Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-12-14 · Byla Nr. TS-93-893/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
TS-93-893/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Nuteistasis
I. B.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-93-893/2017
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-180 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalis pakeista ir I. B. veika iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant I. B. laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. kovo 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. rugsėjo 30 d. 1/3 paskirtos bausmės dalį atliko 2017 m. rugsėjo 30 d., neatliktos bausmės dalis 2017 m. spalio 26 d. buvo 11 mėnesių ir 4 dienos.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus pataisos namuose, 2017 m. spalio 26 d. protokolu Nr. 58-35 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 59-180 nutarė netaikyti nuteistajam I. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotino nusikalstamo elgesio riziką – 53 balus, teistumų kiekį ir pobūdį, nusikaltimams būdingą modelį, mąstymą ir elgesį, elgesį bausmės atlikimo metu, motyvacijos stoką keistis bei į skundžiamame nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis I. B. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis I. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nuteistojo manymu, Komisijos Nutarimas yra neteisėtas. Komisijos svarstymo metu dėl lygtinio paleidimo klausimo akcentuoti tik tie argumentai, kurie leidžia netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistojo teigimu, atvykęs į pataisos namus, jis pradėjo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, mokosi batsiuvio specialybės. Nuteistasis taip pat savo skundą grindžia tuo, kad nėra aišku, kuriomis aplinkybėmis Komisija rėmėsi, kai padarė išvadą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nusikaltimas, už kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, nebuvo padarytas panaudojus smurtą, o skundžiame nutarime nurodyta Komisijos nuomonė surašyta abstrakčiais teiginiais.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo į nuteistojo I. B. skundą nepateikė.

Nuteistojo I. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-180 atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad I. B. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 53 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 35 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 18 balus (yra galimybė sumažinti). Kaip jau minėta aukščiau, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu I. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, vieną kartą skatintas padėka, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis nuo 2017 m. gegužės 8 d. dirba įstaigos valgykloje virtuvės darbininku, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo priemonių bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programose, taip pat dalyvauja meno terapijoje, ,,Įžanginėje grupėje“, kurioje nagrinėjo alkoholio vartojimo žalą sau ir aplinkiniams. I. B. išreiškia palankų požiūrį į priežiūrą, apribojimus, yra linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu.

Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, kad I. B. pataisos įstaigoje elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad I. B. anksčiau teistas net 17 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė, jam 3 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, kartą taikytas įstatymas dėl amnestijos. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu – 19 metų, nusikaltimams būdingas modelis. Be to, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendyje nurodytų aplinkybių, dėl padaryto nusikaltimo kaltę jis pripažino iš dalies, duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus. Šios aplinkybės rodo, kad I. B. nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Be to, teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuota, jog ankstesni nusikalstami I. B. veiksmai, ankstesnis gyvenimo stilius, alkoholio vartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas vertintini kaip vieni iš kaltinamajam būdingų kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pats nuteistasis nurodo, kad dalis nusikaltimų buvo spontaniški, be aiškaus tikslo, įvykdyti dėl finansinių lėšų trūkumo. Komisijos nutarime pažymima, kad nuteistasis stokoja motyvacijos keistis, turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos yra tik pradėjęs dengti.

Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir skolų padengimui. Juo labiau, kad, kaip matyti iš jo kriminalinės praeities, dauguma iš nusikaltimų padaryti siekiant gauti finansinės naudos. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė – 53 balai pagal OASys metodiką, todėl teismas vertina, kad pakankamai aukšti pakartotinio nusikalstamumo balai rodo, kad nuteistasis nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam I. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį I. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. I. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo I. B. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo I. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 2d. nutarimo Nr. 59-180, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas