- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-124-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Galinta“
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 44.5.1, 50.8.
2011 m. vasario 3 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta“ atstovei advokatei Ž. G., atsakovės akcinės bendrovės bankas „Snoras“ atstovui O. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-05171-375/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei bankui „Snoras“, trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Galinta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 49 559,99 Lt skolą už žemės subnuomą, 6 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 1996-11-28 su atsakove sudarė žemės subnuomos sutartį 3 metų laikotarpiui, nuomos mokestis – 16 992 Lt. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, atsakovė už visą nuomojamos žemės laikotarpį nuomos mokestį sumokėjo, tačiau ginčo žemės sklypo ieškovei neperdavė ir toliau naudojosi žeme, vykdė veiklą, taigi Subnuomos sutartis tapo neterminuota, nes per 1 mėnesį nuo sutarties pasibaigimo žemė nebuvo perduota ar sudaryta kita subnuomos sutartis, ir dėl to už 8 metus turėjo būti mokamas nuomos mokestis. Ginčo žemės sklypą 2010-03-01 žemės sklypo perdavimo aktu ieškovei buvo perduota tik 2010-03-01. Ieškovės nuomone, kai mokama visa nuomos suma iš karto, tai nėra periodinės išmokos, todėl negali būti taikomas 5 m. senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovė AB bankas „Snoras“ prašė ieškinį atmesti arba pritaikyti ieškinio senatį ir ieškinį dėl 18 880 Lt dalies atmesti, arba, teismui nustačius, kad ieškinio senatis negali būti taikoma, pasiremti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir reikalavimą dėl 18 880 Lt dalies atmesti. Nurodė, kad UAB „Galinta“ yra netinkama ieškovė, nes žemės sklypas priklauso valstybei, dėl nuomos mokesčio turėtų kreiptis teisėtas savininkas. Kauno apskrities viršininko administracijos leidimas buvo duotas 3 metams. Praėjus šiam terminui, turėjo būti pateiktas naujas leidimas. Nuomos santykiuose sąskaitos turi būti išrašomos kas mėnesį, nuomos mokestis yra periodinis, todėl ieškovės reikalavimui turi būti taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Nurodė, kad dėl Sutarties nevykdymo yra abipusė kaltė. Ieškovė kalta, kad laiku neišrašė sąskaitų nuomai apmokėti, o bankas kaltas, kad nemokėjo dėl neapsižiūrėjimo.
Tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašė šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 5 333,60 Lt skolą, 128,63 Lt žyminį mokestį, 220 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-11-11 nuo priteistų 5 333,60 Lt iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; valstybei iš ieškovės priteisė 41,11 Lt, o iš atsakovės – 5,08 Lt pašto išlaidas.
Teismas nustatė, kad 1996-11-28 ieškovė ir Kauno apskrities viršininko administracija sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iki 2095-11-28. 1998-05-01 ieškovė su atsakove sudarė žemės subnuomos sutartį, pagal kurią atsakovei 3 metams (iki 2001-05-01) išnuomojo 30 kv. m žemės sklypą, esantį Kaune, Taikos pr. 81. Atsakovė, vykdydama sutarties 10 p., sumokėjo ieškovei už 3 metus 16 992 Lt. Pasibaigus subnuomos sutarčiai atsakovė žemės sklypo neperdavė ir naudojosi juo iki 2010-03-01. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė realiai naudojosi žemės sklypu iki jo perdavimo ieškovei dienos 2010-03-01.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.481 str. žemės sklypo subnuomos sutartis tapo neterminuota ir pagal CK 6.499 str. 2 d. nuostatas ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti, bei atlyginti nuostolius. Kadangi žemės sklypas, kurį ieškovė subnuomavo atsakovei, priklauso valstybei, todėl viešąja nuosavybe esančio žemės sklypo išnuomavimo tvarka ir sąlygos nustatytos ne tik bendrųjų nuomos teisinius santykius reglamentuojančių, bet ir specialiųjų teisės normų – subnuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Žemės nuomos įstatymo, Žemės įstatymo nuostatomis. Pagal Žemės nuomos įstatymo 9 str. 2 d. nurodyta, jog žemės nuomininkas gali išsinuomotą žemę subnuomoti tik gavęs nuomotojo sutikimą. Teismas nustatė, kad nuomotoja Kauno apskrities viršininko administracija tokį sutikimą išdavė 1999-04-09, sutikimo subnuomai terminas – 3 metai. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė turėjo nuomotojo sutikimą žemės sklypo subnuomai tik iki 2002-04-09. Vėlesniam laikotarpiui šios institucijos sutikimo nebuvo ir negalėjo būti, nes Žemės nuomos įstatymas, suteikęs galimybę žemę subnuomoti, galiojo tik iki 2001-07-01 (CK PĮĮĮ 51 str.). Kadangi žemės nuomos teisinius santykius reguliavusios Žemės įstatymo nuostatos jau nesuteikė teisės nuomininkui išsinuomotą žemės sklypą subnuomoti, todėl 2001-05-01 pasibaigus žemės sklypo subnuomos sutarties terminui ir sutarčiai tapus neterminuota, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti nuomos mokestį nuo 2001-05-01 iki 2002-04-09, t. y. už 11 mėnesių ir 9 dienas, o tai sudaro 5 333,60 Lt (11 x 472 Lt lygu 5 192 Lt, 9 d. x 15,73 Lt lygu 141,60 Lt. 5192 Lt + 141,60 Lt). Teismas vieno mėnesio nuomos dydį apskaičiavo įvertinęs tai, kad pagal žemės subnuomos sutartį ieškovei buvo sumokėta už 36 mėnesius 16992 Lt 16992 : 36 lygu 472 Lt per mėnesį. Atitinkamai buvo apskaičiuotas ir nuomos mokestis už 9 dienas: 472 Lt : 30 lygu 15,73 Lt. 9 d. x 15,73 Lt lygu 141,60 Lt). Teismas nurodė, kad pasibaigus sutikimo terminui ir žemės nuomos santykius reguliavusioms specialiosioms įstatymo normoms nesuteikiant galimybės išsinuomotos žemės subnuomoti, ieškovė prarado teisę reikalauti mokėti jai nuomos mokestį, nors atsakovė ir toliau žemės sklypu naudojosi, nes pagal visuotinai priimtą civilinės teisės principą iš neteisėtumo jokių teisių atsirasti negali. Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškovės reikalavimui sutrumpintą 5 metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 9 d.). Teismas nesumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį, kurį atsakovė naudojosi žemės sklypu pasibaigus subnuomos sutarties terminui, o ieškovas turėjo teisinį pagrindą žemės sklypo subnuomai (nuo 2001-05-01 iki 2002-04-09), pripažino realiais, dėl atsakovės vėlavimo grąžinti išsinuomotą žemės sklypą patirtais nuostoliais. Didesnių nuostolių ieškovė neįrodinėjo. Teismo nuomone, šiuo atveju turi būti taikomas bendras 10, o ne 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Galinta“ prašė iš dalies panaikinti teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės 44 226,39 Lt skolą už žemės subnuomą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, taikė ne tas materialiosios teisės normas, kurias reikėjo taikyti, nukrypo nuo teismų formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo subnuomos klausimais praktikos. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:
1) apeliantės nuomone, pasibaigus Subnuomos sutarčiai ir jai tapus neterminuota, neterminuotu tapo ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-04-09 duotas sutikimas dėl žemės subnuomos, todėl nurodytas Žemės nuomos įstatymo pažeidimas netraktuotinas kaip imperatyvus, nes apskrities viršininko administracijos sutikimas buvo gautas. Teismas turėjo spręsti, ar ieškovės prievolinis reikalavimas yra pagrįstas, ar ieškovė turi reikalavimo teisę;
2) Kauno apskrities viršininko administracijai, kaip valdžios institucijai, taikoma jos priimamų teisės aktų ir teisiškai reikšmingų veiksmų, taigi ir dėl sutikimo išdavimo, teisėtumo prezumpcija, o sutikimo išdavimas yra laikomas atitinkančiu turto savininko valią ir neprieštarauja viešajam interesui;
3) vieno netiesioginio įrodymo pagrindu negalima daryti vienintelės ir kategoriškos išvados apie įrodomąjį faktą, tačiau, kai yra keli netiesioginiai įrodymai, tarp jų nėra prieštaravimų ir visų jų pagrindu galima daryti vieną galutinę išvadą. Teismas gali priimti sprendimą remdamasis vien netiesioginiais įrodymais, konstatuodamas, kad tam tikros aplinkybės (faktai) yra arba kad jų nėra. Valstybės atstovų išreikštą valią patvirtino jau nurodyti įrodymai, taip pat kiti įrodymai, pvz., 2009-04-07 šalių pasirašytas Susitarimas dėl Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties pakeitimo, atsakovė žemės sklypą naudojo viešai, t. y. vykdė veiklą, susijusią su banko klientų aptarnavimu, kt.;
4) teismui neturėjo kilti abejonių dėl galimybės subnuomoti žemės sklypą, nes pagal visus byloje surinktus įrodymus galėjo būti padaryta vienintelė išvada – kad valstybės interesai nebuvo pažeisti;
5) valstybinės žemės subnuomos sutartis buvo sudaryta gavus žemės nuomotojo, apskrities viršininko administracijos, sutikimą. Nustojus galioti Žemės nuomos įstatymui, žemės subnuomos santykiai tapo reglamentuojami pagal CK 6.553 str., kurio 1 d. nurodyta, kad žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas, o būtent 1998-11-28 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties 14 punktas reglamentuoja žemės subnuomos sąlygas, kur pasakyta, kad Subnuomos sutartis sudaroma ta pačia tvarka kaip ir nuomos sutartis. Sutartyje subnuomos santykiai atskirai nebuvo aptarti, todėl šalys vadovavosi bendromis teisės normomis, reglamentuojančiomis subnuomos santykius. Bendrovė už žemės sklypo nuomą valstybei nuo 2001 iki 2009 m. sumokėjo 36 105 Lt mokesčių, todėl teismo priteista suma nepadengia bendrovės išlaidų, susijusių su mokesčių sumokėjimu;
6) ginčo dėl to, kad bylos šalių sudaryta terminuota nuomos sutartis pasibaigė ir tai įvyko sutartyje nurodytą jos termino suėjimo dieną, t. y. 2001-05-01, tarp šalių nėra. Šalys neginčija ir tos aplinkybės, kad išsinuomotas patalpas atsakovė grąžino ieškovei 2010-03-01, t. y. uždelsusi beveik 9 metus. Atsakovės faktinis žemės sklypo naudojimas sukelia teisines pasekmes atsakyti pagal CK 6.499 str. 2 d. Nei atsakovė, nei tretysis asmuo nepareiškė teismui priešieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl ieškovaė turi reikalavimo teisę į visą prašomą priteisti ieškinio sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB bankas „Snoras“ prašė visiškai atmesti apeliacinį skundą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą arba, teismui nustačius, kad 1998-05-01 žemės subnuomos sutartis suėjus jos terminui tapo neterminuota ir apeliantė turi teisę į subnuomos mokestį, prašė taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą, ir apeliacinio skundo dalį dėl 13 546,40 Lt atmesti, arba, teismui nustačius, kad 1998-05-01 žemės subnuomos sutartis suėjus jos terminui tapo neterminuota ir apeliantė turi teisę į subnuomos mokestį, arba, kad pasibaigus šiai sutarčiai apeliantė turi teisę į nuostolių už uždelsimą laiku grąžinti žemės sklypą atlyginimą, bei teismui nustačius, kad sutrumpinta 5 metų ieškinio senatis negali būti taikoma, prašė netenkinti apeliacinio skundo sumos bei sumažinti priteistiną sumą mažiausiai 22 113,19 Lt.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė šiuos motyvus:
1) subnuomos sutartis pasibaigė 2001-05-01, suėjus šalių nustatytam terminui, t. y. vienu iš tuomet galiojusio Žemės nuomos įstatymo 18 str. numatytu sutarties pasibaigimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos, terminuota nuomos sutartis pasibaigus sutarties terminui negali transformuotis į neterminuotą (LAT 2010-02-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-93/2010, 2006-04-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-294/2006; 2008-02-11 nutartį c. b. Nr. 3K-3-96/2008). Valstybinės žemės subnuomos sutartis taip pat negali būti neterminuota. Subnuomos sutartis pasibaigė, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo mokėti reikalaujamo mokesčio;
2) sutikimas dėl žemės subnuomos netapo neterminuotu. Kauno apskrities viršininko administracijos sutikimas negali būti traktuojamas plečiamai, t. y. jis suteikia tiek teisių, kiek šiame sutikime yra nurodyta. Sutikimas yra aiškiai individualizuotas, t. y. išduotas nuomininkei (ieškovei) ir juo leista subnuomoti tik dviem asmenims: AB bankui „Snoras“ ir UAB „Vegida“. Sutikimas galiojo tik AB banko „Snoras“ atžvilgiu, todėl pasibaigus žemės subnuomos sutarčiai, 2002-04-09 pasibaigė ir specialiai šiam sandoriui arba naujam su AB banku „Snoras“ sandoriui (jei toks būtų buvęs sudarytas) pagrįsti išduotas sutikimas;
3) argumentai dėl aplinkybių, netiesiogiai įrodančių žemės savininko išreikštą valią dėl tęsiamos subnuomos (2009-04-07 susitarimas dėl 1996-11-28 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/96-4353 pakeitimo, banko naudojimosi subnuomotu žemės sklypu faktas), yra klaidingi. Vieninteliu teisėtu valstybinės žemės subnuomos pagrindu laikomas galiojantis valstybei atstovaujančios institucijos rašytinis sutikimas;
4) ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą už uždelsimą laiku grąžinti žemės sklypą. Apie apeliantės nuostolių realumą galima būtų kalbėti tik tuo atveju, jei ji po žemės subnuomos sutarties su atsakove pasibaigimo turėtų teisę šį sklypą subnuomoti kitiems asmenims. Pasibaigus 2001-05-01 žemės subnuomos sutarčiai, sutikimas dar galiojo iki 2002-04-09. Subnuomos mokestis už šį laikotarpį ir turi būti laikomas realiais praradimais, tai sudaro 5 333,60 Lt skolą. Valstybei sumokėtą žemės nuomos mokestį galima būtų priskirti prie nuomininko realių praradimų tik tuo atveju, jei subnuomos sutartyje būtų numatyta sąlyga, kad žemės nuomos mokestį nuomininkui moka (kompensuoja) subnuomininkas. Kitų nuostolių, kurie galėtų būti atlyginti pagal CK 6.499 str. 2 d., apeliantė neįrodinėjo;
5) paaiškėjus, kad žemės subnuomos sutartis tapo neterminuota ir ieškovė turi teisę į subnuomos mokestį, tokiu atveju, vadovaujantis CK 6.259 str. 1 d. bei teisingumo ir sąžiningumo kriterijais būtų protinga sumažinti atsakovės atsakomybę dėl abiejų šalių kaltės. Ieškovės kaltė pasireiškė tuo, jog ji laiku ir tinkamai neteikė atsakovei informacijos apie žemės savininko sutikimo subnuomoti žemę nebuvimą, neteikė sąskaitų apmokėjimui (subnuomos sutarties 10 p.) ir nepareikalavo laiku grąžinti žemės sklypą. Abiejų šalių kaltė turi būti vienodo dydžio, todėl apeliacinis skundas galėtų būti tenkinamas dėl ne daugiau kaip 22 113,19 Lt;
6) atsižvelgiant į PVM įstatymo 79 str. 2 d. nuostatas, po subnuomos termino pabaigos ieškovė turėjo išrašyti pirmąją PVM sąskaitą faktūrą už 2001 m. gegužės mėn. 2001 metų birželio 10 d. Protinga būtų tikėtis, kad tokia sąskaita galėjo būti pateikta AB bankui SNORAS tą pačią dieną, nes jo filialas, kaip ir ieškovės centrinė buveinė, yra Kaune, todėl ieškinio senaties pradžia laikytina ne 2009-09-14, bet 2001-06-10. 5 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2006-06-10. Turi būti taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Ieškovė į teismą kreipėsi 2009-11-09. 2009-10-10 suėjo ieškinio senaties terminas, prasidėjęs 2004-10-10. Tai reiškia, kad ieškinio senatis taikoma ieškovės reikalavimams mokėti subnuomos mokestį už 2001 m. gegužės–2004 m. rugsėjo mėnesius, iš viso už 40 mėnesių. Subnuomos mokestį už 40 mėnesių sudaro: 472 Lt x 40 mėn. = 18880 Lt. Atsižvelgiant į teismo priteistus 5 333,60 Lt, apeliantės reikalavimo dalis dėl 13 546,40 Lt turi būti atmesta;
Šalies argumentai
7) apeliantės teiginys, kad atsakovė nepareiškė priešieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, yra nepagrįstas. Sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų (prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms), yra niekinis ir negalioja. Niekinio sandorio sudarymo faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva, todėl tam nebūtinas šalies atskiras reikalavimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad tarnyba šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo, kadangi bylos išsprendimas neturės įtakos nei tarnybos teisėms, nei bus sukurtos naujos pareigos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė 1996-11-28 ir Kauno apskrities viršininko administracija sudarė žemės sklypo, esančio Kaune, Taikos pr. 81, žemės nuomos sutartį iki 2005-11-28 (b. l. 40). Remiantis pateikta byloje žemės nuomos sutartimi, ieškovė turėjo teisę subnuomoti žemės sklypą, žemės nuomos sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad žemės subnuomos sutartis sudaroma ta pačia tvarka kaip ir nuomos sutartis – raštu. Taigi ieškovė buvo teisėta žemės sklypo nuomininkė, ginčo santykiai tarp nuomininkės ir subnuomininkės atsirado žemės sklypo nuomos sutarčiai galiojant, todėl ieškovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti patenkintas. Ieškovė iki subnuomos sutarties sudarymo gavo rašytinį nuomotojo sutikimą, taigi turėjo teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas (CK 6.553 str.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės atstovės motyvais, kad ginčo santykiams taikytinos CK kodekso nuostatos, įsigaliojusios nuo 2001-07-01, kadangi Žemės subnuomos sutartis sudaryta su atsakove raštu (b. l. 39) 3 metams iki 2001-05-01 (CK PĮĮĮ 2 str., 43, 45 str., CK 6.553 str.),o pasibaigus šiam terminui atsakovė žemės sklypo neatlaisvino, žemės sklype buvo atsakovės statinys, tad atsakovė toliau naudojo iki 2010-03-01 žemės sklypą savo poreikiams patenkinti.
Negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, kad ieškovė neturi teisės gauti nuostolių atlyginimą, nes be žemės savininko sutikimo ieškovė faktiškai leido atsakovei naudotis ginčo žemės sklypu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės teisiniai argumentai nepatvirtina, kad nuomos sutartimi prisiimtų nuomininko sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas (nevykdymas), įskaitant žemės savininko sutikimo nebuvimą, pažeistų būtent subnuomininko teises ir (arba) teisėtus interesus. Tas faktas, kad žemės subnuomos sutarčiai pasibaigus subnuomininkė nenukėlė savo pastato nuo žemės sklypo ir toliau naudojosi žemės sklypu, būtų svarbi aplinkybė tik kilus ginčui tarp nuomotojos ir nuomininkės. Šiuo atveju, kaip matyti iš pateiktų byloje KAVA atstovo atsiliepimų į ieškovės ieškinį, trečiojo asmens KAVA teisėms ir pareigoms teismo sprendimas neturės įtakos (b. l. 141). Dėl to, esant teisme komercinės subnuomos sutarties šalių ginčui dėl subnuomininkės atsisakymo atlyginti atsiradusius nuostolius dėl subnuomojamo žemės sklypo negrąžinimo pasibaigus subnuomos sutarčiai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, gali būti taikytini CK 1.138 straipsnyje įtvirtinti bendrieji civilinių teisių gynimo būdai, (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), žalos (nuostolių) atlyginimas. Todėl šis atsakovės motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat atmestinas atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad ieškovei gali būti atlyginti nuostoliai dėl nesumokėto subnuomos mokesčio tik tuo atveju, jeigu nuomos sutartyje būtų nurodyta, kad žemės nuomos mokestį moka valstybei atsakovė, o ne ieškovė. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog patyrė nuostolių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl subnuomoto turto negrąžinimo, todėl šis atsiliepimo motyvas neturi teisinės reikšmės sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą pasibaigus subnuomos sutarčiai.
Atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad ginčo santykiams taikomi išaiškinimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Tritho“ v. H. V. ir kooperatinė bendrovė ,,Ukrinų rapsas“, bylos Nr. 3K-3-294/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudalita“ v. Vilniaus m. savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2008, 3k-3-93/2010), kadangi žemės nuomos sutartis tarp ieškovės ir valstybės nebuvo pasibaigusi, todėl nagrinėjamos bylos ir nagrinėtų kasacine tvarka civilinių bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.
Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, kad ieškovei neturi būti atlyginti nuostoliai, nes ji pažeidė sutartį, laiku nepateikdama atsakovei sąskaitų apmokėjimui. Kaip nustatyta anksčiau, subnuomos sutartis tarp šalių pasibaigė, todėl subnuomos sutarčiai pasibaigus 2001-05-01, ieškovė neprivalėjo pateikti atsakovei PVM sąskaitų faktūrų už subnuomą.
Atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad byloje netinkamai taikyta ieškinio senatis, nes CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis. Ginčo santykiams netaikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi nuomotojos pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį pareikštas reikalavimas nuomininkei yra ne reikalavimas dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojos reikalavimas nuomininkei dėl nuostolių, šios padarytų pavėlavus grąžinti išsinuomotą daiktą, atlyginimo, tai, svarstant nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl subnuomos mokesčio dydžio nuostolių, kurie susidarė nuomininkei (atsakovei) pavėlavus grąžinti išsinuomotą daiktą, priteisimo, nebuvo aktualus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo klausimas. Tokios rūšies reikalavimui, kokį nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškovė, nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, todėl šiam ieškovė reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
Pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį kiekviena prievolės šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir, vykdydama prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi. Šis principas įtvirtintas CK 6.200 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Bendradarbiauti – reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku ar dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N.; bylos Nr. 3K-3-406/2008). Nagrinėjamoje byloje šalių bendradarbiavimo principas yra svarbus vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija apie būsimą žemės sklypo perdavimą, kaip sprendė kilusius nesutarimus ar neaiškumus, kokių ėmėsi priemonių, kad pasibaigus subnuomos sutarčiai būtų grąžintas žemės sklypas. Todėl negalima visiškai sutikti su apeliantės motyvais, kad ieškovei turi būti visiškai atlyginti nuostoliai, ir atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ieškovei negali būti atlyginti nuostoliai, nes ieškovė nesirūpino savo teisėmis. Kaip nustatyta anksčiau, abi šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, abi šalys netinkamai rūpinosi bendradarbiavimu, nes atsakovė apie 12 metų naudojo ginčo žemės sklypą savo komercinei veiklai, iš jų beveik 9 metus naudojo žemės sklypą nemokėdama mokesčio ir taip gavo turtinės naudos. Apeliantė mokėjo valstybei žemės nuomos mokestį (36 105 Lt), taip pat ir už tą žemės sklypą, kurį naudojo atsakovė, tačiau pasibaigus žemės subnuomos sutarties terminui ieškovė laiku ir tinkamai nepasirūpino tolesnių subnuomos santykių įforminimu. Taigi nei viena šalis negali kitai šaliai perkelti bendradarbiavimo ir ekonomiškumo vykdymo principų pareigų, nes tai yra abiejų šalių pareiga ( CK 1.137 str.). Byloje nustačius, kad abi šalys nepakankamai bendradarbiavo, yra pagrindas dėl šalių neveiklumo atsiradusius nuostolius padalinti tokia tvarka: iš dalies tenkinant ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės 22 113,95 Lt nuostolių, kitą ieškovės reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, dėl to suklydo priimdamas teismo sprendimą, o tai sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, o skundžiamą teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.), padidinant iš atsakovės priteistą sumą iki (5 333,60 + 22113,19) = 27 447,55 Lt.
Apeliantei iš dalies atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies (55 procentai prašomos priteisti sumos), atitinkamai keistinos ir ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 327 Lt žyminį mokestį (b. l. 135), todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 729,85 Lt. Ieškovei priteistos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos keistinos tokia tvarka. Ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 1 487 Lt žyminį mokestį (b. l. 4, 57, 84), todėl jai priteistini 817,85 Lt vietoje 128,63 Lt, priteistų skundžiamu sprendimu, ir 729,85 Lt apeliacinės instancijos teisme (b. l. 135), iš viso 1547,70 Lt. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Advokatė pirmosios instancijos teisme surašė ieškovės vardu procesinius dokumentus, atstovavo ieškovei teisme. Byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, keistina pirmosios instancijos teisme priteista ieškovei advokato teisinių paslaugų atstovavimo išlaidų suma: vietoje priteistų 220 Lt priteistina 1 100 Lt. Taip pat keistina teismo sprendimo dalis, kuria nutarta priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-11-11 nuo priteistos sumos, nurodant, kad vietoje ankstesniu teismo sprendimu priteistų 5 333,60 Lt yra priteistini 27 447,55 Lt. Kita skundžiamo teismo sprendimo dalis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti tokia tvarka:
Priteisti iš atsakovės AB bankas SNORAS (įmonės kodas 112025973, Vilnius, Vivulskio g. 7, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas :Snoras“, banko kodas 260101758):
nuostoliams atlyginti 27 447,55 (dvidešimt septynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis) Lt;
žyminio mokesčio išlaidas – 1547,70 (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt septyni) Lt:
advokato atstovavimo išlaidas – 1 100 (vieną tūkstantį šimtą) Lt:
6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-11-11 nuo priteistų 27 447,55 Lt iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
ieškovei UAB „Galinta“ (įmonės kodas 134568135, Kaunas, Veiverių g. 51C, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DnB Nord bankas“)
Kitos sprendimo dalies nekeisti.