus paciento apžiūros lapo duomenų matyti, jog 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas laisvės atėmimo vietoje neaiškiomis aplinkybėmis buvo sužalotas (sužalota apatinė lūpa, dešinys antakis, lyg išmušti viršutiniai ir apatiniai dantys). Rekomenduota burnos higiena bei odontologo konsultacija planine tvarka (b. l. 11). Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2018 m. vasario 6 d. medicinos dokumentų išrašų duomenų matyti, kad pareiškėjas nepatenkintas senų protezų išvaizda, nori pilnai susitvarkyti burną dėl netektų dantų, jam reikalinga profesionali burnos higiena, dantų protezavimas, dantų šalinimas, implantacija (gydymo kaina apie 8 000 Eur, b. l. 13). Įvertinus šių medicinos dokumentų duomenis taip pat negalima daryti išvados, jog nuteistasis V. S. 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 22.00 val., iškrito iš lovos antro aukšto dėl neįrengtų lovos apsaugos priemonių ir dėl to susižalojo veidą (išmušti dantys).
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, t. y. jog nedraudžiama įrengti dviaukštes lovas gyvenamosiose patalpose, nenumatytas apsauginių priemonių (bortelių ar kopėtėlių) įrengimas, o taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl lovos pakeitimo kita (pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti), pareiškėjo skundo argumentas dėl atsakovo kaltų veiksmų (dėl apsaugos priemonių neįrengimo) atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.