- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- ATP-428-719/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Irena Stulgienė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. A., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu Rokiškio rajono apylinkės teismas nubaudė N. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. 1350 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. N. A. buvo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 3 d., apie 20.43 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas (0,51 ‰) girtumas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. A. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti, o taip pat priteisti advokato pagalbos ir kitas išlaidas. Nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. 20.43 val. policijos pareigūnai sustabdė jo vairuotą automobilį ir patikrinę alkotesteriu nustatė jam 0,51 ‰ girtumą. Kadangi jis alkoholinių gėrimų nevartojo, 21.40 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė savo kraują ištyrimui. 2014 m. rugpjūčio 12 d. informavo apylinkės teismą apie tai, kad jis pateikė savo kraują ištyrimui ir iki tol kraujo tyrimo rezultatų nebuvo gavęs. Kita apylinkės teismo posėdžio data buvo numatyta 2014 m. rugpjūčio 18 d. 10 val. Kadangi dar nebuvo gavęs kraujo tyrimo rezultatų, manė, kad bylos nagrinėjimas bus atidėtas dar kartą. Kraujo tyrimo rezultatus faksu gavo 2014 m. rugpjūčio 18 d. 14.02 val. ir pagal juos seka, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tai patvirtina, kad jis buvo blaivus, todėl laikyti jį padariusiu ATPK 126 str. 1 d. numatytą veiką negalima.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – cituoja apeliacinį skundą, skundžiamą nutarimą, dėsto teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir teigia, kad vairuodamas neblaivus N. A. padarė vieną iš grubiausių pažeidimų ir sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismų dalyvių saugumui. Anksčiau N. A. buvo baustas 21 kartą, iš jų 3 kartus už automobilio vairavimą būnant neblaiviu, kas apibūdina jį kaip nedrausmingą ir neatsakingą eismo dalyvį. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl nėra jokių priežasčių šį nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 260 str. 1 d., reglamentuojančioje administracinio teisės pažeidimo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną ir kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus konkrečius pažeidimus ir veikas, kuriomis šie pažeidimai pasireiškė, t. y. kaltinimus padarius konkrečius pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. asmenį galima patraukti tik tuomet, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaiviu (nustatomas nuo 0,41 ‰ iki 1,50 ‰ neblaivumo (girtumo) laipsnis).
Visų pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aiškiai matomas policijos pareigūnų padarytas klaidas ir jų darbo trūkumus tiriant šį įvykį bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaip jau paminėta pirmiau, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tik ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną policijos pareigūnai tik užfiksavo N. A. neblaivumo faktą (7 b. l.), nušalino N. A. nuo transporto priemonės vairavimo (8 b. l.) ir atspausdino pažymą apie N. A. baustumą (9–21 b. l.). Kitus veiksmus (surašė tarnybinius pranešimus, padarė N. A. vairuotojo pažymėjimo kopiją, atspausdino duomenis apie N. A. vairuotą transporto priemonę, jo asmens duomenis ir atvaizdą (5, 6, 22–27 b. l.)) policijos pareigūnai atliko jau po protokolo surašymo. Pažymėtina, kad tuo ir, svarbiausia, net išsamiai neapklausus paties N. A. ir neįsitikinus, ar jis nepasinaudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkte įtvirtinta jo teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, medžiagos tyrimas buvo baigtas ir ji buvo perduota apylinkės teismui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti galimi alkoholio vartojimo ar nevartojimo ir kitų įvykio aplinkybių liudytojai, nors pagal bylos duomenis (apeliacinį skundą ir kt.) matyti, jog jų galėjo būti ne vienas, tiriant įvykį jie nebuvo nustatyti ir apklausti.
Būtina paminėti ir netinkamą apylinkės teismo įdirbį šioje byloje – žinodamas, kad N. A. kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, kad jis dar negavo kraujo tyrimo rezultatų ir dėl to atidėdamas bylos nagrinėjimą (29 b. l.), apylinkės teismas tiesiog privalėjo užtikrinti N. A. dalyvavimą tolesniame bylos nagrinėjime. Neužtikrinęs N. A. dalyvavimo tolesniame bylos nagrinėjime ir neišsiaiškinęs svarbių bylos aplinkybių – N. A. kraujo tyrimo rezultatų ir kt., apylinkės teismas, nesiimdamas visų priemonių išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, priėmė byloje nutarimą.
Visi pirmiau išdėstyti duomenys akivaizdžiai rodo, jog tiriant ir nagrinėjant šią bylą policijos pareigūnai ir apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. ir 286 str. 2 d. reikalavimų, jie visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų ir vien tik dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Ne mažiau svarbu yra tai, kad N. A. blaivumo testas 2014 m. rugpjūčio 3 d. 20.43 val. buvo atliktas alkotesteriu „Lion 500“ ir tuo metu jam buvo nustatytas 0,51 ‰ (įvertinus alkotesterio paklaidą) girtumas (7 b. l.). Neblaivumo patikrinimas naudojant alkotesterį yra įprasta priemonė, kurios naudojimas tikrinant asmens neblaivumą paprastai pripažįstamas atitinkančiu asmens teisę į teisingą procesą. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12/2013 yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. reikalavimus.
Iš kartu su apeliaciniu skundu N. A. pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepraėjus nė vienai valandai nuo patikrinimo alkotesteriu N. A. kreipėsi į medicinos įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini), kur jam buvo paimtas kraujas ir jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (36 b. l.). Šie duomenys leidžia pagrįstai abejoti pirminio patikrinimo alkotesteriu rezultatais.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie N. A. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo buvimą ar nebuvimą. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šioje byloje apylinkės teismas neišnaudojo visų galimybių pašalinti paminėtiems trūkumams – šiuo metu būtina atlikti ekspertizę, kuri atsakytų, ar galėjo po patikrinimo alkotesteriu, kuomet N. A. buvo nustatytas 0,51 ‰ girtumas, nepraėjus nė vienai valandai jo kraujyje alkoholio nelikti visai, o taip pat, esant reikalui, atlikti ir kitus procesinius veiksmus. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus, ko apeliacinės instancijos teisme dėl nustatyto pakankamai trumpo bylos išnagrinėjimo termino padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nustačius aukščiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.