- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-492-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. I.
- Atsakovas
- R. S., S. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2371-466/2014 pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovams R. S. ir S. B. dėl testamentų ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus m. 42-asis notarų biuras, T. N., V. R., V. R., V. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. I. pateikė ieškinį, prašydamas:
atnaujinti terminą ieškiniui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pateikti;pripažinti negaliojančiais B. I. 2000-05-19 sudarytą testamentą, Vilniaus m. 1-ajame notarų biure patvirtintus V. I. 2002-01-23 ir 2002-01-28 testamentus, Vilniaus m. 42-ojo notarų biuro 2011-09-28 ir 2011-10-19 išduotus paveldėjimo teisės liudijimus dėl R. S. ir S. B. nuosavybės teisės pripažinimo į butą (duomenys neskelbtini), ir garažą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovo tėvas ilgą laiką sirgo, gydėsi stacionare. 1999 metais patyrė insultą, po kurio liko kairės pusės hemiplegija – kairės kūno pusės ir smegenų paralyžius. Esant tokiems simptomams, ieškovo tėvas negalėjo suvokti savo ir pašalinių asmenų veiksmų ir turinio. Nurodė, kad B. I. visą laiką žadėjo savo turtą palikti ieškovui ir 2000-05-19 testamento sudarymo metu V. I. buvo faktiškai neveiksnus (LR CK 1.5 str., 1.131 str. 2 d., 5.17 str. 1 d., 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas taikyti ieškinio senatį ir V. I. ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ir mirusio B. I. santykiai nebuvo geri, nes ieškovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu. Pažymėjo, kad B. I. kreipėsi į teismą dėl sūnaus V. I., su kuriuo bendravo retai, iškeldinimo iš buto, kuriame gyveno tėvas su V. I.. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2000-06-21 sprendimu pripažino atsakovą praradusiu teisę į butą (duomenys neskelbtini), toje byloje dalyvavo ieškovo sutuoktinė. B. I. sveikatos būklė testamento sudarymo metu ir po jo nebuvo tokia, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Testamentą jis sudarė po gydymosi kurso ir daugelis tuo metu bendravusių su B. I. artimųjų ar pažįstamų manė, kad jis buvo pakankamai sąmoningas, orientavosi aplinkoje ir pan. Atsakovas prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams, nes apie savo teisės pažeidimą ieškovas sužinojo bei galėjo sužinoti daug anksčiau (LR CK 1.125 str., 1.126 str., 5.8 str.).
Atsakovė S. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama taikyti ieškinio senatį ir V. I. ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ir mirusio B. I. santykiai nebuvo geri, nes ieškovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu. Pažymėjo, kad B. I. kreipėsi į teismą dėl sūnaus V. I., su kuriuo bendravo retai, iškeldinimo iš buto, kuriame gyveno tėvas su V. I.. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2000-06-21 sprendimu pripažino atsakovą praradusiu teisę į butą (duomenys neskelbtini), toje byloje dalyvavo ieškovo sutuoktinė. B. I. sveikatos būklė testamento sudarymo metu ir po jo nebuvo tokia, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Testamentą jis sudarė po gydymosi kurso ir daugelis tuo metu bendravusių su B. I. artimųjų ar pažįstamų manė, kad jis buvo pakankamai sąmoningas, orientavosi aplinkoje ir pan. Atsakovė prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams, nes apie savo teisės pažeidimą ieškovas sužinojo bei galėjo sužinoti daug anksčiau (LR CK 1.125 str., 1.126 str., 5.8 str.).
Trečiasis asmuo V. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą testamentui ginčyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad testamento sudarymo metu B. I. buvo neveiksnus ar tokios būklės, jog negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Ieškovo santykiai su tėvu B. I. nebuvo geri, kitaip tėvas nebūtų kreipęsis į teismą dėl pripažinimo praradusiu teisės į gyvenamąją patalpą, kurioje gyveno tėvas. Nors ieškovas nurodė, jog V. I. žadėjo savo turtą palikti ieškovui, tačiau šis pažadas teisiškai asmens neįpareigoja. V. I. sudaryti testamentai neprieštarauja įstatymams ir atitiko jos tikrąją valią. Trečiojo asmens, kaip sąžiningos turto įgijėjos, teisėti interesai turi būti apginti, nes V. G., įgydama butą (duomenys neskelbtini), nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovo galimas pretenzijas į tėvo bei pamotės palikimą (LR CK 1.313 str. 2 d., 4.96 str., 5.15 str. 2 d., 5.8 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-18 nutartimi nutarė:
1) Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir skirti jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014-05-07 16³⁰ val.
2) Pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims ir specialiame interneto tinklalapyje apie klausimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.
3) Nustatyti atsakovų atstovui advokatui terminą iki 2014-04-30 pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovų patirtas atstovavimo išlaidas. Teismas konstatavo, kad šią civilinę bylą išnagrinėjo 2014-04-03 teismo posėdyje, kuriame atsakovų atstovas baigiamųjų kalbų metu pateikė prašymą prijungti dokumentus, patvirtinančius atstovavimo išlaidas. Teismas dokumentų nepriėmė, nes baigiamųjų kalbų, t.y. baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teikti prašymų negalima (CPK 251, 253 str.), pažymėdamas, kad dėl užsitęsusio teismo posėdžio tam prieštaravo ieškovo atstovas. Teismas pripažino, kad yra tikslinga iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nustatant atsakovų atstovui terminą įrodymams, patvirtinantiems atsakovų patirtas atstovavimo išlaidas, pateikti (CPK 277 str.).
Šalies argumentai
Atsakovai R. S. ir S. B. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pinigų priėmimo kvitus po 1500 Lt už advokato paslaugas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-23 priėmė sprendimą:
Ieškinį atmesti; Priteisti iš ieškovo V. I. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. S. naudai;Priteisti iš ieškovo V. I. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens V. G. naudai;Priteisti iš ieškovo V. I. 107 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovo tėvas B. I. 2000-05-19 sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą jam privačios nuosavybės teise priklausantį turtą paliko sutuoktinei V. I.. Testamentą patvirtino Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notarė T. N.. B. I. 2001-07-05 mirė. 2001-11-23 V. I. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą (duomenys neskelbtini), ir garažą (duomenys neskelbtini). V. I. 2002-01-23 sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo jai privačios nuosavybės teise priklausantį garažą (duomenys neskelbtini), paliko seseriai S. B.. 2002-01-28 oficialiuoju testamentu V. I. jai privačios nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), paliko R. S.. V. I. 2011-04-05 mirė. 2011-09-28 S. B. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į garažą (duomenys neskelbtini), o 2011-10-19 R. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą (duomenys neskelbtini). Teismas bylos nagrinėjimo metu išaiškino ieškovui, kad, įrodinėjant aplinkybę dėl esminio B. I. psichikos sveikatos sutrikimo, yra būtinos specialios, t.y. medicinos žinios, tačiau ieškovas nepareiškė prašymo skirti ekspertizę B. I. sveikatos būklei 2000-05-19 testamento sudarymo metu nustatyti. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl to, kad jo tėvas B. I. ir pamotė V. I. žadėjo palikti savo turtą ieškovui, nes toks pažadas teisiškai neįpareigoja testatoriaus įvykdyti savo pažadą. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais. Teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jo tėvas B. I. 2000-05-19 testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl nėra pagrindo pripažinti 2000-05-19 B. I. sudarytą testamentą negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad ieškovo teiginys, kad V. I. žadėjo ieškovui palikti savo turtą leidžia daryti išvadą, jog po tėvo mirties V. I. žinojo, kad B. I. savo turtą paliko sutuoktinei, o ne sūnui V. I.. Ieškovas į teismą kreipėsi 2013-07-12, t. y. praėjus daugiau kaip 11 metų nuo 2001-11-23 paveldėjimo teisės liudijimo V. I. išdavimo, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškovui praleistus terminus teisę į palikimą patvirtinantiems dokumentams ginčyti. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jį suklaidino notarė T. N., išaiškinusi, jog V. I. neturi jokių galimybių ginčyti tėvo B. I. sudaryto testamento ar vėliau išduoto V. I. paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi ieškovas pripažino, jog tuo metu kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, su kuriuo nepavyko sudaryti teisinės pagalbos sutarties. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo visas galimybes laiku gauti teisinę pagalbą ir užginčyti teisę į palikimą, tačiau to nepadarė dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis (LR CK 1.89 str. 1d., 5.8 str., 5.16 str. 2d., 1.131 str. 1 d., 2 d., LR CPK 47 str. 2 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-07 papildomu sprendimu nusprendė prašymą tenkinti ir priteisti iš ieškovo V. I. po 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. S. ir atsakovės S. B. naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-23 sprendimu buvo atmestas ieškovo V. I. ieškinys atsakovams R. S. ir S. B. dėl testamentų ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais. 2014-04-03 vykusio teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu atsakovų atstovas pateikė prašymą prijungti dokumentus, patvirtinančius atstovavimo išlaidas. Atsakovų atstovas prašė teismo priteisti iš ieškovo atsakovų R. S. ir S. B. patirtas po 1500 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai. Aplinkybę, kad minėtos išlaidos buvo patirtos, patvirtina pateikti 2013-10-17 mokėjimo nurodymo kvitai Nr. 15 ir Nr. 16. Atsakovų patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo klausimas teismo sprendimu nebuvo išspręstas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai R. S. ir S. B. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2014-03-07 atsiliepime į ieškinį, o rašytinius įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų dydį, pateikė 2014-04-25. Teismas konstatavo, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui buvo pateiktas laiku, nepraleidus Lietuvos Respublikos CPK 98 str. nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovų R. S. ir S. B. atžvilgiu buvo atmestas, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo tenkintinas (LR CPK 93 str., 96 str., 277 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. I. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-07 papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovų R. S. ir S. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodė, kad atsakovai prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė jau po baigiamųjų kalbų ir ieškovai nesutiko su šio prašymo prijungimu prie bylos. 2014-04-18 teismo nutartimi buvo pripažinta aplinkybė, kad atsakovų atstovas dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė, pasibaigus baigiamosioms kalboms. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimti atsakovų atstovo dokumentus – kvitus apie S. B. ir R. S. advokato paslaugų apmokėjimą po 1500 Lt. Atsakovai, teikdami procesinius dokumentus, neteikė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokį reikalavimą pateikė trečiasis asmuo V. G., teikdama atsiliepimą į ieškinį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, priimdamas papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LR CPK 98 str., 277 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, priėmęs byloje procesinį sprendimą, kuriuo užbaigiama byla, išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą, kai šalies bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui.
LR CPK 93 straipsnio nuostatos nustato bendrą principą, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo tvarka nustatyta LR CPK 98 straipsnyje. Pagal LR CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Numatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą 2014-04-03 teismo posėdyje atsakovų atstovas baigiamųjų kalbų metu pateikė prašymą prijungti dokumentus, patvirtinančius atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti atsakovų atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų prijungimo, nes baigiamųjų kalbų metu prašymai negalimi. 2014-04-03 teismo posėdyje teismas nutarė procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2014-04-23 16 val.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas baigiamųjų kalbų metu išklausęs atsakovų atstovo prašymą prijungti dokumentus, patvirtinančius atstovavimo išlaidas, turėjo procesinę galimybę atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priimdamas žodinę nutartį, neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį, ir išsprendęs atsakovų atstovo prašymą dėl prijungimo dokumentų, patvirtinančių atstovavimo išlaidas, vėl išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų baigiamąsias kalbas, atsižvelgiant į tai, kad negalima dėl formalių priežasčių užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus iki sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija šalina iš skundžiamo papildomo sprendimo argumentus, kad atsakovai R. S. ir S. B. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2014-03-07 atsiliepime į ieškinį, nes prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateiktas žodžiu 2014-04-03 teismo posėdyje atsakovų atstovo baigiamųjų kalbų metu, o vėliau – raštu pagal teismo iniciatyvą iškėlus papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju negalima formaliai taikyti LR CPK 98 straipsnio nuostatų, nes tai reikštų atsisakymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovams, kurie laimėjo bylą iš esmės, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas draudžia dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-18 nutartimi nutarė iškėlė klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, paskirdamas jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014-05-07 16³⁰ val., pranešant byloje dalyvaujantiems asmenims ir specialiame interneto tinklalapyje apie klausimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nustatant atsakovų atstovui advokatui terminą iki 2014-04-30 pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovų patirtas atstovavimo išlaidas, parodo, kad teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, savo iniciatyva iškeldamas papildomo sprendimo priėmimo klausimą, nes atsakovo atstovas bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus siekė pateikti pirmosios instancijos 2014-04-03 teismo posėdyje.
Situacija, kai atsakovų bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ir siekiama jas pateikti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-23 sprendimo priėmimo, sukūrė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva iškelti papildomo sprendimo klausimą, tuo užtikrinant kooperavimosi, teisingumo ir protingumo principus procese. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikti pinigų priėmimo kvitai dėl kiekvieno atsakovo 2013-10-17 sumokėtų po 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu 2014-04-23 sprendimu dėl ginčo esmės buvo priteista iš ieškovo V. I. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. S. naudai ir skundžiamu 2014-05-07 papildomu sprendimu iš ieškovo V. I. priteista 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. S. naudai suma neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo iš ieškovo papildomu sprendimu priteisiamų išlaidų dydžio mažinti, atsižvelgiant į tai, kad teisingumą civilinėje byloje teismas vykdo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui dėl papildomo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą papildomą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręstas teisingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teisme (LR CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., 7 str., 8 str., 93 str., 98 str., 177 str., 178 str., 185 str., 277 str. 313 str., 320 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. papildomą sprendimą nepakeistą.