Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2016-04-08 · Byla Nr. A2.9.-143-393/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-08
Bylos Nr.
A2.9.-143-393/2016
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00128-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Pažeidėjas
R. M.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-143-393/2016Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00128-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.10.8; 2.14.3. (S)
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 8 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui, išnagrinėjusi R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gi­m. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Res­pu­blikos pi­lie­čio, pagrindinio išsilavinimo, išsituoku­sio, nedirbančio, gyve­nan­čio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., būdamas neblaivus, 2016-03-17 15 val. 37 min. paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir melagingai pranešė, kad turi ginklą Makarov ir nori nusižudyti, randasi miške Lazdijų r. sav., Šventežerio sen., Babrų k., t. y. melagingai iškvietė spec. tarnybą – poli­ci­ją. Tokiais veiksmais R. M. pa­da­rė pažeidimą, numatytą Lietuvos Res­pub­likos admi­nistra­ci­nių teisės pažeidimų kodek­so (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.

Šalies argumentai

R. M. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad pažeidimą padarė dėl to, kad buvo girtas, matyt, pasimaišė protas, nes visą savaitę kasdien gėrė alkoholį. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties prisipažinimo, R. M. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo proto­kolas Nr. 72P-56413341-16 (b. l. 5-6), policijos pareigūnų Karolio Matonio ir Rimgaudo Pilecko tarnybi­niai pranešimai (b. l. 7, 9), alkoholio kiekio matuoklio kvitas, patvirtinantis neblai­vu­mą (b. l. 8).

Šie įrodymai patvirtina, kad R. M. melagingai iš­kvietė specialiąją tarnybą (poli­ci­jos pareigūnus), todėl jo veiksmai atitinka ATPK 186 straipsnio dispo­zi­ciją.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas gai­li­si pada­­ręs pažeidi­mą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pa­žeidimą padarė būdamas neblai­vus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį (tyčinis pažeidimas), į pažeidėjo asmenybę (duomenų apie teistumą nėra, baustas administracine tvarka), į jo turtinę padėtį (nedirbantis), į jo at­sa­ko­my­bę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, efektyviai siekiant nuobau­dos tikslų ir kitų pažeidimų preven­­cijos, R. M. skirtina didesnė nei ATPK 186 straipsnio sankcijoje numatyta mini­mali bauda (ATPK 30² straips­­nis).

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) nurodo, kad dėl melagingų policijos pareigūnų iškvietimų patyrė 8,74 Eur turtinį nuostolį: policijos pareigūnų darbo užmokestis – 4,88 Eur, socialinis draudimas – 1,51 Eur, kuro išlaidos – 2,35 Eur (b. l. 11-12).

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniū­ni­jos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka patei­kia­ma Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negau­tos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutruk­dy­tas pareigūnų darbo laikas.

Pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įsta­­ty­mas (toliau – Įstatymas), kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus prane­ši­mą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemo­nių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažei­dimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulai­kyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačia­me įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmo­kesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko darbo metu vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į R. M. melagingą pranešimą, buvo išmo­kė­tas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Institucija dėl R. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje daly­­je nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš R. M. pareigūnams išmokėtą darbo užmo­kestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Tačiau neginčytina, kad R. M. melagingai pranešus apie turimą ginklą ir ketinimą nusižudyti ir Institucijai į jį reaguojant, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei R. M. melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu.

Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo R. M. pranešimo Institucija paty­rė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems pareigūnams tarnybiniu automo­bi­liu vykstant į įvykio vietą pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskai­čiavimą yra 2,35 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (ATPK 37 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 30 straipsniu, 30² straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straips­nio 1 dalies 1 punktu, 341 straipsniu, teisėja

nutaria:

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir nu­bausti 90 Eur (devyniasdešimties eurų) bauda.

Įpareigoti R. M. ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos, atlyginti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 2,35 Eur (dviejų eurų 35 ct) turtinį nuostolį.

Dėl nutarimo per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas skundas Kauno apy­gardos teis­mui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irma BlekaitienėPapildoma informacija: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pa­trauk­­tam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasde­šimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu pažeidė­jas nesumoka baudos per nurodytą ter­mi­ną, nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant ants­to­­liui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas. Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.