- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- eA-265-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00852-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- AV investicija
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Panevėžio miesto savivaldybės administracija AV investicija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio miesto savivaldybės administracija) dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AV investicija“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 15 d. raštą Nr. 2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti UAB „AV investicija“ prašymą ir imtis priemonių nutraukti UAB „Aukštaitijos vandenys“ užsakymu be žemės sklypo savininko sutikimo vykdomus žemės kasinėjimo ir komunikacijų tiesimo darbus UAB „AV investicija“ priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) be savininko sutikimo yra vykdomi neteisėti žemės kasinėjimo darbai, kuriuos vykdo UAB „Panevėžio ryšių statyba“. Dėl neteisėtai vykdomų kasinėjimo darbų pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas imtis priemonių minėtus darbus nutraukti. Skundžiamu Raštu Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsisakė tenkinti prašymą, nes nuo 2004 m. liepos 20 d. minėtam žemės sklypui įregistruotas servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), kuris panaikina privalomumą gauti iš žemės sklypo savininko sutikimą.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog jam priklausančio žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties inžinerinės infrastruktūros teritorijos. 2004 m. birželio 30 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-2346 buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) bei servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) nuo 2004 m. liepos 20 d. Minėtame įsakyme nustatant servitutą pareiškėjo žemės sklypui konkretūs subjektai, kuriems šis servitutas yra skirtas, nėra nurodyti, o tai lemia abejones dėl konkrečių servituto turėtojų. Vis dėlto, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111–4.140 straipsnių nuostatomis galima daryti išvadą, jog pareiškėjo žemės sklypo teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti turi teisę naudotis tik besiribojančių žemės sklypų naudotojai, o ne bet kokie kiti subjektai, net ir tenkinantys visuomenės poreikius. CK 4.113 straipsnio 1 dalis numato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui, tokią išvadą leidžia daryti ir CK 4.112 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias.