Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis G. G. ūkyje pagalbiniu darbininku, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, 2013-06-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta (BK 38 str.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. P. 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 14.45 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4,13 promilių girtumas), kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė kumščiu du kartus sūnui S. P. į galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam šeimos nariui – sūnui S. P. fizinį skausmą.

Kaltinamojo J. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

J. P., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 14.45 val., jis buvo namuose, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo buvusia žmona A. P. Pas juos večiavosi R. J. Visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Į namus grįžo sūnus S. P., kuris gyvena kartu. Jis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis grįžo piktas, abu apsižodžiavo ir tada Saulius puolė muštis, tai yra sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, o tiksliau – į lūpą. Jam skaudėjo, kai sudavė. Kad daugiau nebesuduotų smūgių, jis sūnui gindamasis sudavė kumščiu į galvą du kartus. S. nuėjo į savo kambarį, kur iškvietė policiją ir juos abu išvežė. S. sukėlė fizinį skausmą. Su sūnumi susitaikė (21, 24 b. l.).

Liudytojas S. P. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 14.45 val., jis grįžo namo, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo tėvais A. ir J. P. Jie buvo namuose ir pas juos svečiuose buvo jų draugė R. Jie visi buvo neblaivūs. Jis grįžo namo neblaivus, buvo piktas, nes kaime buvo susiginčijęs su pardavėja. Tiksliai nepamena, bet tėvas turbūt pasakė jam tai, kas jam nepatiko ir jis vieną kartą trenkė iš kumščio į veidą, lygtai pataikė tėvui į lūpą. Tada tėvas jam taip pat du kartus kumščiu sudavė į galvą. Daugiau jis tėvui smūgių nebesudavė. Jis iškvietė policiją ir atvažiavę pareigūnai išvežė juos abu. Civilinio ieškinio nereiškia, į medikus nesikreipė (9 b. l.).

Liudytoja R. J. parodė, kad buvo svečiuose pas J. ir A. P. Į namus grįžo jų sūnus S ir pasakė, kad jis yra piktas, trenkė tėvui iš rankos, o tėvas J. P. jam atgal ir pradėjo muštis. Kiek kuris kuriam sudavė, pasakyti negali (12 b. l.).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad rajono PK pranešta apie smurto atvejį Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) (4-5 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad įvykio metu J. P. ir S. P. buvo neblaivūs: J. P. 2014 m. rugpjūčio 3 d. 16.03 val. nustatytas 4,13 promilių girtumas, S. P. 2014 m. rugpjūčio 3 d. 16.06 val. nustatytas 4,08 promilių girtumas (8 b. l.).

Kaltinamojo J. P. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - sūnui S. P..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis J. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį J. P. siūlė nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 7 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, J. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 7 d.).

Kaltinamasis J. P. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis J. P. neteistas, tačiau buvo 2013-06-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta (BK 38 str.) (28, 29-30 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (31-34 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (36 b. l.), yra vedęs, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnija dėl J. P. šeimos elgesio ir gyvenimo būdo nusiskundimų nėra gavusi (38-39 b. l.), dirba (40 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (41 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis, prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) J. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 1-2 d., 7 d.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. P. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam J. P. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d. (14, 16 b. l.), tai yra dvi paros, kas prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. c p. p.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (25-26 b. l.) kaltinamajam J. P. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Į bausmės laiką J. P. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d., tai yra dvi paras, kas prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. P. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.