- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- A2.9.-143-393/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00128-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui, išnagrinėjusi R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M., būdamas neblaivus, 2016-03-17 15 val. 37 min. paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir melagingai pranešė, kad turi ginklą Makarov ir nori nusižudyti, randasi miške Lazdijų r. sav., Šventežerio sen., Babrų k., t. y. melagingai iškvietė spec. tarnybą – policiją. Tokiais veiksmais R. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.
Šalies argumentai
R. M. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad pažeidimą padarė dėl to, kad buvo girtas, matyt, pasimaišė protas, nes visą savaitę kasdien gėrė alkoholį. Gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be paties prisipažinimo, R. M. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 72P-56413341-16 (b. l. 5-6), policijos pareigūnų Karolio Matonio ir Rimgaudo Pilecko tarnybiniai pranešimai (b. l. 7, 9), alkoholio kiekio matuoklio kvitas, patvirtinantis neblaivumą (b. l. 8).
Šie įrodymai patvirtina, kad R. M. melagingai iškvietė specialiąją tarnybą (policijos pareigūnus), todėl jo veiksmai atitinka ATPK 186 straipsnio dispoziciją.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį (tyčinis pažeidimas), į pažeidėjo asmenybę (duomenų apie teistumą nėra, baustas administracine tvarka), į jo turtinę padėtį (nedirbantis), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, efektyviai siekiant nuobaudos tikslų ir kitų pažeidimų prevencijos, R. M. skirtina didesnė nei ATPK 186 straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (ATPK 30² straipsnis).
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) nurodo, kad dėl melagingų policijos pareigūnų iškvietimų patyrė 8,74 Eur turtinį nuostolį: policijos pareigūnų darbo užmokestis – 4,88 Eur, socialinis draudimas – 1,51 Eur, kuro išlaidos – 2,35 Eur (b. l. 11-12).
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.
Pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko darbo metu vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į R. M. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Institucija dėl R. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš R. M. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.
Tačiau neginčytina, kad R. M. melagingai pranešus apie turimą ginklą ir ketinimą nusižudyti ir Institucijai į jį reaguojant, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei R. M. melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu.
Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo R. M. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems pareigūnams tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietą pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 2,35 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (ATPK 37 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ATPK 30 straipsniu, 30² straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 341 straipsniu, teisėja
nutaria:
R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir nubausti 90 Eur (devyniasdešimties eurų) bauda.
Įpareigoti R. M. ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos, atlyginti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 2,35 Eur (dviejų eurų 35 ct) turtinį nuostolį.
Dėl nutarimo per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.