- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-485-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
- Kreditorius
- A. L.
- Skolininkas
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės (įkeisto daikto savininkės) R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties Nr. 1516/2009, priimtos pagal kreditoriaus A. L. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų R. B. ir (įkeisto daikto savininkės) R. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. ir R. B., užtikrindami iki 2009-09-03 suteiktos paskolos grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120090001080, 2009-01-22 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė A. L. nekilnojamąjį daiktą – 743/1532 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1532 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise priklausančias R. B..
Šalies argumentai
Kreditorius A. L. 2009-11-16 pateikė pareiškimą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir priteisti 40547 EUR negrąžintos paskolos sumos, 24328,2 EUR delspinigių (už 2 mėn. nuo negrąžintos paskolos sumos, pagal sutarties 6 p.) bei žyminio mokesčio išlaidas ir uždėti areštą įkeistam turtui. Nurodė, kad pagal 2009-01-29 paskolos sutartį ir 2009-06-03 susitarimą Nr. 1 pakeisti ir papildyti paskolos sutarties sąlygas skolininkė pasiskolino 40547 EUR. Paskolos grąžinimo terminui pasibaigus, skolininkė paskolos negrąžino.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-11-17 priėmė nutartį:
1) Areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 743/1532 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1532 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise priklausančias R. B., uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti.
2) Išaiškinti daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą, ji netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę.
3) Įspėti skolininkę (įkeisto daikto savininkę) R. B. ir skolininką R. B., kad negrąžinus skolos, t.y. 40547 EUR negrąžintos paskolos, 24328,20 EUR delspinigių (už 2 mėn.) bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
4) Atmesti pareiškėjo prašymą išieškoti 132 Lt dydžio žyminį mokestį ir išieškoti 131 Lt dydžio žyminį mokestį ir išaiškinti kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkei (įkeisto daikto savininkei) ir skolininkui dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkei (įkeisto daikto savininkei) ir skolininkui dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškimai ypatingosios teisenos bylose nuo 2009-08-01 apmokami 131 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Pareiškėjas pateikė įrodymus, jog yra sumokėtas 132 Lt dydžio žyminis mokestis, pateikiant pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas konstatavo, jog kreditoriaus prašymas išieškoti 132 Lt dydžio žyminį mokestį atmestinas ir išieškotinas 131 Lt dydžio žyminis mokestis. Teismas pažymėjo, jog prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismas padarė išvadą, jog įkeistas daiktas areštuotinas, įspėjant skolininkę (įkeisto daikto savininkę) ir skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims (CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d. ir 2 d., 6.36 str. 3 d., 6.256 str. 1 d., CPK 558 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Skolininkė (įkeisto daikto savininkė) R. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-17 nutartį ir sumažinti priskaičiuotus delspinigius nuo 24328,20 EUR iki 2432,82 EUR. Teismo nutartis nepagrįsta. 2009-01-20 paskolos sutarties 5 p. numatyta, jog laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną dieną nuo laiku negrąžintos paskolos mokami 1 proc. dydžio delspinigiai. Pavėlavus grąžinti paskolą 2 mėnesius, priskaičiuoti delspinigiai sudaro daugiau kaip pusę visos negrąžintos paskolos. Pagal CK 6.73 str. 2 d. tuo atveju, jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatyme nepateikta sąvokų „aiškiai per didelės netesybos“ ar „neprotingai didelės netesybos“ išaiškinimų. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas sumažinti sutartyje nustatytas netesybas, reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į sutarties šalių interesų pusiausvyrą bei įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip šalių sutartinių santykių pobūdis, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, susitarimo vertė, susitarimo pažeidimo aplinkybės, kitos šalies patirtų nuostolių dydis ir pan. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas kiekvienoje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Šiuo metu gera praktika laikoma sutartyse nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nes pripažįstama, kad būtent tokio dydžio delspinigių pakanka minimaliems nuostoliams atlyginti. Vadovaujantis CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. str. 3 d. ir atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pagal 2009-01-20 paskolos sutartį priskaičiuoti delspinigiai turėtų būti sumažinti procentine išraiška iki 0,1 proc., o sumine išraiška iki 2432,82 EUR.
Atsiliepimas
Kreditorius A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-17 nutartį palikti nepakeistą. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kad įsipareigojimas kreditoriui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų.
Skolininkas R. B. nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Atskirasis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, nutardamas areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą, uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti, bei įspėdamas skolininkę (įkeistų daiktų savininkę) ir skolininką, kad negrąžinus skolos (40547 EUR negrąžintos paskolos, 24328,20 EUR delspinigių (už 2 mėn.) bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų) per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka. Hipotekos kreditoriui prašant pradėti priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka, nėra vertinamos aplinkybės, ar kreditorius elgiasi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiauja. Tiek skolininkė (įkeisto turto savininkė), tiek skolininkas turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir sutartinį delspinigių dydį bei ginčo teisena prašyti sumažinti delspinigių sumą. Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, pradedant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės (įkeisto daikto savininkės) ir skolininko ne ginčo tvarka (LR CK 4.192 str., LR CPK 7 str., 276 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 558 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantė turi pareigą atlyginti 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 75) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės R. B. 8,40 Lt (aštuonis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.