Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-99-115/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
2A-99-115/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos
Ieškovas
A. S.
Civilinė byla Nr. 2A-99-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02604-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.3.; 44.5.2.8.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2011 m. sausio 5 d. reikalavimo Nr. (23.29)-RE-4 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. prašė panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos apsaugos ministerijos 2011-01-05 reikalavimą Nr. (23.29)-RE-4 bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2011-01-05 atsakovas surašė ieškovui reikalavimą Nr.(23.29)-RE-4, kurio pagrindu pareikalavo ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nutraukti miško priežiūros ir inventoriaus saugojimo pastato (daržinės) ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu Skirgiškių k., Riešės sen., Vilniaus raj., statybą ir sutvarkyti statybvietę, tačiau šis atsakovo surašytas dokumentas yra naikintinas, kadangi ieškovas, tvarkydamas statybos sklypo reljefą statybos darbus minėtame sklype pradėjo laiku, todėl visiškai nereikėjo pratęsti statybos leidimo ir šis dokumentas yra galiojantis iki šiol bei leidžiantis ieškovui tęsti toliau statybos darbus, kadangi Statybos įstatymo 28 str. 2 d. nuostatose yra įtvirtinta, jog statybos leidimas netenka galios, jeigu statybos darbai buvo nepradėti per trejus metus nuo šio dokumento išdavimo, o ieškovui šis leidimas buvo išduotas 2004-08-12 ir statybos darbai buvo pradėti dar 2005 metais, t. y. sutvarkant statybos sklypo reljefą. Statybos darbus ieškovas atliko ūkio būdu, t. y. savo jėgomis be rangovo ir šie darbai užsitęsė, tačiau visus statybos darbus ieškovas planuoja baigti laiku ir tinkamai, be to, statybos darbams labai kliudė ir kitos objektyvios priežastys, t. y. Sodininkų bendrijos „Linas" neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, kadangi ieškovo žemės sklypas ribojasi su šia Sodininkų bendrija ir ieškovas savo sklypu gali naudotis tik per šios bendrijos teritoriją einančiu keliu, tačiau ieškovui pradėjus statybos darbus, ši bendrija buvo užrakinusi vartus ir ieškovas neturėjo jokios galimybės naudotis keliu, o kito privažiavimo prie statybvietės nėra, todėl ieškovui teko kreiptis į teismą, kad apginti savo pažeistas teises, ir teismų procesas užsitęsė gana ilgai, o ši aplinkybė daug turėjo įtakos statybos darbų eigai, nes tik įsigaliojus teismų sprendimams, ieškovas turėjo vėl galimybę naudotis ginčo keliu. Statybos darbai ginčo vietoje yra galimi ir buvo pradėti laiku, todėl visai ir nereikėjo pratęsti statybos leidimo, ko pasėkoje toksai atsakovo reikalavimas yra neteisėtas ir naikintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas darė išvadą, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iš visos civilinės bylos medžiagos matyti, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2011-01-05 neteisėtai ir nepagrįstai surašė reikalavimą Nr.(23.29)-RE-4, kuriuo pareikalavo ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nutraukti miško priežiūros ir inventoriaus saugojimo pastato (daržinės) ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statybą ir sutvarkyti statybvietę, kadangi iš byloje esančių įrodymų visumos (t. y. liudytojų parodymų, ekspertizės vadovo V. Č. 2010-09-10 apžiūros akto, ieškovo bei ieškovo atstovių paaiškinimų, 2004-08-05 Leidimo kirsti medžius ir kt.) matyti, jog visgi po 2004-08-12 ieškovui išduoto Vilniaus rajono Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus statybos leidimo Nr. 573 (miško priežiūros ir inventoriaus saugojimo pastatui (daržinei) adresu Skirgiškių k., Riešės sen., Vilniaus raj.) minėtame sklype jau 2004 m. buvo pradėti ir vykdomi statybos darbai. Be to, 2010-08-03 antstolio A. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio pagrindu iš esmės atsakovas ir priėmė ginčijamą reikalavimą, šiuo atveju vertintinas kritiškai, kadangi į antstolį A. B. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo kreipėsi ne patsai atsakovas, o su šia civiline byla visiškai nesusijęs asmuo, t. y. Sodininkų bendrija „Linas“, ir tarp šios bendrijos bei ieškovo jau anksčiau yra kilęs konfliktas, be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti – kokie visgi buvo antstoliui A. B. pateikti klausimai, užduotys bei tikslai, vykdant minėtą faktinių aplinkybių konstatavimą, be to, taip pat nėra aišku - kokio pavedimo pagrindu minėti veiksmai buvo atliekami. Teismas darė išvadą, kad iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog visgi statybos darbus ieškovas pradėjo laiku, kas iš esmės prieštarauja 2010-08-03 antstolio A. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotoms aplinkybėms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų tikslais. Statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų. Teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo 2 str. ir vertindamas liudytojų parodymus padarė klaidą, nes jokių statybos darbų vykdymo Statybos įstatymo prasme ieškovą vykdžius jie nepaliudijo. Tai, kad buvo vykdomi miško tvarkymo darbai jokiu būdu nepatvirtina, kad buvo atliekami statybos darbai. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą, kadangi pagal CPK 197 str. 2 d. 2011-01-04 savavališkos statybos aktas Nr. (23.12)-SSA-3 turi didesnę įrodomąją galią.

2. Teismui sprendime nepaneigus savavališkos statybos akte nustatytų aplinkybių, teismas negalėjo padaryti pagrįstos išvados, kad reikalavimas, pašalinti savavališkos statybos pasekmes, yra neteisėtas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2010-08-03 antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra netinkamas įrodymas, kadangi nesvarbu, kokio asmens prašymu jis buvo sudarytas, o svarbiausia tai, kad protokole nuosekliai aptarta, kad apžiūrint ieškovui priklausantį žemės sklypą buvo konstatuota, kad tarp aukštų spygliuočių medžių yra sandėliuojamos statybinės medžiagos, gruntas šalia sandėliuojamų statybinių medžiagų yra apaugęs žema žole ir samanomis. Antstolis taip nurodė, kad minėtame sklype neatliekami žemės kasimo darbai. Jeigu teismas, nagrinėdamas byla nustatė, kad liko neaiškumų dėl pateiktų įrodymų, tai turėjo imtis papildomų priemonių jiems išsiaiškinti, o ne laikyti nepagrįstais.

3. Skundžiamame sprendime nevertinta, jog ieškovo pateiktame apžiūros akte yra nurodomos aplinkybės, kad statinio pririšimą genplane atlikto architektas K. O., ties riboženkliais Nr. 26 ir Nr. 27 vyksta statybos darbai, tačiau nepateikiama dokumentų, planinės medžiagos, iš kurios būtų galima nustatyti ginčo statybų vietą ir dydį. Be to, minėtame apžiūros akte nėra nurodyta, kad atliekami statybos darbai Statybos įstatymo prasme, todėl šis aktas pagal CPK 177 str. yra ne įrodymas, bet nuomonė.

Atsiliepimas

Ieškovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad teismas šioje byloje tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas nepraleido 3 metų termino nuo statybos leidimo išdavimo iki statybos darbų pradžios. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą sutvarkydamas statybos sklypo reljefą ieškovas statybos darbus pradėjo laiku ir jam nereikėjo statybos leidimo pratęsti ir šis dokumentas yra galiojantis iki šiol bei leidžiantis ieškovui tęsti statybos darbus. Apeliantui yra žinoma, kad tarp ieškovo ir sodininkų bendrijos „Linas“ yra kilusi konfliktinė situacija, todėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas kaip įrodymas yra atmestinas. Be to, iš faktinių aplinkybių konstatavimo akto matosi, kad yra paruošti statinio pamatai ar pamatų ruošiniai, atlikti reikiami statyboms žemės darbai, tačiau nėra datos. Apeliantas ginčijamu reikalavimu prašo ieškovo nutraukti statybas, o tai reiškia, kad apeliantas pripažįsta, jog tokios statybos buvo pradėtos. Kadangi statybos yra teisėtos, todėl nėra jokio pagrindo jas uždrausti. Apeliantas gali ir turi savo kompetencijos ribose nustatyti aplinkybes, kurios atitinka jų kvalifikaciją, t.y. nustatyti ar eksperto išvadoje pateiktos koordinatės yra tikslios arba įpareigoti asmenį atlikti papildomus veiksmus. NoApeliantas dėl eksperto V. Č. apžiūros akto jokių pretenzijų nepateikė, todėl teigtina, kad su eksperto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis sutiko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacijos objektą apibrėžia patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2011-01-05 neteisėtai ir nepagrįstai surašė Reikalavimą Nr.(23.29)-RE-4, kuriuo pareikalavo ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nutraukti miško priežiūros ir inventoriaus saugojimo pastato (daržinės) ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu Skirgiškių k., Riešės sen., Vilniaus raj., statybą ir sutvarkyti statybvietę.

Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Vadovaudamasis CPK 185 str., teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.

Pagal Statybos įstatymo 2 d. 15 p. statybos darbai apibrėžiami kaip darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 27 p. statybos darbų pradžia laikoma diena, jeigu darbai vykdomi rangos būdu – kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus, ir jeigu darbai vykdomi ūkio būdu – kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus. Remiantis statybos darbų eigą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais norminiais reikalavimais, darytina išvada, kad statybos darbus vykdant ūkio būdu, jų pradžia laikytina bet kokių statybos darbų, kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 str. 15 d., vykdymas. Statybos darbų rūšys konkretizuotos statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priede „Statybos darbų sritys“: bendrieji statybos darbai – tai žemės darbai (sklypo reljefo tvarkymas, statinių pamatų duobių, iškasų, tranšėjų inžineriniams tinklams tiesti kasimas ir užpylimas; iškasų kasimas, pylimų supylimas susisiekimo komunikacijoms tiesti; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas, šlaitų tvirtinimas, kasimo ir užpylimo darbai žemės ūkio sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti, jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas, užtvankų supylimas, ir kiti panašaus profilio žemės darbai) ir betono, mūro, metalo, medžio, kitų statinio konstrukcijų, elementų montavimo ir statybos darbai, konstrukcijų šiltinimo, pastatų vidaus ir išorės apdailos darbai; specialieji statybos darbai – tai mechanikos darbai (pastatų ir išorės vandentiekis bei nuotekų šalinimas, šilumos gamyba bei tiekimas, pastatų šildymas ir vėdinimas, pastatų dujų sistemos ir išorės dujotiekio tinklai bei kiti panašaus profilio montavimo darbai) ir elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo, transformavimo, paskirstymo, apšvietimo valdymo, automatizavimo, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), apsauginės, gaisrinės signalizacijos ir kiti panašaus profilio darbai).

Byloje nustatyta, kad ieškovui 2004-08-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius išdavė statybos leidimą Nr. 573 miško priežiūros ir inventoriaus saugojimo pastatui – daržinei statyti Skirgiškių k., Riešės sen., Vilniaus raj. (b. l. 15-16). Pagal statybos leidimo ieškovui išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 3 p. redakciją statybos leidimas netenka galios, jei nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Į bylą pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-01-04 savavališkos statybos aktas Nr. (23.12)-SSA-3 tvirtina, kad ieškovo vykdyti darbai pripažinti savavališka statyba, kadangi inspekcijos nuomone ieškovui išduotas statybos leidimas negalioja pagal Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 3 p. (b. l. 11-14). Išdėstyti statybos darbus reguliuojančių teisės aktų nustatyti reikalavimai suponuoja, kad statybos leidimas pagal Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 3 p. gali būti pripažintas netekusiu galios tik tuo atveju, jeigu per 3 metus nuo leidimo išdavimo dienos nebuvo pradėti vykdyti statybos darbai, apibrėžti Statybos įstatymo 2 str. 15 d. bei detalizuoti statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“.

Iš 2010-05-17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo akto turinio nustatyta, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu Skirgiškių k., Riešės sen., Vilniaus raj., yra sandėliuojamos statybinės medžiagos, o iš 2010-12-07 faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje akto turinio matyti, jog minėtame sklype yra iškastos tranšėjos juostiniams pamatams (b. l. 42-48). Ekspertizės vadovo V. Č. 2010-09-10 apžiūros akte nurodyta, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype vyksta statybos darbai: statybvietės formavimas, pašalinant trukdančius medžius ir krūmus; žemės darbai, t.y. ašyse A, B, C, 1, t.y. juostinių daržinės perimetru juostinių pamatų vietoje pašalintas augalinis sluoksnis; statybvietėje sandėliuojamos pagrindinės statybinės medžiagos (surenkami g. b. pamatų blokai, surenkamos g. b. plokštės bei akytbetonio blokeliai) (b. l. 17). 2004-08-05 ieškovui buvo išduotas ir leidimas kirsti mišką sklype, esančiame Vilniaus raj., Riešės sen., Skirgiškių k. (b. l. 74-75). Iš antstolio A. B. 2010-08-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (faktinės aplinkybes užfiksuoti antstoliui pavedė Sodininkų bendrija „Linas“) matyti, kad antstolis konstatavo, jog ieškovui priklausančiame sklype nėra atliekami žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų įrengimo darbai bei nustatė, kad žemės sklype yra sandėliuojamos statybinės medžiagos (b. l. 50). Išvardinti rašytiniai įrodymai patvirtina du akivaizdžius faktus, jog ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame Skirgiškių k., Riešės sen., Vilniaus raj., 2011-01-05 buvo sandėliuojamos statybinės medžiagos, iškastos tranšėjos juostiniams pamatams. Teismo posėdyje apklausti liudytojai J. R., P. R. ir V. K. parodė, kad 2004 m. padėjo ieškovui pradėti statybos darbus – paruošti statybvietę, o liudytojai J. R. bei V. K. patvirtino, kad ieškovui buvo trukdoma vykdyti statybos darbus, kadangi buvo uždaryti bei užvirtinti vartai, todėl į ieškovui priklausantį žemės sklypą nebuvo galima įvažiuoti (b. l. 81-84).

Teisėjų kolegijos nuomone į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, teismo posėdyje apklaustų liudytojų paaiškinimai rodo, kad ieškovas statybos darbus remiantis 2004-08-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus statybos leidimu Nr. 573 žemės sklype, esančiame Skirgiškių k., Riešės sen., Vilniaus raj., pradėjo dar 2004 m. (CPK 185 str.). Nustatytos faktinės darbų atlikimo aplinkybės (statybvietės tvarkymas, statybinių medžiagų suvežimas, tranšėjų pamatams iškasimas) patvirtina, jog vykdyti darbai atitinka teisės norminiuose aktuose pateiktų statybos darbų apibrėžčių požymius bei patvirtina, jog 3 metų laikotarpyje nuo statybos leidimo išdavimo dienos ieškovas pradėjo statybos paruošiamuosius darbus. Antstolio A. B. 2010-08-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotas faktas, jog ieškovui priklausančiame žemės sklype nėra atliekami žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų įrengimo darbai, nagrinėjamu atveju juridinės reikšmės neturi, kadangi visa byloje surinkta medžiaga tvirtina, jog statybos darbai pagal Statybos įstatymo 2 str. 15 d. buvo pradėti laiku, t.y. per 3 metų terminą nuo leidimo išdavimo datos, ir todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2011-01-05 neteisėtai ir nepagrįstai surašė Reikalavimą Nr.(23.29)-RE-4, nes ieškovui 2004-08-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus išduotas statybos leidimas Nr. 573 miško priežiūros ir inventoriaus saugojimo pastatui – daržinei statyti Skirgiškių k., Riešės sen., Vilniaus raj. yra galiojantis. Tuo tarpu apelianto pateituose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti kiti argumentai išeina už nagrinėjamo ginčo dalyko ir apeliacinio skundo ribų, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusRūta Veniulytė - JankūnienėTatjana Žukauskienė