Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-13 · Administracinė byla Nr. I-6269-629/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
I-6269-629/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00823-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Laisvės atėmimo vietų ligoninei
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6269-629/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00823-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 15–16) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovė, LAVL) pareiškėjui dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių patirtą žalą – 1 443,93 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2003 m. iki 2013 m. balandžio 29 d. vykdė tarnybą LAVL. Minėtu laikotarpiu jam nebuvo išduotos visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys, todėl dėl to turėti nuostoliai turi būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą. Pareiškėjo teigimu, atsakovei neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvau priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Pažymėjo, jog dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti. Turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, savo šaliką, pirštines, marškinius ir pan. Taigi, pareiškėjo nuomone, kadangi jam nebuvo laiku išduotos tarnybinių uniformų dalys, jis įgijo teisę į 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą iš LAVL.

Atsiliepimas

Atsakovė LAVL atsiliepime (b. l. 22–24) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

LAVL nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 p. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Tvarkos 2 ir 3 p. reglamentuota piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad 2003–2013 m. pareiškėjas nesivadovavo ankščiau minėta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertinta esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pabrėžė, jog Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pasak atsakovės, pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva, nėra.

Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. liepos 21d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1063 „Dėl Laisvės atėmimo vietų reorganizavimo“, kuriame nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai reorganizuojami sujungimo būdu sujungiant į naują juridinį asmenį – Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Įvykdžius reorganizaciją, naujas juridinis darinys (Laisvės atėmimo vietų ligoninė) pradėjo veiklą nuo 2011 m. vasario 1 d., todėl LAVL atsakomybė prasideda nuo minėtos datos.

Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo reikalavimus, prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. nuostatomis, pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 27, 28).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl LAVL pareigūno V. Š. teisės į žalos atlyginimą (kompensaciją) už laiku neišduotas naujas tarnybinės uniformos dalis.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 str., kurio 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 d. pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 d. nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Tvarka, kurios 1 p. nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 p. nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovė LAVL neginčija fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus nustatytam pareiškėjų turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Pažymėtina, kad nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgdamas į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Teismo vertinimu, dėl LAVL veiksmų, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais 2003–2013 m. laikotarpiu, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo vietoj neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Taigi atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d., konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pažymėtina, kad pareiškėjas patirtos žalos dydį apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 p. įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 p. numatytai kompensacijai (LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-²⁶¹-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, žalą jis prašo priteisti už tokias neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 5 vasarines kepures (neišduotos 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2009 m. ir 2011 m.), 3 darbo kostiumus (neišduoti 2004 m., 2005 m. ir 2008 m.), 2 vasarines striukes (neišduotos 2006 ir 2009 m.), 2 megztinus (neišduoti 2005 m. ir 2009 m.), 14 marškinių ilgomis rankovėmis (po 2 neišduoti 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.), 6 marškinius trumpomis rankovėmis (po 2 neišduoti 2005 m., 2009 m. ir 2011 m.), 6 kaklaraiščius (neišduoti 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2009 m., ir 2011 m.), šaliką (neišduotas 2011 m.), 8 poras batelių (neišduoti 2004 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., ir 2012 m.), 3 poras demisezoninių batų (neišduoti 2005 m., 2009 m. ir 2011 m.), 4 poras žieminių batų (neišduoti 2005 m., 2007 m., 2009 m., 2011 m.) ir 4 kelnes (neišduotos 2009 m., 2010 m., 2011 m., ir 2012 m.). Pareiškėjo paskaičiavimais, dėl minėtų uniformos dalių neišdavimo patirta žala sudaro 1 443,93 Lt.

Teismo vertinimu, uniformų dalims, kurių kainos tam tikrais metais nėra žinomos, kadangi tais metais tų uniformų dalių pirkimai nebuvo atlikti, turėtų būti taikoma mažiausia žinoma tos uniformos dalies kaina, todėl pareiškėjo pateikti skaičiavimai nėra visiškai tikslūs. Be to, pareiškėjas neteisingai nurodė vasarinių kepurių kainas 2004 ir 2005 m., marškinių ilgomis rankovėmis kainą 2012 m. Teismo skaičiavimais, bendra pareiškėjo nurodomų neišduotų uniformos dalių vertė yra 4 512,90 Lt, t. y. vasarinės kepurės: 26 + 26 + 24 + 48 + 48 = 172 Lt; darbo kostiumai: 128 + 128 + 190 = 446 Lt; vasarinės striukės: 102 + 155 = 257 Lt; megztiniai: 102 + 118 = 220 Lt; marškiniai ilgomis rankovėmis: 2 x (44 + 42,5 + 43 + 54 + 54 + 54 + 49) = 681 Lt; marškiniai trumpomis rankovėmis: 2 x (38 + 46 + 46) = 260 Lt; kaklaraiščiai: 10,5 + 10 + 10 + 10 + 16 + 16 = 72,5 Lt; šalikas: 17,70 Lt; bateliai: 100 + 100+ +100 + 100 + 129,8 + 129,8 + 129,8 + 100 = 889,40 Lt; demisezoniniai batai: 171,10 + 171,10 + 171,10 = 513,30 Lt; žieminiai batai: 125 + 125 + 177 + 177 = 604; kelnes: 95 + 95 + 95 + 95 = 380 Lt.

Kaip minėta, Tvarkos 1 p. įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginti, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 1 353,87 Lt turtinės žalos.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinis ginčas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę, todėl laikė, kad tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, taigi nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad 1 353,87 Lt (4 512,90 Lt x 30 proc.) turtinė žala pareiškėjui priteistina iš LAVL.

Pažymėtina, kad sujungus du ar daugiau juridinių asmenų, jie susivienija į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos (CK 2.97 str. 4 d.). Taigi šiuo atveju LAVL, kaip naujas juridinis asmuo, kuris atsirado reorganizavus dvi institucijas ir jas sujungus, perima šių juridinių asmenų teises bei pareigas ir yra atsakingas už pareigas, kurias turėjo tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninė, tiek ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai. Todėl atsakovės argumentai, kad LAVL atsakomybė prasideda nuo 2011 m. vasario 1 d., t. y. įvykdžius reorganizaciją, atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad LAVL pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti 3 m. senaties terminą, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas žalą patyrė dėl atsakovės LAVL neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas teisme yra pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje A552-1838/2013, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1013/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš LAVL priteistina 1 353,87 Lt turtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. Š. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 1 353,87 Lt (393,11 Eur) (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt tris litus ir aštuoniasdešimt septynis centus (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus ir vienuolika euro centų)) turtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė