- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-793-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06760-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje dėl globos nustatymo P. A. ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu pripažino neveiksniu P. A.. 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi teismas inicijavo bylos nagrinėjimą dėl globos P. A. nustatymo ir globėjo bei jo turto administratoriaus paskyrimo
Norą būti P. A. globėjais išreiškė P. A. tėvas A. A. bei P. A. pusseserė D. B..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė P. A. globą, jo globėju ir turto administratoriumi paskyrė A. A..
Teismas nurodė, jog nenustatė jokių aplinkybių ir pagrindų, kodėl P. A. globėju negalėtų būti jo tėvas – A. A.. Teismas pabrėžė, kad A. A. faktiškai globoja sūnų ir juo rūpinasi po buvusios sutuoktinės mirties (2012 m. balandžio 20 d.). Liudytojo R. G. paaiškinimai, anot teismo, patvirtina, kad A. A. pakankamai gerai rūpinasi sūnumi, jį lavina, su juo užsiima, ir paneigia kai kurių asmenų, turinčių priešingą poziciją byloje, posėdyje išsakytus teiginius, jog jis to nedaro ar daro netinkamai. A. A. yra sveikas, neteistas, neturi žalingų įpročių, o jo atžvilgiu 2005 m. paskirtos dvi administracinės nuobaudos yra senos ir mažareikšmės, ir negali būti objektyvia kliūtimi skirti jį sūnaus globėju ar pagrindu laikyti jį netinkamu asmeniu tam. Teismas pabrėžė, kad paskirti A. A. P. A. globėju rekomenduoja ir Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriu.
Anot teismo, A. A. testamente išreikšta valia P. A. globėja paskirti D. B., vertintina kritiškai, nes A. A. testamento surašymo momentu nebuvo oficiali P. A. globėja ar rūpintoja, ji negalėjo viena nuspręsti dėl gyvą biologinį tėvą turinčio asmens likimo. Teismo nuomone toks testamentinės išskirtinės buvimas nėra pakankamas ir besąlygiškas pagrindas ignoruoti tėvo išreikštą valią būti neveiksnaus sūnaus globėju. Liudytojos K. B. paaiškinimus teismas vertintino kritiškai dėl jos, kaip D. B. dukros, suinteresuotumo bylos baigtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį dalyje dėl A. A. paskyrimo P. A. globėju ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nustatant globėją pirmenybė turėjo būti teikiama ne giminystės ryšiui, bet į tai, kuris globėjas globotiniui užtikrins geresnes gyvenimo sąlygas. Teismas ignoravo aplinkybę, jog A. A. yra pensinio amžiaus (77 metų), tuo tarpu apeliantė gerokai jaunesnė (50 metų), kas lemia, jog ji geriau sugebėtų užtikrinti pripažinto neveiksniu asmens teises ir interesus. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, jog byloje nėra pateikta pakankamai duomenų apie A. A. sveikatos būklę, kad jis yra baustas administracine tvarka.
2. Teismas be pagrindo sureikšmino liudytojo R. G. paaiškinimus. Šis liudytojas yra A. A. draugas. Kadangi Antanas ir A. A. santuoką nutraukė dar 1983 m., abejotinas R. G. paaiškinimas, kad jis su Ališauskų šeima bendravo keletą dešimtmečių. Pastebėtina, kad P. A. gyveno su motina iki jos mirties, todėl R. G. neturėjo galimybės matyti ir žinoti, kokia buvo tuometinė P. A. sveikatos būklė, kad ją galėtų palyginti su dabartine. Atkreiptinas dėmesys, kad P. A. yra 40 metų ir medikai ne kartą sakė, kad jis negali pradėti geriau vaikščioti ar kalbėti.
3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantė nesutiko su Vilniaus miesto Socialinės paramos centro pateikta išvada, privalėjo tinkamai ir visapusiškai įvertinti visus byloje esančius įrodymus apie abiejų pretendentų globoti P. A. asmenines savybes ir sugebėjimus. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto Socialinės paramos centro išvada yra pagrįsta tik vienu apsilankymu, o ne ilgalaikiu stebėjimu ir vertinimu. Teismas turėjo apklausti Socialinio paslaugų namuose skyriaus seniūnijose darbuotoją G. P., kuri ilgą laiką bendravo su abiem pretendentais į globėjus, matė jų ir P. A. tarpusavio santykius ir pan. Aptariamu atveju teismas privalėjo dėmesį skirti ne operatyviam bylos išnagrinėjimui, bet tinkamam ir visapusiam kiekvieno iš pretendentų į globėjus įvertinimui.
4. Teismas neįvertino to, kad apeliantė, gyvenanti privačiame name, galėtų sukurti P. A. geresnę socialinę aplinką nei A. A.. Taip pat nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog P. A. gyvendamas kartu su A. A. kartais būtų paliekamas vienas, kai tuo tarpu su apeliante gyvena ne tik jos šeima, bet ir giminės. Teismas ignoravo faktą, jog P. A. ne kartą svečiavosi pas apeliantę Palangoje, kad apeliantė rūpinosi Pauliumi, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog P. išvežimas į Palangą galimai jį traumuotų.
5. Teismas privalėjo išsiaiškinti ir neveiksnaus pripažinto P. A. nuomonę bei poreikius.
6. Aplinkybė, jog A. A. įgaliojimą veikti jos vardu buvo išdavusi būtent apeliantei, kad dalį turto testamentu paliko apeliantei, kad apeliantė rūpinosi spec. priemonių, skirtų P. A., įgijimu, patvirtina, jog A. A. pasitikėjo būtent apeliante.
7. Teismas privalėjo atsižvelgti į liudytojos K. B. parodymus, kadangi ji nuo 2009 m. iki 2012 m. balandžio mėn. gyveno kartu su Pauliumi ir jo mama, taigi žino, kad A. A. sūnumi ėmėsi rūpintis tik po buvusios sutuoktinės mirties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. A. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime pateikia tokius esminius atsikirtimus:
1. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo gebėjimą ir finansines galimybes pasirūpinti P. A.. Tas faktas, kad apeliantė yra jaunesnė, nereiškia, kad ji galės pakeisti tėvo ir sūnaus biologinį ryšį. Pareiškėjo amžius neužkerta kelio jam tinkamai rūpintis sūnaus teisių ir interesų apsauga, poreikių patenkinimu.
2. Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas savo kaip tėvo pareigas vykdė ir teikė pagalbą A. A. rūpinantis P. A..
3. Pati apeliantė privalėjo inicijuoti G. P. įtraukimą į liudytojų sąrašą ir iškvietimą į teismą. Žinodama Palangos Socialinės rūpybos skyriaus išvados trūkumus (neteikiamas buities patikrinimo aktas, bendraturčių sutikimai dėl galimybės P. A. gyventi name, valdomame bendrosios dalinės nuosavybės teise) apeliantė galėjo pateikti teismui įrodymus šiais klausimais.
4. Negalima atmesti to, kad pareiškėja intensyviai siekia P. A. globos ir turto administravimo ne dėl noro tai daryti, o saugant savo turtinius interesus, kad ateityje nekiltų teisminių ginčų dėl A. A. testamento. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu P. A. paveldėto turto administratore taptų apeliantė, iš esmės nebūtų aišku, kas kontroliuoja, ar P. A. turtas naudojamas jo interesais.
5. Pastebėtina, kad dar gyvendamas su motina P. A. nebūdavo pastoviai prižiūrimas. P. A. apklausimas būtų neinformatyvus dėl jo sveikatos būklės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).
Šio ginčo apeliacinio proceso objektą sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neveiksnaus P. A. globėju ir turto saugotojo paskirdamas jo tėvą – A. A..
CK 3.238 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Teismas spręsdamas globos nustatymo klausimus turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai (CPK 491 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas įpareigoja teismą sprendžiant globos nustatymą klausimus, tame tarpe ir globėjo paskyrimo, užtikrinti, kad globos reikalingo asmens globėju būtų paskirtas asmuo, kuris bus pajėgus užtikrinti globotinio teisių ir interesų apsaugą bei įgyvendinimą, normalias gyvenimo sąlygas.
Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas; skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 2 dalis).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. A. yra biologinis globos reikalingo P. A. tėvas, kuris juo rūpinasi ir iš esmės globoja nuo 2012 m. balandžio 20 d., kai mirė motina A. A.. Duomenų, kad A. A. šios neformalios globos metu netinkamai rūpintųsi P. A., byloje nepateikta. Priešingai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2012 m. gruodžio 12 d. išvada, liudytojo R. G. paaiškinimai patvirtina, jog A. A. sūnumi P. A. rūpinasi tinkamai, užtikrina jo poreikių patenkinimą. Nors A. A. yra pensinio amžiaus, tačiau jo sveikatos būklė nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti jo galimybėmis tinkamai vykdyti savo kaip globėjo pareigas dabar ir ateityje. Pastebėtina, kad A. A. pagal savo turtinę padėtį (turimą turtą, gaunamas pajamas) yra pajėgus užtikrinti materialinį P. A. aprūpinimą. Taipogi A. A. yra veiksnus, neturi žalingų įpročių, nors jis 2005 m. buvo du kartus baustas administracine tvarka, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog minėta nesudaro objektyvaus pagrindo A. A. laikyti netinkamu asmeniu būti P. A. globėju. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, jog A. A. atitinka globėjui keltinus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį ir paskyrė globoti P. A..
Nagrinėjamu atveju norą globoti P. A. išreiškė ir D. B., tačiau nėra objektyvių priežasčių pripažinti ją esant tinkamesne būti paskirta P. A. globėja nei yra A. A.. Nei D. B. amžius, įvertinus A. A. sveikatos būklę bei gebėjimą pasirūpinti sūnaus interesais, nei turtinė padėtis negali būti priežastimis pripažinti, jog A. A. nebus pajėgus tinkamai atlikti savo kaip globėjo pareigų, ar jo paskyrimas P. A. globėju pažeis pastarojo teises ir interesus.
Paminėta patvirtina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo P. A. globėju neskirti jo tėvo - A. A.. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant to, jog P. A. globėju buvo paskirtas A. A., tai neužkerta kelio D. B. pagelbėti A. A. rūpinantis globotiniu, tokiu būdu išpildant A. A. valią. Šis procesinis sprendimas taip pat neužkirs kelio nustačius, kad A. A. dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti P. A., ar kad A. A. pažeidžia savo globotinio teises ir interesus, inicijuoti globėjo atleidimo nuo pareigų klausimą (CK 3.246 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėjas Algirdas Auruškevičius