- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-1839-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04038-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- D. B., B. B.
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. B. ir B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams D. B. ir B. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovų solidariai 381,33 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovams taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovams ne kartą buvo pateikti pranešimai dėl prievolės įvykdymo ieškovui, tačiau atsakovai prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovai ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovai gyvena savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Atsakovai niekada jokių ieškovo pranešimų nėra gavę, o apie savo skolą sužinojo tik iš teismo dokumentų. Paaiškino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovams priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), yra negyvenamas, o vidaus komunikacijos yra atjungtos, vandentiekio, kanalizacijos ir centrinio šildymo tinklai minėtam namui niekada nebuvo prijungti. Minėtoje namo dalyje gyvenančių žmonių nėra, todėl nėra ir buitinių atliekų. Atsakovų teigimu, ieškovas jokių paslaugų, už kurias prašo priteisti skolą, atsakovams nėra suteikęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Priteisė iš atsakovų D. B. ir B. B. ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai 381,33 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 381,33 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2011-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 325,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų D. B. ir B. B. į valstybės biudžetą 23,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog administravimo ir komunalinės paslaugos namui nebuvo teikiamos. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini), reguliariai buvo teikiamos paslaugos: administravimo (į jas įeina konsultavimo, sąskaitų išrašymas, susirinkimų šaukimas ir pan.), priežiūros/eksploatacijos ir šiukšlių išvežimo paslaugos.
Teismo vertinimu, atsakovai yra daugiabučio namo, kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantis butas, bendro naudojimo patalpų ir bendrųjų namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninių, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos bendraturčiai. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovo patirtos išlaidos yra neteisingai ir nepagrįstai apskaičiuotos ar paslaugos nesuteiktos (CPK 178 straipsnis). Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad skolos susidarymo laikotarpiu šiame name negyvena, laikytina nereikšminga, kadangi įstatymo leidėjas įpareigoja gyvenamojo būsto savininką, o ne gyventoją rūpintis turto, tame tarpe bendrąja daline nuosavybe, bendrojo naudojimo patalpomis.
CK 4.84 straipsnio 4 dalimi atsakovai yra įpareigoti apmokėti administravimo išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punkte nustatyta, kas sudaro turto administravimo išlaidas. Pavyzdinių nuostatų 8 punktas, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau – Nuostatų) 8 punktas numato, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (butų ir kitų patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą) nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) – vadovaudamasis Savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika; už namo bendrojo naudojimo objektų remonto ar kitokio tvarkymo darbus, nenumatytus Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti; už namo bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbus, jeigu jie neįtraukti į namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą, už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų kaupiamajam fondui; už kitas suteiktas paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai, būdami buto (duomenys neskelbtini), savininkais laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2011-03-31 netinkamai vykdė pareigą mokėti daugiabučio namo administratoriui už teikiamas paslaugas, todėl ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteisė 381,33 Lt skolą (LR CK3.88 str. 1 d. 1 p., 4.79 str., 6.6 str.). Teismas nurodė, jog teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai paneigia atsakovų atsikirtimų argumentus, todėl ieškinys tenkintinas pilnai, iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteisiant 381,33 Lt skolos (CK 4.82 str. 3 d., CK 4.84 str. 4 d., CK 4.83 str. 4 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas privalėjo vertinti ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius suteiktas administravimo paslaugas (atliktų darbų aktus, sąskaitas ir pan.), tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodo, kad kiekvieno mėnesio pabaigoje atsakovams buvo siunčiamos sąskaitos ir pretenzijos dėl skolos apmokėjimo, tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės, nes korespondencijos atsakovai jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nėra gavę, o ir ieškovas tokių įrodymų nėra pateikęs.
3. Teismas netinkamai vertino atsakovų atsikirtimus. Atsakovų tvirtinimu, laiptinėje, kurioje yra atsakovų butas, butai yra negyvenami ir neeksploatuojami, komunikacijos atjungtos, lauko durys užkaltos, pašto dėžučių nėra, buitinių atliekų nesikaupia, todėl preziumuojama, kad ieškovo paslaugos nebuvo suteiktos ir pareiga mokėti už jas nekyla. Tačiau teismas nepagrįstai minėtas aplinkybes pripažino nereikšmingomis.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą.
1. Teismas pagrįstai pripažino ieškovą pateikus įrodymus ir pagrindus ieškinio reikalavimą.
2. Nesutinka su atsakovų teiginiu, jog name butai negyvenami, komunikacijos atjungtos, todėl nėra ir administravimo mokesčių. Ieškovo tvirtinimu, jis namą administruoja ne sutarčių su butų savininkais pagrindu, o Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo pagrindu. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str.).
3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovai neturi pareigos mokėti už komunalinių atliekų išvežimą. Ieškovas, vadovaudamasis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-1185, 25 str. 2.2 p., butų savininkų vardu yra sudaręs sutartį su komunalinių atliekų vežėju dėl atliekų tvarkymo. Todėl aplinkybė, kad atsakovai name negyvena, neatleidžia jų nuo pareigos mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad apeliantams nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai. Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 30 – 41 namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi paskirtas ieškovas. Ginčas byloje kilęs dėl apeliantų (atsakovų) pareigos atsiskaityti už ieškovo suteiktas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, administravimo paslaugas bei komunalinius mokesčius (šiukšlių ir atliekų išvežimo) už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2011-03-31.
Apeliaciniame skunde atsakovai kelia klausimus dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, taikymo.
Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo reikalavimo teisę pagrindžiančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – juos turi įrodyti atsakovai, atsikirtinėdami į ieškovo reikalavimą. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi pareiškęs reikalavimą asmuo turi įrodyti reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes, kitaip jo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. K. P., P. P., R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei nepagrįstai pripažino ieškovo pateiktus įrodymus pakankamais ieškinio reikalavimui pagrįsti.
Namo bendraturčiai turi prisidėti prie išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius ir rinkliavas, kaupti lėšas namui atnaujinti ir išlaikyti bendrąją nuosavybę nepriklausomai nuo valdomų nuosavybės teise patalpų šiame name statuso (CK 4.76 str., 4.82 str., 4.83 str.). Tokia įstatymų leidėjo valia paaiškintina tuo, kad pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Akivaizdu, kad pastato būkle turi rūpintis visų patalpų – ir gyvenamųjų, ir negyvenamųjų - savininkai, o savininkų bendrasis interesas, šiems nesusitarus kitaip, įgyvendinamas per administravimo institutą, kuomet administratorius sprendžia, ar namo atžvilgiu reikalinga atlikti kokius nors veiksmus, būtinus to namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.
Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovams nekyla pareiga mokėti eksploatavimo ir administravimo išlaidų administratoriui tuo pagrindu, kad atsakovai, o ir visos laiptinės gyventojai, negyvena name. Gyvenamojo namo bendraturčio pareigas neabejotinai turi vykdyti ir apeliantai (CK 6.38 str.), nepriklausomai nuo to, ar jie naudojasi ginčo patalpomis, ar ne, jeigu būtų nustatyta tokių teisiškai reikšmingų faktų visuma: 1) įmokas ir rinkliavas mokėti reikalauja tinkamas subjektas, kuriam yra deleguota tvarkyti butų ir kitų patalpų savininkų apskaitą, mokesčių skaičiavimo ir jų surinkimo funkcijas; 2) šios rinkliavos ir mokesčiai pagrįsti įstatymu, o jų apskaičiavimo tvarka atitinka teisės aktais nustatytus atitinkamų įmokų ir paslaugų tarifus; 3) jų dydis apskaičiuotas teisingai ir gali būti patvirtinamas atitinkamais duomenimis. Byloje nekeliamas klausimas dėl administratoriaus teisės administruoti namą, kuriame yra atsakovams priklausančios patalpos, bei dėl rinkliavų ir mokesčių paskaičiavimo tvarkos. Tačiau keliamas ginčas dėl to, jog administratorius apskritai neatliko jokių paslaugų, už kurias kiltų atsakovams pareiga atsiskaityti, bei nepateikė atliktus veiksmus pagrindžiančių įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį pripažino pagrįstu ir ieškinio reikalavimą įrodytu vadovaudamasis ieškovo į bylą pateikta skolų valdymo ataskaita (b.l. 40) bei ta aplinkybe, jog atsakovai neįrodė, kad ieškovas bendrojo naudojimo objektų priežiūros (eksploatavimo ir administravimo) kaštus ir komunalinių mokesčių išlaidas paskaičiavo netinkamai (CPK 178 str.).
Ieškovo tvirtinimu, jis turėjo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, administravimo, komunalinių atliekų išvežimo išlaidų, kurių atsakovai neapmokėjo. Ieškinio reikalavimams pagrįsti iekovas pateikė teismui išrašus iš buto sąskaitų (b.l. 4-6), suvestinį apyvartų žiniaraštį (b.l.7), skolų valdymo ataskaitą (b.l.40). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai nepagrindžia turėtų eksploatavimo ir administravimo išlaidų, nes nėra nurodyti konkretūs atlikti darbai, jų įkainiai, tarifai. Ieškovas nurodė, kad namo butus valdančių asmenų vardu yra sudaręs sutartį su komunalinių atliekų vežėju dėl atliekų tvarkymo, tačiau teismui ši sutartis nėra pateikta, todėl nėra galimybės nustatyti, ar tokioms paslaugoms teikti buvo pagrindas ir ar realiai jos buvo teikiamos.
Ieškovo tvirtinimu, jis kiekvieną mėnesį išrašinėjo atsakovams sąskaitas bei jas siuntė atsakovams. Atsakovai šią aplinkybę neigė, nurodydami, jog jie deklaruotos vietos adresu pranešimų nėra gavę, o apie įsiskolinimus sužinojo tik teisminio proceso metu. Iš byloje pateiktų įrodymų negalima nustatyti, ar ieškovas kas mėnesį siuntė atsakovams sąskaitas bei raginimus sumokėti skolas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nepareikalavo iš ieškovo papildomų įrodymų, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas už nesumokėtus mokesčius skaičiavo palūkanas.
Vadovaujantis CPK 225 straipsnio 1 punktu, prireikus teismas patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti. CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Tačiau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neištyrė esminę reikšmę turinčių įrodymų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl aptartų aplinkybių teismas atsakovų apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas. Konstatavus, kad neištirti esminę reikšmę turintys įrodymai, byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Priešingu atveju, būtų pažeista įstatyme įtvirtinta asmens teisė, kad apeliacine tvarka būtų patikrintas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. teisė į apeliacinį procesą (teismų sprendimų kontrolės forma, o tuo pačiu ir instancine teismų sistema) (CPK 301 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.