Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B., jo atstovui adv. pad. Vladimirui Kononovui

kaltinamojo L. V. atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei L. D.

kaltinamiesiems L. V. ir S. V.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L.V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1999-05-24, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 klasės moksleivis, neteistas, administracine tvarka baustas 2 kartus ir

S.V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1996-02-23 Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju, neteistas, administracine tvarka baustas 5 kartus,

kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 135 str.1 d. ir 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. ir S. V. 2016 m. birželio mėn. 22 d. apie 22.30 val., „Kaitros“ stadione, esančiame Stadiono g., Lentvaryje, Trakų raj., veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą L. V. teisę į negrąžintą skolą, t.y., reikalaudami grąžinti 70 eurų skolą, panaudojo fizinę prievartą nukentėjusiam – L. V. tyčia rankomis pastūmė A. B. po ko, S. V. kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į kairę galvos pusę, nukentėjusiajam pargriuvus, L. V. ir S. V. kartu sudavė pastarajam į kūną ne mažiau kaip po 2 smūgius kojomis, tuo padarydami nukentėjusiajam kairio smilkinkaulio įspaustinį lūžį, kairės smilkininės skilties galvos smegenų sumušimą, t.y. sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais L. V. ir S. V. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir 294 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-08-17 specialisto išvadoje Nr. G2431/2016 (01) nurodyta, kad A. B. padaryta kairio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kairės smilkininės skilties galvos smegenų sumušimas, paveikus kairio smilkinio sritį kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti vienu metu prieš 7-14 parų iki patekimo į ligoninę 2016-07-02. Tiek atskirai, tiek visumoje sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai padaryti vienu įrankiu. Sužalojimuose užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės požymiai, todėl tiksliai detalizuoti žalojantį įrankį nėra galimybės. (t. 1,b.l. 54-55)

2016-11-16 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Antanas Klaidas Bečelis parodė, kad A. B. padarytas galvos sužalojimas nebūdingas griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus paviršius, o būdingas smūgio sudavimui.(t.1, b.l. 57-58).

Nors kaltinamasis L. V. dėl jam inkriminuotų veikų savo kaltės nepripažino visiškai, o S. V. pripažino iš dalies byloje ištirti įrodymai patvirtino, kad kaltinamieji padarė nusikaltimus numatytus LR BK 135 str.1 d. ir 294 str. 2 d.

Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodyta, kad fizinė prievarta nukentėjusiam pasirėškė tuo, kad L. V. tyčia rankomis pastūmė A. B. bei sudavė šiam vieną smūgį kumščiu į kairę galvos pusę, po ko, S. V. kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į kairę galvos pusę, po to L. V. sudavė A. B. dar vieną smūgį kumščiu į galvą, po ko nukentėjusiajam pargriuvus, L. V. ir S. V. kartu sudavė pastarajam į kūną ne mažiau kaip po 2 smūgius kojomis.

Vertinant šias kaltinamiesiems inkriminuotas aplinkybes, pažymėtina, kad L. V. inkriminuotų dviejų smūgių kumščiu nukentėjusiajam į galvą, byloje ištirti įrodymai nepatvirtino. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, šie veiksmai L. V. inkriminuoti vien kaltinamojo S. V. parodymų pagrindu, kuris pats yra suinteresuotas palengvinti savo teisinę padėtį. Pats L. V. jokių smūgių nukentėjusiajam nepripažino. S. V. parodė, kad matė kaip L. V. sudavė A. B. kumščiu, kur pataikė, nematė. Po to jis sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę galvos pusę. Po to L. V. sudavė smūgį kumščiu į kairę galvos pusę ir po šio smūgio nukentėjusysis pargriuvo. Nukentėjusiojo parodymai tokius S. V. parodymus paneigia. A. B. parodė, kad išvengė vieno L. V. smūgio (čia S. V. galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad smūgis buvo). Tačiau iš už nugaros sulaukė kito smūgio galvą nuo kurio pargriuvo ir kurio L. V. suduoti negalėjo, nes buvo priešais jį parkritęs ant žemės. Kad jam būtų buvęs suduotas dar vienas smūgis į kairę galvos pusę, nukentėjusysis nenurodė. Kitų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie nukentėjusiajam suduotus smūgius ranka nėra. Todėl šios aplinkybės šalinamos iš kaltinimo.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis nukrito ant žemė nuo S. V. smūgio ir tada kaltinamieji sudavė smūgius kojomis. S. V. nurodo, kad A. B. spardė tik L. V. suduodamas smūgį į galvą. Nukentėjusysis nurodo, kad juto, jog jį spardo ne vienas asmuo. Nors abu kaltinamieji neigia sužaloję A. B., akivaizdu, kad sunkus sužalojimas buvo padarytas kaltinamųjų veiksmais. Kadangi abu kaltinamieji veikė bendrai naudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir dėl veiksmų bendrumo nėra galimybės nustatyti kurio kaltinamojo veiksmas sąlygojo sunkų sužalojimą, BK 135 str. 1 d. numatytas nusikaltimas pagrįstai inkriminuotas abiem kaltinamiesiems.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant dėl bausmės skyrimo kaltinamajam L. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra nepilnametis, nusikalto pirmą kartą, tačiau nusikaltimus padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimus, po nusikaltimų padarymo – 2016-08-26 – padarė viešosios tvarkos pažeidimą, už kurį buvo nubaustas pagal ATPK 178 str. 5 d., jo padarytos nusikalstamos veikos yra sunkus ir apysunkis nusikaltimai, jis buvo konflikto iniciatorius ir aktyvus smurtinių veiksmų vykdytojas, sunkus sužalojimas padarytas netiesiogine, neapibrėžta tyčia.

Sprendžiant dėl bausmės skyrimo kaltinamajam S. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, tačiau nusikaltimus padarė turėdamas galiojančias administracines nuobaudą už šiukšlinimą ir KET pažeidimą, po nusikaltimų padarymo – 2016-07-17 – padarė KET pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.; jo padarytos nusikalstamos veikos yra sunkus ir apysunkis nusikaltimai, nusikalstamose veikose jo vaidmuo buvo antraeilis, smurtinius veiksmus atliko „padėdamas“ L. V.; sunkus sužalojimas padarytas netiesiogine, neapibrėžta tyčia.

Kadangi BK 135 str. 1 d. ir BK 294 str. 2 d. sankcijose numatytos tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės – laisvės atėmimas ir areštas – kaltinamiesiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės, o įvertinus bausmės skyrimą individualizuojančias aplinkybes - kiekvienam kaltinamajam skiriamos bausmės mažesnės už įstatymo sankcijose numatytų bausmių vidurkius. Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63str. 5 d. 1 p.).

Kadangi kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, o L. V. - ir nepilnametis, L. V. mokosi, S. V. dirba, nusikaltimus padarė sąlygojami ne susiformavusių vertybinių nuostatų, bet dėl neatsakingo ir neapgalvoto elgesio, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Todėl teismas konstatuoja pagrindą abiem kaltinamiesiems atidėti bausmių vykdymą.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis A. B. reiškė civilinį ieškinį 700 Eur turtinei ir 60000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisme reikalavimus pakeitė ir prašė priteisti iš kaltinamųjų - 7296,52 Eur turtinei ir 16000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad dėl patirto sužalojimo prarado galimybę įsidarbinti pagal sudarytą susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su šia įmone buvo susitaręs, jog po brandos egzaminų išlaikymo 2016 m. birželio mėnesį, laikinai dirbs šioje įmonėje iki studijų aukštojoje mokykloje pradžios, o jam nepavykus įstoti mokytis toliau, ši darbo vieta turėjo tapti nuolatine. Buvo sutarta dėl 450 Eur darbo užmokesčio po mokesčių. Dėl sužalojimo netekęs galimybės įsidarbinti jis prarado 6080,52 Eur darbo užmokestį, kurį būtų gavęs per metus (nuo 2016-07-01 iki 2017-07-01). Žalos suma apskaičiuota nuo negauto darbo užmokesčio iki mokesčių (567,21 Eur). Taip pat jis iki sveikatos sutrikdymo buvo užsiregistravęs ir apmokėjo vairavimo kursus B kategorijos vauruotojo pažymėjimui gauti, kurie jam kainavo 490 Eur. Negalėdamas lankyti kursų ir laikyti kvalifikacinių egzaminų, šiuos pinigus prarado. Turtinę žalą taip pat sudaro apie 700 Eurų išleisti gydymui, vaistams, tačiau jas patvirtinančių dokumentų neturi išsaugojęs.

Dėl patirto sužalojimo patyrė neturtinę žalą: tai patirtas skausmas dėl sužalojimo, baimė dėl grėsmės gyvybei, dėl neatstatomo sveikatos praradimo, vilčių dėl gerai apmokamo darbo turėjimo ateityje žlugimas. Dėl patirto sužalojimo negalėjo laikyti pagrindinio valstybinio mokyklos lietuvių kalbos egzamino, nes tuo metu buvo gydomas ligoninėje, prarado galimybę įstoti mokytis toliau. Tai, kad neturi brandos atestato ir yra sužalotas trukdo jam konkuruoti darbo rinkoje, jam atimta galimybė kelerius ateinančius metus tęsti mokslą, kas sąlygojo gyvenimo kokybės pablogėjimą, nes priverstas gyventi išlaikomas artimųjų. Taip pat dėl patirtos traumos jam yra apribotos fizinės ir psichinės apkrovos.

Kaltinamieji civilinio ieškinio nepripažino, nes A. B. nežaliojo. Civilinė atsakovė L. D. civilinio ieškinio nepripažino ir nurodė, kad sumos labai didelės ir ji tokių pinigų mokėti nepajėgi.

Nors civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra nagrinėjamas pagal BPK normas (BPK 113 str.), žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl sprendžiant dėl žalos rūšies ir jos dydžio taikomos Civilinio kodekso nuostatos. CK 6.283 str. nustato, kad sveikatos sužalojimo atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų sužalotas ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Civilinės teisės ir pareigos kyla iš CK 1.136 str. numatytų pagrindų. Teisė gauti darbo užmokestį yra darbo teisinių santykių pasekmė, kurie atsiranda darbo sutarties pagrindu. Asmenų ketinimai civilinių teisinių teisių ir pareigų nesukelia. Todėl nesant sudarytos darbo sutarties, kalbėti apie negautas darbo pajamas nėra pagrindo. Teisėtų lūkesčių neišsipildymas dėl sužalojimo, gali būti vertinamas kaip neturtinės žalos elementas, bet ne pagrindas turtinei žalai konstatuoti. Todėl ieškinio reikalavimas dėl negautų darbo pajamų atmetamas kaip nepagrįstas.

Reikalavimas dėl 490 Eur priteisimo už vairuotojų mokymo kursus, nepagrįstas įrodymais, todėl nėra pagrindo spręsti dėl tokios žalos fakto. Be to asmuo, sumokėjęs pinigus už paslaugą, kuria negalėjo pasinaudoti dėl svarbių priežasčių, turi teisę atgauti sumokėtus pinigus iš paslaugą teikiančio asmens ir teigti, kad įmokėti pinigai yra prarasti, nėra pagrindo. Nukentėjusiojo nurodytos išlaidos gydymui 700 Eur nepatvirtintos įrodymais. Pateiktas tik vienas čekis patvirtinantis 5,37 Eur sumokėjimą ligoninei. Nukentėjusysis nurodė, kad kitas išlaidas patvirtinančių įrodymų neturi, todėl priteisiama tik minėtu įrodymu patvirtinta suma.

Spręsdamas dėl neturinės žalos ir jo atlyginimo dydžio teismas įvertina tai, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas ne tik sukėlęs sunkias pasekmes sveikatai, bet ir tai, kad galvos sužalojimas palieka ilgalaikes pasekmes ir turi įtakos sužaloto asmens sveikatai visą gyvenimą. Nukentėjusysis ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir ilgalaikį gydymą, kuris tęsiamas iki šiol ribojant tiek fizinį krūvį, tiek protinį darbą, neišlaikius brandos egzaminų, buvo sugriauti planai toliau mokytis ir dirbti. Gyvenimas išlaikomam artimųjų žemina nukentėjusiojo savivartę, sąlygoja dvasinius išgyvenimus dėl savo būklės ir ateities perspektyvų. Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, be rimtos tam priežasties, kas taip pat didina nukentėjusiojo neturtinę žalą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, Vilniaus teritorinių ligonių kasoms padarytą 2401,27 Eur turtinę žalą dėl A. B. gydymo, ir tai, kad L. V. yra nepilnametis, kad kaltinamieji nesiekė tokių pasekmių, priteistinos neturtinės žalos atlyginimas mažinamas iki 11000 Eur.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2401,29 Eur ieškinys turtinei žalai atlyginti, kuri buvo patirta dėl A. B. gydymo, pagrįstas 2016-08-09 gydymo paslaugų apskaitos išrašu ( 1 t. b.l. 64), todėl tenkinamas visiškai.

Civiliniams ieškovams žala buvo padaryta kaltinamųjų bendrais veiksmais, todėl žalos atlyginimas priteisiamas solidariai iš abiejų kaltinamųjų (CK 6.279 str. 1 d.). Kaltinamasis L. V. yra nepilnametis ir jam neturint lėšų ar turto žalai atlyginti, žalos atlyginimo pareiga iki jo pilnametystės, tenka tėvams (CK 6.276 str. 2 d., 3 d.).

Civilinis ieškovas A. B. ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civiliniam ieškiniui užtikrinti: nustatyti kaltinamųjų turtą, kuriam gali būti taikomas nuosavybės teisių apribojimas ir jį areštuoti. BPK 151 str. numatyta procesinio poveikio priemonė yra civilinio ieškinio užtikrinimo, o ne nuosprendžio įvykdymo užtikrino priemonė. Įsitesėjusį nuosprendį civilinio ieškinio dalyje vykdo antstolis, kuris ir imasi priemonių skolininko turtui surasti. Be to byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji iš viso turi kokio nors areštuotino turto ir kad ketina jį perleisti vengdami išieškojimo. Todėl šis prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 5 d. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 2 metų laisvės atėmimu.

L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 1 metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d., 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metų laisvės atėmimą.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 92 str., 82 str. L. V. bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrų atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su mokymusi ar darbu.

Kaltinamajam L. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir atidavimą prižiūrėti – palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 2 metų laisvės atėmimu.

S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 1 metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d., 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metų laisvės atėmimą.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 str. S. V. bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrų atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su mokymusi ar darbu.

Kaltinamajam S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškini tenkinti visiškai: priteisti solidariai iš S. V. ir L. V., o jam neturint pakankamai pajamų ar turto – iš jo motinos L. D. 2401,29 Eur turtinėi žalai atlyginti.

A. B. ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti solidariai iš S. V. ir L. V., o jam neturint pakankamai pajamų ar turto – iš jo motinos L. D. 5,37 Eur turtinės ir 11000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje A. B. ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.