- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-17
- Bylos Nr.
- N-444-394-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo H. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarties H. R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) vyresnysis valstybinis inspektorius 2007 m. birželio 13 d. surašė H. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Protokole nurodė, kad tikrinant Ukmergės rajono „Lėno“ medžioklės klubo 2006 – 2007 metų medžioklės sezono dokumentaciją, nustatyta, jog šio klubo medžiotojas H. R. buvo neteisėtai paskirtas medžioklės vadovu 2006 m. gegužės 26 d. (medžioklės lapas Nr. 113341), 2006 m. rugsėjo 22 d. (medžioklės lapas Nr. 180362) ir 2006 m. spalio 13 d. (medžioklės lapas Nr. 180373). Tuo pažeisti Medžioklės taisyklių 22, 23, 25 ir 28 punktų reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 14 d. nutarimu konstatavo, jog H. R. neturėjo teisės vadovauti medžioklėms 2006 m. gegužės 26 d., 2006 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. spalio 13 d., jam buvo neteisėtai perduoti medžioklės lapai Nr. 113341, 180362 ir 180372, pažeidžiant medžioklės taisykles įrašai apie neteisėtai suteiktus medžioklės vadovo įgalinimus buvo pažymėti medžioklės lapo antroje pusėje (įrašus padarė V. G. ir E. K. , kurie buvo medžioklės vadovai ir patys medžioklėse nedalyvavo). Nutarimu konstatuota, kad H. R. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje 22, 23, 25 ir 28 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1 dalyje, už kurį paskyrė jam 250 litų baudą.
II.
H. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad pagal Medžioklės taisyklių 28 punktą medžioklės vadovas turi teisę įgalioti kitą asmenį vadovauti medžioklei, pažymėdamas apie tai medžioklės lapo pirmoje pusėje ir patvirtindamas įrašą savo parašu, jeigu medžioklės eigoje paaiškėja, kad medžioklės vadovas dėl nenumatytų aplinkybių nebegali toliau vadovauti medžioklei. Nutarime jam inkriminuojami taisyklių pažeidimai kildinami iš fakto, jog jis, būdamas medžioklėje ir turėdamas tam teisę, priėmė vadovavimą medžioklei iš kito medžiotojo, kuris buvo paskirtas medžioklės vadovu, tačiau negalėjo vadovauti konkrečioms medžioklėms. Medžioklės taisyklių 25 punktas nustato, kad už teisingą medžioklės lapo pirmosios pusės užpildymą atsako medžioklės lapą išduodantis asmuo, o už antrosios pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 23 punkto reikalavimus – medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Institucijos pareigūnas formaliai vertino tą nuostatą, kad medžioklės vadovas, perduodamas vadovavimą medžioklei kitam medžiotojui, įrašą turi daryti medžioklės lapo pirmajame puslapyje, tuo tarpu pagal jo klubo ilgametę praktiką perduodant vadovavimą įrašas daromas medžioklės lapo antroje pusėje, dėl ko iš kontroliuojančių institucijų pastabų nebuvo gauta. Tuo labiau, kad pagal taisyklių 25 punktą už medžioklės lapo pirmo puslapio užpildymą atsakingas lapą išduodantis asmuo (nagrinėjamu atveju medžioklės klubo valdybos pirmininkas). Be to, medžioklės lapo grafoje, kurioje nurodomas medžioklės vadovas, fiziškai nėra vietos padaryti normalų įrašą apie vadovavimo medžioklei perdavimą. Vertinant nurodytų normų esmę, negalima laikyti, jog įforminimas kitame medžioklės lapo puslapyje savo esme atitinkantį poįstatymines normas veiksmą, t. y. vadovavimo medžioklei perdavimą, daro niekiniu. Pagal Medžioklės taisykles medžioklės lapas galioja mėnesį, todėl pagal klubo praktiką medžiotojui, kuris nurodytas medžioklės vadovu, negalint medžioti, vadovavimą jis perduoda kitam medžiotojui iki medžioklės pradžios, t. y. pats nedalyvaudamas medžioklėje, ir dėl tokios praktikos jokių kontroliuojančių institucijų pastabų nebuvo gauta. H. R. pažymėjo, kad formalus nurodytų medžioklės taisyklių vertinimas neatitiktų administracinėje teisėje taikomo protingumo principo – medžioklės vadovui yra leidžiama perduoti vadovavimą medžioklei kitam asmeniui, tačiau tokio veiksmo įforminimas kitame galiojančio dokumento puslapyje negali padaryti niekine šio veiksmo esmę. Be to, administracinė nuobauda jam paskirta pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, tačiau jis negali būti šioje normoje nurodyto pažeidimo subjektu, kadangi pagal ją numatoma atsakomybė už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytų medžioklės vadovo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodoma, kad jis apskritai neperėmė vadovavimo medžioklei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, padaręs išvadą, jog H. R. pažeidimai yra įrodyti, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog H. R. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22, 23, 25 ir 28 punktų reikalavimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei medžioklės lapais, kadangi jam, neturinčiam teisės vadovauti medžioklėms, 2006 m. gegužės 26 d., 2006 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. spalio 13 d. buvo neteisėtai perduoti medžioklės lapai Nr. 113341, 180362 ir 180373, kuriuose, pažeidžiant medžioklės taisykles, įrašai apie neteisėtais suteiktus medžioklės vadovo įgalinimus buvo padaryti antroje medžioklės lapo pusėje, o įrašus padarė V. G. ir E. K. , kurie buvo paskirti medžioklės vadovais ir patys medžioklėse nedalyvavo. Teismas H. R. paaiškinimus, jog įrašai buvo daromi pagal „Lėno“ medžioklės klube nusistovėjusią praktiką, vertino kritiškai, kadangi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės numato kitą tvarką, kuria turi būti vadovaujamasi. Taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad už teisingą pirmojo medžioklės lapo užpildymą atsako medžioklės lapą išduodantis asmuo, nepaneigia galimybės pirmojoje lapo pusėje, esant reikalui, medžioklės vadovu paskirti kitą asmenį ir tai pažymėti.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, H. R. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pagal teismo motyvus jis buvo nubaustas už tai, kad kiti asmenys vadovavimą medžioklei jam perdavė netinkama forma, kadangi tokiu būdu nebuvo galima perduoti vadovavimo medžioklei, o tai reikėjo daryti padarant atitinkamą įrašą medžioklės lapo pirmame puslapyje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju įrašas buvo padarytas antroje pusėje, kas buvo traktuota kaip neteisėtas vadovavimo medžioklei perdavimas. H. R. manymu, teismas visas aplinkybes vertino formaliai, todėl, vertinant formaliai ir padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą, jis negalėjo būti laikomas atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį subjektu, kadangi tinkamai jam neperdavus vadovavimo medžioklei, jis negalėjo vykdyti ir medžioklės vadovo pareigų ar jas vykdyti netinkamai. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad svarbu, jog yra išreikšta perduodančio ir priimančiojo vadovavimą medžioklei valia, tuo labiau, kad ginčijamu atveju, medžioklės lapo antroje pusėje yra tiek perduodančio, tiek ir priimančio vadovavimą medžioklei parašai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad Institucijos pareigūnai nustatė, jog jis neteisėtai, neturėdamas tam teisės, vadovavo medžioklėms. 2006 m. gegužės 26 d., 2006 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. spalio 13 d. jam buvo perduoti medžioklės lapai Nr. 113341, Nr. 180362 ir Nr. 180373, pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, apie neteisėtai suteiktus medžioklės vadovo įgalinimus buvo atžymėta šių medžioklės lapų antroje pusėje. Pažymi, jog apeliaciniame skunde pateiktas neva juridinės technikos prasme ydingų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių aiškinimas ne tik neatitinka šių teisės normų esmės, bet ir prieštarauja teisės normų aiškinimo principams – sistemiškumo bei logiškumo. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 21 ir 22 punktais, medžioklės plotų vieneto naudotojas, išduodantis medžioklės lapą, paskiria bei medžioklės lapo pirmoje pusėje įrašo duomenis apie medžioklės vadovą, t. y. asmenį, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę. Šių taisyklių 28 punktas numato šios bendros tvarkos išimtį – tais atvejais, kai medžioklės eigoje medžioklės vadovas dėl nenumatytų aplinkybių nebegali toliau vadovauti medžioklei, jis turi teisę įgalioti kitą asmenį vadovauti medžioklei, pažymėdamas apie tai medžioklės lapo pirmoje pusėje ir patvirtindamas įrašą savo parašu. Todėl akivaizdu, jog vadovauti medžioklėms H. R. neturėjo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
H. R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
ATPK 85 straipsnio 1 dalis nustato, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytų medžioklės vadovo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas užtraukia medžioklės vadovui įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų litų. Taigi ši įstatymo norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, reglamentuojantį medžioklės taisyklės Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl atsakomybė pagal jį galima tik tuo atveju, jei nustatomi konkrečių medžioklę reglamentuojančių taisyklių nuostatų pažeidimai. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo atsakomybėn traukiamas pagal blanketinę ATPK normą, būtina aiškiai nurodyti teisės akto, į kurią ši norma nukreipia, konkrečias nuostatas, kurių pažeidimu asmuo kaltinamas.
Institucija, administracinio teisės pažeidimo protokole apibrėždama H. R. inkriminuoto pažeidimo esmę, nurodė, kad tikrinant Ukmergės rajono „Lėno“ medžiotojų klubo 2006 – 2007 metų medžioklės sezono dokumentaciją (2007 m. kovo 15 d. patikrinimo aktas Nr. 16), buvo nustatyta, kad to paties klubo medžiotojas H. R. buvo neteisėtai paskirtas medžioklės vadovu (2006 m. gegužės 26 d. medžioklės lapas Nr. 113341, 2006 m. rugsėjo 22 d. medžioklės lapas Nr. 180362, 2006 m. spalio 13 d. medžioklės lapas Nr. 180373). Šia veika, kaip kad nurodyta protokole, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 22, 23, 25 ir 28 punktų reikalavimai. Taigi apeliantas kaltinamas pažeidęs Medžioklės taisyklių 22, 23, 25 ir 28 punktų reikalavimus ir tuo padaręs minėtą administracinį teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas Medžioklės taisyklių nuostatas, daro išvadą, jog H. R. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už šių nuostatų pažeidimą, kadangi jose nereglamentuojamos jo pareigos.
Medžioklės taisyklių 22 punkte nurodoma, kokiu atveju medžioklės lapas laikomas negaliojančiu (jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 21.1-21.4 punktuose nurodytų duomenų), o pareiga įrašyti duomenis į medžioklės lapą nurodyta medžioklės plotų vieneto naudotojui, išduodančiam medžioklės lapą. Todėl akivaizdu, jog H. R. nagrinėjamu atveju negali būti kaltinamas pažeidęs šią nuostatą, kadangi jis nėra medžioklės lapą išduodantis asmuo ar jo atstovas (medžioklės ploto vieneto naudotojas nagrinėjamu atveju yra Lėno medžiotojų klubas, o šioje byloje aktualius medžioklės lapus išdavė šio klubo vadovas, b. l. 17-22), kartu jis neįgaliotas medžioklės lape nurodyti Medžioklės taisyklių 21.1-21.4 punktuose apibrėžtus duomenis.
Medžioklės taisyklių 23 punktas įpareigoja medžioklės vadovą įrašyti nurodytus duomenis (medžioklės datą, dalyvaujančių medžiotojų vardų pirmąsias raides, pavardes, jų medžiotojų bilietų numerius) į medžioklės lapo antrą pusę. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad kurie nors iš šių duomenų būtų netinkamai įrašyti medžioklės lapo antroje pusėje ir būtent H. R. būtų netinkamai tokius duomenis nurodęs ar jų nenurodęs.
Medžioklės taisyklių 25 punktas nustato, kad už medžioklės lapo pirmosios pusės užpildymą pagal šių taisyklių 21 punkto reikalavimus atsako medžioklės lapą išduodantis asmuo, o už antrosios pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 23 punkto reikalavimus – medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Taigi H. R. negali būti kaltinamas ir šios nuostatos pažeidimu, kadangi jis neįgaliotas pildyti medžioklės lapo pirmos pusės, o kaip minėta, nėra jokių duomenų, kad medžioklės lapo antra pusė būtų jo užpildyta, pažeidžiant Medžioklės taisyklių 23 punkto reikalavimus.
Taip pat apeliantas negali būti kaltinamas ir pažeidęs Medžioklės taisyklių 28 punkto reikalavimus, kadangi ši nuostata numato, jog medžioklės vadovas turi teisę įgalioti kitą asmenį vadovauti medžioklei, pažymėdamas apie tai medžioklės lapo pirmojoje pusėje ir patvirtindamas įrašą savo parašu, jeigu medžioklės eigoje paaiškėja, kad medžioklės vadovas dėl nenumatytų aplinkybių nebegali toliau vadovauti medžioklei. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo, taip pat institucijos atstovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei atsiliepimo į apeliacinį skundą, išvada apie neteisėtą vadovavimo medžioklei perdavimą H. R. buvo padaryta dėl to, jog protokole nurodytuose medžioklės lapuose (2006 m. gegužės 26 d. medžioklės lapas Nr. 113341, 2006 m. rugsėjo 22 d. medžioklės lapas Nr. 180362, 2006 m. spalio 13 d. medžioklės lapas Nr. 180373, b.l. 17-22) medžioklės vadovais nurodyti asmenys (E. K. ir V. G.) netinkamai įgaliojo jį vadovauti medžioklei (atžyma apie įgaliojimų perdavimą buvo padaryta ne medžioklės lapo pirmoje, o antroje pusėje, be to, jie patys medžioklėje nedalyvavo). Tačiau kaip matyti iš Medžioklės taisyklių 28 punkto, jame suformuluoti nurodymai medžioklės vadovui, kuris perduoda įgaliojimus, tačiau šios nuostatos pažeidimu negali būti kaltinamas asmuo, kuriam tokiu būdu yra perduodami įgaliojimai.
ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas, numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi šios nuostatos leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą. Tinkamas pažeidimo esmės nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra ypač svarbus tiek bylos nagrinėjimo prasme, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje, tiek ir esminis realizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, nes tik aiškiai žinodamas, kuo yra kaltinamas, asmuo gali tinkamai realizuoti šią savo teisę.
Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole, formuluojant H. R. kaltinimą padarius administracinį teisės pažeidimą, nurodyta, jog jis buvo neteisėtai paskirtas medžioklės vadovu (nurodytuose medžioklės lapuose), taigi jau gramatiškai aiškinant šią inkriminuoto pažeidimo formuluotę, akivaizdu, jog jam suformuluoto kaltinimo esmę sudaro kitų asmenų (medžioklės vadovų, perdavusių jam medžioklės vadovo įgaliojimus) veika. Taip pat ir jau aptarti Medžioklės taisyklių reikalavimai, kiek tai susiję su nagrinėjamoje byloje aktualiomis aplinkybėmis, taikytini ne jo, o medžioklės vadovų, perdavusių savo įgaliojimus, atžvilgiu, kas duoda pagrindą išvadai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta jokia būtent H. R. veika, galimai pažeidžianti atitinkamas teisės aktų nuostatas, taip pat nenurodyta jokių konkrečių teisės aktų nuostatų, kurių reikalavimus apeliantas būtų pažeidęs savo veika. Institucijos nutarimu konstatuota, jog jis neteisėtai vadovavo medžioklei, tačiau kiek tai susiję su jo veika, taipogi nenurodyta jokių konkrečių Medžioklės taisyklių nuostatų pažeidimų.
Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokole H. R. suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai, kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nutarimas naikintinas, o byla gražintina Institucijai iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai atskleidžiant H. R. inkriminuojamo pažeidimo esmę, taip pat nurodant konkrečias Medžioklės taisyklių nuostatas, kurių reikalavimus savo veika pažeidęs H. R. padarė administracinį teisės pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
H. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. birželio 14 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.