- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-07
- Bylos Nr.
- A5.-293-928/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00166-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. D.
- Institucija
- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), individualios įmonės (toliau – IĮ) „A.“ direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio nusižengimo bylą, kurioje traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. D., IĮ „A.“ vadovas, neužtikrino, kad 2021 m. kovo 12 d. kavinėje „G. k.“, adresu (duomenys neskelbtini), S. K., dirbtų IĮ „A.“ naudai, t.y. telefonu iš klientų priimti užsakymus, gamintų maistą ir dirbtų su kasos aparatu, tik po to kai bus sudaryta bei pasirašyta darbo sutartis, darbuotojui įteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžia pranešta ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnių 1, 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad S. K. jo įmonėje dirbo anksčiau apie pusę metų. Po kelių mėnesių vėl paprašė priimti į darbą, todėl jis leido S. ateiti pasibandyti, tačiau tik esant kitam darbuotojui M., be jokio užmokesčio. Kad S. K. atėjo būtent tą dieną jis nežinojo bei nežinojo, kad S. K. buvo palikta viena. Apgailestauja dėl įvykusio nesusipratimo, nes S. K. jau buvo pranešusi užimtumo tarnybai. S. K. atėjo prisiminti, pasižiūrėti, jeigu nori mokytis jis negalėjo uždrausti. Jis konsultavosi su darbo inspekcija, ką daryti, kai žmogus ateina mokytis, todėl surašė lapą dėl neatlygintino darbo. Neatlygintina sutartis surašyta tarp busimo darbuotojo su įmone. Sutartį jis paliko darbo vietoje, žinodamas kad S. ateis, todėl susitarimas vienašališkai pasirašytas. Kadangi S. K. matomai pasimetė, todėl mokesčių inspekcijos specialistui šio dokumento (susitarimo dėl neatlygintino darbo) iš karto nepadavė. Dokumentą pateikė jis kai jį išsikvietė apklausai mokesčių inspekcija. Pagal darbo sutartį S. K. pirma darbo diena buvo trečiadienį. Taip pat, darbo inspekcija informavo, kad galima mokymosi tikslais surašyti susitarimą laisva forma.
Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kavinėje „G. k.“, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo vienas, barmeno-kasininko pareigose. Su direktoriumi anksčiau buvo apsitarę, kad į kavinę ateis S. K. susipažinti su darbu, tiksli data nebuvo sutarta, todėl jis turėjo informuoti direktorių kai ji ateis. S. anksčiau buvo dirbusi tose pačiose pareigose, kuriose ir buvo planuojama įdarbinti. 2021 m. kovo 12 d., apie 14.00 val. S. atėjo pasimokyti dirbti. Jai atvykus jie pasikalbėjo, pasirašė lapą, kad ji mokysis neatlygintinai. Nors tokias sutartis pasirašoma su įmone, šiuo konkrečiu atveju pasirašė jis pats. Dirbo abu kartu. S. gamino maistą, priėmė užsakymus, tačiau už pinigus buvo atsakingas jis. Tačiau tą dieną jis savavališkai pasinaudodamas proga išbėgo iki namų. Kai S. paliko vieną, tai ir prie kasos priėjusi buvo.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog 2021 m. kovo 12 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai atliko operatyvų patikrinimą (duomenys neskelbtini), įmonėje „G. k.“. Be kitų pažeidimų patikrinimo metu kavinėje buvo rasta darbuotoja, su kuria įmonė nebuvo pasirašiusi darbo sutarties, t.y. nebuvo oficialiai įdarbinta. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams buvo pateiktas susitarimas dėl neatlygintinio darbo, tačiau tokį susitarimą dėl neatlygintino darbo ji mato pirmą kartą. Neatlygintinas darbas apskritai gali būti tik pelno nesiekiančiose organizacijose. Mokymosi tikslais gali būti sudaryta tik trišalė sutartis, tarp profesinio rengimo, darbdavio ir mokinio. Dėl įdarbinimo prieš vieną darbo dieną turi būti pranešta Sodrai. Pagal gautą pranešimą, asmuo gali pradėti dirbti sekančią dieną.
Liudytoja S. K. teismo posėdyje parodė, kad šioje įmonėje dirbo prieš tris mėnesius, dirbo apie 5 mėnesius. Pradžioje dirbo virtuvėje, paskui bare. 2020 m. gruodžio 15 d. išėjo iš darbo, vėliau gavo pasiūlymą sugrįžti dirbti. Kadangi darbo neturėjo, sutiko nuvažiuoti prisiminti. Su vadovu D. D. susitarė pradėti dirbti nuo 2021 m. kovo 15 d., tačiau iš karto dirbti bijojo, todėl 2021 m. kovo 12 d. apie 14-15 val., t.y. penktadienį, nuvyko į kavinę prisiminti, pasimokinti. Vadovui neskambino, nesakė, kad atvažiuos. Kavinėje ją pasitiko M., kuris tą dieną dirbo kartu su ja. Ji dirbo prie kasos, paskui nuėjo į virtuvę, joje „suko“ kebabus, priiminėjo užsakymus. Tikrinti kavinę atvyko apie 20 val., tuo metu kavinėje ji buvo viena, nes M. buvo išėjęs į parduotuvę. Jai sumokėjo už maistą grynais, ji nemokėjo išmušti čekio, todėl jo klientui nepadavė. Pasimokyti atvyko savo noru, atvykusi pasirašė lapą, kad atėjo mokintis, t.y. pateiktą dokumentą pasirašė tik ji. Įdarbinta buvo nuo pirmadienio. Pirma oficiali darbo diena turėjo būti 2021 m. kovo 15 d.
Iš 2021 m. kovo 26 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), įmonėje „G. k.“ apie 18.11 val. telefonu buvo užsakytas maistas, kurio vėliau buvo atvykta atsiimti, už jį sumokėta grynaisiais pinigais. Grynieji pinigai nebuvo apskaityti kasos aparatu ir nebuvo išduotas EKA kvitas. Buvo nustatytas grynųjų pinigų perteklius. Tuo pačiu, kavinėje rasta darbuotoja, su kuria įmonė nebuvo pasirašiusi darbo sutarties. Ji buvo oficialiai neįdarbinta. Iš nustatytų aplinkybių nustatyta, kad įmonės vadovas D. D. sudarė sąlygas ir leido kavinėje priimti klientų užsakymus ir gaminti maistą S. K., t.y. dirbti IĮ „A.“ naudai nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojos priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tuo D. D. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
ANK 95 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tokias pareigas darbdaviui (atsakingam asmeniui) įtvirtina DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 43 straipsnio 1 dalis.
Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020). Pagal nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. N575-568/2012).
Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad D. D. nebuvo sudaręs darbo sutarties su S. K. ir nebuvo apie S. K. priėmimą į darbą pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. D. D. teigimu, jis to ir neturėjo padaryti, nes tarp jo ir S. K. nesusiklostė darbo teisiniai santykiai, t. y. S. K. nebuvo D. D. darbuotojas, nes pastaroji neatlygintinai atėjo pasimokyti, prisiminti darbo įgūdžius. Tokią D. D. nurodytą aplinkybę, jog S. K. dirbo tik todėl, jog norėjo prisiminti darbinius įgūdžius prieš būsimą įdarbinimą, teismas vertina kaip D. D. gynybinę priemonę siekiant išvengti atsakomybės.
Tarp IĮ „A.“ ir S. K. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, kadangi S. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje realiai atliko darbines funkcijas – dirbo IĮ „A.“ naudai, priimdama klientų priimti užsakymus, gamindama maistą ir dirbdama su kasos aparatu, tarp šalių buvo pavaldumas, kuris pagal DK 32 straipsnio 2 dalį reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Pažymėtina, jog jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV įstaigai apie asmens darbo pradžią ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT‑25-942/2018). Nors pradėjus tyrimą įmonės vadovas D. D. ir pateikė, kad buvo sudarytas susitarimas dėl neatlygintino darbo mokymosi tikslais, tačiau šį susitarimą pasirašė tik vienas asmuo, t.y. S. K., D. D. kaip atstovaujančio IĮ „A.“ parašo nėra, be to net nėra nurodyta kokiais įstatymais, teisės aktais vadovaujantis buvo sudarytas toks susitarimas. Taip pat susitarime yra nurodyta, kad „neatlygintinai padėsiu mokymosi tikslais“, paneigia šio susitarimo realumą, nes S. K. pasirašiusi vienašališkai šį susitarimą, toje įmonėje nuo 13.00 val. iki 19.30 val., o nuo 17.00 val. iki 19.30 val. darbo metu, darbo vietoje buvo palikta viena, atliko realius darbus, t.y. priiminėjo užsakymus, ruošė maistą ir esant reikalui dirbo su kasos aparatu, todėl toks sudarytas ir pateiktas susitarimas nepaneigia D. D. atsakomybės dėl nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad S. K. dirbo šioje įmonėje, tose pačiose pareigose pieš penkis mėnesius, t.y. iki 2020 m. gruodžio 15 d.
Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, teismui nekyla jokių abejonių, kad D. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę įrodo byloje esančių rašytinių įrodymų bei duomenų visuma: 2021 m. kovo 29 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2); 2021 m. kovo 26 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5); 2021 m. kovo 12 d. S. K. paaiškinimas (b. l. 6); 2021 m. kovo 18 d. M. P. paaiškinimas (b. l. 7); 2021 m. kovo 22 d. D. D. paaiškinimas (b. l. 8); užklausos rezultatai iš VSDFV informacinės sistemos (b. l. 11-12) ir kitais byloje esančiais duomenimis.
Kadangi D. D., būdamas IĮ „A.“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už tinkamą darbuotojų įdarbinimą laikantis valstybėje galiojančių įstatymų bei teisės aktų, neužtikrino, kad S. K. 2021 m. kovo 12 d. būtų leidžiama legaliai dirbti IĮ „A.“ priklausančioje kavinėje „G. k.“ “, adresu (duomenys neskelbtini), neįforminus ją įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nesudarius su ja darbo sutarties ir pranešus VSDFV įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jų priėmimą į darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį.
Tokiu būdu, D. D. neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai, pažeidėjo kaltę pagrindžia bei visiškai įrodo vienas kitam neprieštaraujantys bei faktinėmis aplinkybėmis sutampantys byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl D. D. kyla administracinė atsakomybė ir jis baustinas.
Motyvuojamoji dalis
D. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą D. D., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas vertina ir paties pažeidėjo asmenybę: D. D. neteistas (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), yra IĮ „A.“ vadovas, šiuo metu S. K. yra įdarbinta įstatymo nustatyta tvarka. Todėl atsižvelgiant į visas šias svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą, kas atitiks administracinės atsakomybės paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir ANK 630 straipsniu, 635-637 straipsniais, teismas
nutaria:
D. D. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 (AB „Citadele“ bankas); LT05 7044 0600 0788 7175 (AB „SEB“ bankas); LT32 7180 0000 0014 1038 (AB „Šiaulių bankas“); LT74 7400 0000 0872 3870 („Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas); LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“ AB); LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB „Medicinos bankas“) (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo arba nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.