- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- I-1843-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00854-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-04-20 iki 2017-04-24 buvo gydomas 12 skyriuje 208 kameroje, nuo 2017-04-27 iki 2017-05-05 buvo 11 skyriuje 206 kameroje. Kamerose buvo netinkamas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, neveikė ventiliacija. Dušas įrengtas antisanitarinėmis sąlygomis, duše nebuvo ventiliacijos, veidrodžio. Persirengimo patalpa nebuvo atskirta nuo dušo patalpos. Dėl to patyrė pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8-11) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau –ir Ligoninė, LAVL) duomenimis pareiškėjas įstaigoje buvo gydomas šiais laikotarpiais: nuo 2017-04-20 iki 2017-04-24 12D 3/p korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 226 (plotas- 14,75 kv. m, 2 lovos) ir nuo 2017-04-27 iki 2017-05-05 11D 3/p korpuso (Psichiatrijos skyrius) kamerų tipo patalpoje Nr. 206 (plotas- 23,09 kv. m, 3 lovos). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius (toliau – ir NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyrius) 2017-05-24 atliko patikrinimą, kurio metu patalpoje Nr. 226 išmatavus dirbtinę apšvietą pažeidimų nenustatyta, tačiau kameroje Nr. 206 dirbtinė apšvieta nesiekė 200 lx.
Pažymėjo, jog Ligoninės darbuotojai nuolat tikrina elektros lemputes, o perdegusios ar sudaužytos pakeičiamos. Be to, nuolat kamerose inventorių gadina ir laužo pacientai, todėl Ligoninė nepajėgi nuolat nepertraukiamai užtikrinti teisės aktuose reglamentuojamo dirbtinio apšvietimo reikalavimų, tačiau pažeidimai per protingą terminą yra šalinami. Kamerų tipo patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, yra langai, per kuriuos vėdinamos patalpos. Ligoninėje yra įrengtas dušas. NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyrius, atlikęs patikrinimą, pažeidimų dušinėje nenustatė tik nurodė, jog dušo patalpoje įrengta kabykla drabužiams pasikabinti, tačiau ji neatskirta apsaugine sienele, todėl rūbai gali sušlapti. Po šio pastebėjimo šiuo metu nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti šalia dušo esančiame uždarame prieangyje, kuris yra atskirtas sienos pertvara. Dušuose įrengta priverstinė (mechaninė) ventiliacija, kuri yra įjungiama pacientų prausimosi po dušu metu. Teisės aktai nenumato, jog dušuose turi būti įrengti veidrodžiai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau- LAVL, Ligoninė) atlyginimo.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta (b. l. 18-19), kad pareiškėjas buvo gydomas nuo 2017-04-20 iki 2017-04-24 12D 3/p korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 226 (plotas- 14,75 kv. m, 2 lovos) ir nuo 2017-04-27 iki 2017-05-05 11D 3/p korpuso (Psichiatrijos skyrius) kamerų tipo patalpoje Nr. 206 (plotas- 23,09 kv. m, 3 lovos).
Pareiškėjas tvirtino, jog laikotarpiu nuo 2017-04-20 iki 2017-04-24 buvo kalinamas 12 skyriuje kameroje Nr. 208, tačiau atsakovas pateikė 2017-04-20 kameros kortelę (b. l. 18), kuri įrodo, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo palatoje Nr. 226, todėl teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais rašytiniais duomenimis (ABTĮ 56 str., b. l. 18). Pareiškėjo argumentai dėl nurodytų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad palatose buvo netinkamas dieninis, naktinis apšvietimas, ventiliacija. Taip pat nurodė, jog duše nėra ventiliacijos, veidrodžio bei atskirto persirengimo kambario nuo dušo patalpos.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, kuriame numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Naktinio apšvietimo ši norma nereglamentuoja.
Atsakovas nurodė, jog su ginču susijusios patalpos (kameros Nr. 226 ir 206) buvo vėdinamos per langus, tai atitinka Higienos normos reikalavimus.
Bylos duomenimis nustatyta, jog NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai 2017-05-24 atliko patikrinimą (b. l. 12-16), kurio metu patalpoje Nr. 226 išmatavę dirbtinę apšvietą pažeidimų nenustatė, tačiau kameroje Nr. 206 dirbtinė apšvieta nesiekė 200 lx., todėl patikrinimo išvadoje buvo konstatuotas Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų pažeidimas. Taip pat buvo nustatyta, jog gyvenamoje patalpoje Nr. 206 ir 226 yra įrengti langai ir natūralūs ventiliacijos kanalai, todėl sudarytos sąlygos išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl pažeidimų bei gavo iš minėtos institucijos atsakymą, kuriame buvo nurodytas pažeidimas dėl apšvietimo. Taigi pagal esamus duomenis spręstina, jog atsakovas neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose numatyto bendro dirbtinio apšvietimo kameroje Nr. 206. Pažeidimas truko 9 paras.
Kartu pažymėtina, jog atsakovas pateikė teismui Laisvės atėmimo vietų ligoninės apsaugos ir priežiūros skyriaus kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalą (b. l. 22-41), iš kurio matyti, kad patalpose reguliariai yra gadinamas apšvietimas, Ligoninė minėtus pažeidimus šalina. Taigi akivaizdu, jog tam tikrais atvejais pažeidimus sąlygoja pačių nuteistųjų neteisėti veiksmai, o atsakovas imasi priemonių dėl pažeidimų šalinimo.
Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 11 korpuso II aukšte yra dušas ir šiame korpuse esantiems nuteistiesiems yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą savaitėje nusiprausti duše. Dušo sienos ir grindys lygios, išklotos keraminėmis plytelėmis. Įrengtas vienas dušo ragelis. Vandentiekio ir nuotekų sistemų veiklos trikdžių nenustatyta. Dušo patalpoje įrengta kabykla drabužiams pasikabinti, tačiau ji neatskirta apsaugine sienele, todėl prausimosi metu drabužiai gali sušlapti ( b.l. 14). Atsakovas nurodė, jog šiuo metu nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti šalia dušo esančiame uždarame prieangyje, kuris yra atskirtas sienos pertvara. Dušuose įrengta priverstinė (mechaninė) ventiliacija, kuri yra įjungiama pacientų prausimosi po dušu metu. Atsakovas nurodė, jog veidrodžių dušuose nėra, kadangi teisės aktai to nenumato.
Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, jog dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 laipsnių (16 p.) bei numatyta, jog dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 p.). Minėtoje higienos normoje nėra nustatyti reikalavimai dušuose įrengti veidrodžius bei persirengimo kambarius prie dušų.
Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su veidrodžio neįrengimu dušuose pažymėtina, kad LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus, todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini ir reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011). Ši higienos norma nenumato veidrodžio įrengimo duše bei nenumato jokių reikalavimų dėl persirengimo kambarių įrengimo dušuose, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, depresiją, nepateikė į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjui dėl netinkamų gyvenimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata, taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgęs į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrinusi tinkamo bendro dirbtinio apšvietimo kameroje Nr. 206 (9 paras), todėl konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
Teismų praktikoje yra nuosekliai pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo neilgą trukmę, nesant byloje įrodymų, kad dėl to būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytą jo teisių pažeidimą. Pripažintina, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo A. L. reikalavimą dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.